Grupiniai pirkimai: pigu, kad net įtartina

Išgirdus žodį „grupinis", sužimba beveik visų akys. Tiesa, gašlūnų gretos vis retėja, daugumos akis įžiebia kitokia aistra - pirkimas. Grupinio pardavimo portaluose siūlomi produktai ar paslaugos neretai būna tokie begėdiškai pigūs, kad nenorom kyla visokių įtarimų.

Grupinio pirkimo virusas atsklido iš Kinijos. Vienąkart tos pačios prekės norintys kinai susibūrė į grupę ir gavo didelę nuolaidą trokštamai prekei įsigyti. Taigi grupinio pardavimo portalai, susidarius nemenkai grupei pirkėjų, prekėms ar paslaugoms pritaiko didžiules nuolaidas. Teoriškai - jei nesusirinktų grupė, to padaryti būtų neįmanoma, bet praktiškai tai nutinka itin retai. Taigi kainos siūlomos labai patrauklios. O kokybė? Pirmojo savo susidūrimo su grupiniu pirkimu sėkmingu pavadinti negalėčiau. Sumaniau pigiai įsigyti kalėdines lauko girliandas. Kadangi jų kaina buvo vos 25 litai, susigundžiau paimti kelias. Įtarimas, kad girliandos - ne visai lauko, vyrui kilo vos jas išpakavome: plonyčiai laideliai, jokios apsaugos nuo drėgmės. Bet aš šventai tikiu tuo, kas parašyta, todėl išsitempėme jas į lauką ir bandėme pakabinti ant medžio. Girlianda subyrėjo stačiai rankose - laidai sutrūkinėjo nė nespėjus įkelti jų į eglę, o lemputės pabiro ant sniego. Norėjom grąžinti, bet grupinio pardavimo portalo savininkai maloniai pasiūlė kreiptis tiesiai į pardavėją, o pardavėjo telefonas buvo išjungtas. Šiaip ne taip per įmonių registrą pavyko rasti pardavėjo kontaktus. Jis pasiūlė aiškiai surašyti savo pretenzijas ir išsiųsti girliandas į Kauno centrinį paštą... iki pareikalavimo. Skambėjo pernelyg įtartinai, todėl nusispjovėme. Iki šiol trapiosios gražuolės guli sandėliuke ir laukia savo valandos - gal kur ūkyje pravers?

Geriau paslauga?

Tokių nelaimėlių kaip aš yra labai daug. Vieni akivaizdžiai gavo ne tuos daiktus, kuriuos užsakė („rašė 100 proc. medvilnė, o čia - absoliuti sintetika!"), kiti nusivylė kokybe, treti prekės apskritai negavo. „Nebūkit naivūs! - protina juos labiau patyrusieji, - negi tikrai manot, kad įmanoma nusipirkti kokybišką daiktą už skatikus? Geriausia pirkti paslaugas!"

Ką gi - bandykim paslaugas. Antrasis mano susidūrimas su grupiniu pirkimu buvo maždaug 30 proc. sėkmingesnis. Portale zizu.lt nusipirkau du masažo paslaugų kuponus - sau ir vyrui. „100 litų vertės valandą trunkantis viso kūno masažas - vos už 29 litus. Ir dar dovanojame pėdų masažą!" - gundyta pasiūlymu. Galėjai pirkti ir visą masažų ciklą - būtų kainavę dar pigiau: 10 masažų - vos už 250 litų. Laimei, girliandų istorija paskatino elgtis atsargiau. Ne be reikalo. Pirmą nusiunčiau vyrą. Nors buvo dar tik 10 val. ryto, masažuotoja atrodė labai pavargusi. Sužinojusi, kad po poros valandų ketinu ateiti ir aš, pradėjo prašyti, kad masažą nukelčiau į kitą dieną. „Jūs neįsivaizduojat, - dūsavo mergina, - masažai surašyti kas valandą, o juk man ir pailsėti reikia. Tai - sunkus darbas." Sužinojusi, kad valandos masažas vyrui truko vos 40 minučių (per tą laiką jis dar ir nusirengė, apsirengė, trumpai pailsėjo), sutariau ateiti kitą dieną. O atėjusi išgirdau, kad masažuotoja čia jau seniai nebedirba. „Jie nuomojosi pas mus patalpas, bet teko atsisveikinti. Žinote, dėl šitų visų dalykų nesinori, kad jų vardas būtų siejamas su mumis. Mėginkite skambinti, tik kažin, ar pavyks..." - užjaučiamai tarė mane pasitikusi grožio salono administratorė. Pavyko. Iš penkto karto. „Oi, masažuotoja dabar ligoninėje (kažkodėl tuo patikėjau), bet aš paskambinsiu jums vakare, ir mes sutarsime kitą laiką, gerai?" - čiulbėjo moteriškas balselis. Deja, jokio skambučio nei tą, nei kitą vakarą nesulaukiau, o į mano skambučius taip pat niekas neatsiliepė. Kreipiausi į portalą, nusiunčiau visus mokėjimo kvitus, bet sulaukiau tik trumpo apgailestavimo: „Atsiprašome, pinigus jums turi grąžinti salonas, nes mes už šias paslaugas jiems esame viską sumokėję. Jei geranoriškai negrąžina, kreipkitės į vartotojų teises ginančią instituciją." Ką jau ten varginsies dėl tų 29 litų. O ir nesi garantuotas, kad tavo teisės bus apgintos. Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) specialisto Vito Jono Ūso, šiemet tarnyboje išnagrinėti 84 vartotojų prašymai, tarp jų - ir dėl kuponų prekėms ir paslaugoms įsigyti. 44 atvejais ginčo šalys susitaikė. Vartotojų naudai priimti 29 sprendimai, iš jų vykdomi 14. „Taigi, nors VVTAT nemažai sprendimų priima vartotojų naudai, jų įvykdoma apie 50 proc.", - teigia vartotojų teises ginančios institucijos atstovas. Mat ši tarnyba teisinių galių neturi - tik rekomendacines, tačiau jos sprendimai suteikia daugiau šansų tiems, kurie nutaria eiti toliau - į teismą. Aš galiu pasidžiaugti tik tuo, kad nesusigundžiau nusipirkti viso masažų ciklo.

Iš atsiliepimų internete akivaizdu, kad daugiau nusivylusių žmonių - tarp pirkusiųjų paslaugas, o ne daiktus: nusipirkusieji vakarienę skundžiasi, kad porcijos buvo perpus mažesnės, o maistas neskanus; apsilankiusieji grožio procedūrose guodžiasi, kad jos buvo atliekamos atbulomis rankomis, masažas - trumpas ir paviršutiniškas, makiažas - daromas naudojant pigias kosmetikos priemones ir pan. Dar viena rimta problema - vilkinimas: neretai klientams nepavyksta prisiskambinti arba paslauga vis atidėliojama, iki baigiasi jos galiojimo laikas. Tai nestebina. Jei salonas turi vos vieną masažuotoją ir parduoda kelis šimtus vos du mėnesius galiojančių kuponų, galima įsivaizduoti, kokiu tempu tenka dirbti vargšei merginai. Nenuostabu, kad vieną dieną ji atsiduria ligoninėje. O jei tikėsime, kad gauna tik tam tikrą procentą nuo už atliktas paslaugas uždirbtų pinigų, tai net ir vaistų nelabai turi už ką nusipirkti. Štai viena būrėja nuolaidų kuponą įsigijusiai klientei atvirai guodėsi, esą grupinio pardavimo portalas pasiima 90 proc. visos sumos, tad jai lieka geriausiu atveju 1,5 lito. Tik ar tai tiesa?

Pigiau nereiškia blogiau

„90 proc.? Sunku tuo patikėti, - nusišypso grupinio pardavimo portalo kartu.lt projektų vadovas Artūras Mizeras. - Aišku, kiekvienas portalas turi savo taisykles, bet nuo sandorio jis pasiima vidutiniškai apie 20 proc." Net jeigu tai tiesa, mano skaičiavimai atrodo liūdnokai - penktadalį sumos pasiima portalas, pusę - savininkai, o kas lieka darbuotojai? Geriausiu atveju - 10 litų už sunkų valandos triūsą? Artūras siūlo neužkibti ir ant šito kabliuko. „Jei pirkėjas pirko 100 litų vertės paslaugą, jis ir turi būti aptarnautas už 100 litų. Ir visai nesvarbu, kiek iš tikrųjų mokėjo - 50 ar 30 litų, - sako jis. - Gailėtis tų už grašius dirbančių vargšių darbuotojų irgi neverta. Tai - įmonės vadovų reikalas. Paprastai darbuotojams mokama pagal nustatytus įkainius, o skirtumą darbdavys kompensuoja traktuodamas tai kaip reklamos išlaidas. Juk ne paslaptis, kad dažniausiai tokios akcijos daromos siekiant pritraukti klientų. Tad jei neketini suteikti kokybiškos paslaugos, geriau apskritai to nedaryti, nes poveikis bus priešingas." 

Kodėl paslaugą suteikti kartais vilkinama, iki ji baigia galioti, yra įvairių nuomonių. Vieni sako, kad tie pinigai nusėda portalo savininkų kišenėse, todėl šie neva neleidžia pratęsti termino, kiti - kad juos pasiima paslaugos teikėjas, taigi post factum nebenori vargintis. Iš tikrųjų viskas priklauso nuo jų tarpusavio sutarties sąlygų, o štai mums rūpi viena - iš ko išsireikalauti pinigus nesėkmės atveju. Mano atvejis atitiko posakį „daug auklių, vaikas - be nosies". 

Dar vienas populiarus argumentas, kodėl nereikia lįsti į grupinio pardavimo portalus, - esą čia prekes ir paslaugas siūlo tik mažos, niekam nežinomos įmonės. Su tuo A. Mizeras nenori sutikti: „Yra ir mažų, veiklą tik pradedančių bei taip pasireklamuoti siekiančių įmonių, bet yra ir didelių, solidžių. Tarkim, viešbutis ne sezono metu nenori laikyti tuščių kambarių, tad vilioja mažesnėmis kainomis. O ar dėl to apgyvendinimo sąlygos suprastėja? Anaiptol. Taip įmonės kartais siekia parduoti papildomų paslaugų. Tarkim, grožio salone besilankantis klientas, turintis didelę nuolaidą veido masažui, dažnai nusiperka kosmetikos priemonių ar įsigyja kuponų kitiems masažo seansams. Seniai gyvuojančios įmonės kartkartėmis siekia priminti klientams apie save arba nori pristatyti naujas paslaugas, prekes."

Dėl teisybės reikia pripažinti, kad trečias mano bandymas nusipirkti 4 už vieno kainą buvo visai sėkmingas. Grožio salone „Healthy Joy" veido masažas man ir buvo atliktas kokybiškai, ir truko tiek, kiek priklausė, ir darbuotojai elgėsi maloniai. Tiesą sakant, dauguma apklaustųjų tvirtino nenusivylę grupiniu pirkimu ir gavę tokios kokybės paslaugas, kokių tikėjosi. Gali būti, kad skaitant atsiliepimus internete susidaro kiek iškreiptas įspūdis - juk paslaugomis patenkinti klientai paprastai tyli ir perka toliau, o garsiai rėkia tik nepatenkinti. A. Mizeras, paklaustas, kiek žmonių skundžiasi prasta suteiktų paslaugų kokybe, atsako, kad vos 1, 2 proc. „Nors skundus priiminėjantis darbuotojas atsakytų, kad tokių yra 90 proc.", - šypteli jis.

Nepamirškime ir to, kad kokybė yra gana subjektyvi sąvoka. Ypač kai kalbame apie paslaugas - juk žmonės (tiek klientai, tiek darbuotojai) yra tik žmonės. Jie būna pavargę, nevalgę, pikti, kamuojami PMS ar veikiami pilnaties. Yra tokių, kurie visada viskuo nepatenkinti. Štai apie vieną viešbutį radau du visiškai skirtingus atsiliepimus. Vieni žmonės džiaugėsi ir kambariais, ir maistu, ir aptarnavimu, o kiti šaukė, kad personalas į juos šnairavo kaip į skurdžius, o pusryčių stalas, kai atėjo valgyti, buvo pustuštis. „Tai juokinga, - sako 40-metė Vilija, grupinio pardavimo portaluose nuolat perkanti savaitgalio poilsio paslaugą. - Gal jie pirmąkart lankėsi viešbutyje? Normalu, kad maisto pasirinkimas likus 15 min. iki pusryčių pabaigos būna menkesnis. Negi jie mano, kad viešbučio darbuotojai, išvydę pigiau nakvynę įsigijusius svečius, puola slėpti maisto?"   

Kaip neapsirikti?

Vilija sako dar nė sykio nenusivylusi grupiniu pirkimu. Veikiausiai tik todėl, kad daro tai apdairiai, o ne puola stačia galva vos išvydusi patrauklią kainą. Anot jos, patikimiausia pirkti bilietus į koncertus ar teatrą, keliones, nakvynę viešbutyje... - tas paslaugas, kurių neįmanoma atlikti blogai. Kitas kriterijus - įmonės žinomumas. Jei pamatote, kad jūsų mėgstamas ir vertinamas grožio salonas pardavinėja nuolaidų kuponus, kodėl gi tuo nepasinaudoti? Kas kita, kai paslauga atrodo viliojanti, bet apie šios teikėją nesate girdėję. Tokiu atveju verta paieškoti informacijos apie tą įmonę, pasidomėti atsiliepimais internete, paskambinti nurodytais telefonais, įsitikinti, kad jie veikia, arba nusipirkti vieną paslaugą pabandyti. Vilija, jei ketina įsigyti kokį nors daiktą, prieš tai dažniausiai apžiūri jį parduotuvėje, pačiupinėja - ne paslaptis, kad nuotraukoje daug kas atrodo geriau nei realybėje. Tačiau net jei ir nėra galimybės prekės pačiupinėti, visada yra galimybė ją grąžinti.

Portalo kartu.lt projektų vadovas A. Mizeras tikina, kad pirkdamas daiktą grupinio pardavimo portaluose įgyji netgi papildomų garantijų. Žinoma, jei tas portalas patikimas: „Teisiškai esame tik tarpininkai, bet praktiškai mums rūpi išsaugoti savo klientus. Jei nejaustume atsakomybės, taip ilgai, ko gero, nebūtume išsilaikę."

A. Mizeras siūlo kelis kriterijus, kaip atskirti patikimą portalą nuo mažiau patikimo. Vienas jų - žinomumas. Reikia žiūrėti, kiek laiko portalas veikia, ar daug pasiūlymų gauna. „Žiūrėkite, ar prie pasiūlymo nurodytas 100 proc. grąžinimas. Jei portalas pats prisiima atsakomybę už pinigų grąžinimą, tai yra geras rodiklis", - pataria vadovas. - Tačiau atidžiai skaitykite, kas parašyta prie tų 100 proc. Dažniausiai - tik įsipareigojimas priimti nepatikusią prekę per 7 dienas (tai vartotojų teisės ir taip visiems garantuoja), kai kuriuose portaluose - per 14 dienų, bet tai nėra įsipareigojimas grąžinti pinigus, jei paslauga neatlikta ar prekė buvo nekokybiška. Beje, zizu.lt, kuriame taip nesėkmingai įsigijau kuponą masažui atlikti, taip pat tikinama, kad suteikiama 100 proc. garantija. O štai portalas kartu.lt raštu įsipareigoja grąžinti pinigus, jei su pardavėju susitarti nepavyksta. „Stengiamės apsaugoti savo pirkėją: jei įmonė bankrutuotų ar nesuteiktų paslaugos, pinigus grąžintume mes, - sako A. Mizeras. - Tokių atvejų, kad problema nebūtų išspręsta ir pirkėjui tektų kreiptis į vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nėra pasitaikę." Beje, matyt, kiekvienas portalas su tuo susiduria. Anot V. J. Ūso, tarp vartotojų skundžiamų grupinio pardavimo portalų yra ir gigantų: kasdienpoakcija.lt, beta.lt, grupinis.lt, kiauletaupykle.lt, citylife.lt, pagauknuolaida.lt ir kt. Jei nebūčiau numojusi ranka, sąraše būtų ir zizu.lt.

Trumpalaikė mada ar šviesi ateitis?

Grupinis pirkimas - gana naujas reiškinys mūsų padangėje. Portalas kartu.lt pirmasis pradėjo šią veiklą. Tai nutiko vos prieš 2-ejus metus. „Per pirmąją akciją siūlėme, regis, japonų maistą, - prisimena A. Mizeras. - Didelio susidomėjimo nesulaukėme, nes žmonės dar nežinojo, kas tai yra. Daugelis netikėjo, kad tai - ne apgaulė, ir skambino į restoraną norėdami pasitikslinti. Dabar kiekvieną dieną mūsų portale apsilanko 30-35 tūkstančių vartotojų, per mėnesį keliasdešimt tūkstančių ką nors įsigyja. Padaugėjo ir konkurentų. Iš pradžių jų buvo labai daug, bet dabar atsisijojo. Šiuo metu Lietuvoje yra per 300 tūkstančių žmonių, bent kartą pasinaudojusių grupinio pardavimo paslauga." (Vertinant šiuos skaičius, tas pusšimtis skundų VVTAT tikrai atrodo kaip lašas jūroje.)

Ką lietuviai dažniausiai perka? Nelygu, koks sezonas. Vasarą dažnas - kelionę. Prieš Kalėdas perkamos įvairios dovanos, girliandos, žaisliukai, paslaugų kuponai. „Šiuo metu pastebim, kad paslaugų populiarumas kiek atslūgęs, labiau domimasi apčiuopiamesniais dalykais. Gal paslaugų siūloma pernelyg daug, taigi žmonės tikisi, kad ir kitą savaitę galės rasti ką nors panašaus, gal kai kurie yra kiek nusvilę, - sako A. Mizeras. - Beje, nereikia manyti, kad mūsų pirkėjai yra skurdžiai, pakibę ant nuolaidų kabliuko. Tai veikiau žmonės, besidomintys naujovėmis, siekiantys išbandyti naujus dalykus. Be abejo, yra ir tokių, kurie aiškiai žino, ko nori, bet ieško patrauklesnės kainos. Tarkim, jei žmogus perka kelionę į Vietnamą ir Kambodžą ne už 10 tūkst., o už 8 tūkst. litų, vargu ar galima vadinti jį skurdžiumi."

Tipišką grupinio pardavimo portalo klientą projektų vadovas apibūdina taip: „Tai - 25-40 metų miestietė moteris (70 proc.), nes būtent dailiosios lyties atstovės dažniausiai priima sprendimus dėl šeimos pirkinių. Išsilavinusi, mėgstanti naujoves ir nebijanti technologijų."

Lietuvoje grupinio pardavimo portalo klientų kol kas daugėja, o štai JAV jau kalbama apie atoslūgį. Tiesa, sunku įvertinti, kiek jį lemia lėčiau auganti šios šalies ekonomika. Kita vertus, didelės bangos išplauna ir nemažai šiukšlių. Smūgį grupiniam pardavimui yra smogę ir keli sukčiai - kelių portalų įkūrėjai pardavinėjo neegzistuojančias prekes, o susirinkę patiklių žmonių pinigėlius dingo be pėdsakų. „Sukčių interneto erdvėje yra - kaip ir visur kitur, tik galbūt pasislėpti joje lengviau nei realioje erdvėje, - sako A. Mizeras. - Apmaudžiausia, kad jie meta šešėlį ant sąžiningai dirbančių portalų. Juk kai kurie žmonės nesigilina, kas patikimas, kas ne. Apgautasis sako: „Kartą ir aš pirkau internetu. Ačiū, daugiau to nebus." Šaukštas deguto ir statinę medaus sugadina." Sukčiai - ne vienintelė problema. Pirkėjai teigia vis dažniau susiduriantys su prastos kokybės paslaugomis, šių teikėjai taip pat ne visada džiaugiasi. Didelė konkurencija verčia mažinti kainas, tad kartais tenka dirbti beveik už dyką. Viena kirpėja, išdalijusi per 100 nuolaidų kuponų, teigia nesulaukusi antrąkart nė vienos (!) klientės. Ji nemano, kad paslaugą atliko blogai: „Problema ta, kad tokių pasiūlymų - pilna. Jaunimas šiais laikais nelinkęs prisirišti prie vienos kirpėjos ar manikiūrininkės, jie medžioja kuponus, nes yra tikri - ne viename, tai kitame portale jų visada bus."

Ar grupinio pardavimo paslauga turi ateitį? O gal tai trumpalaikis kaprizas, gal ilgainiui ne patraukli kaina, o lojalumas taps didesne vertybe? Parodys laikas. O jį įprantame branginti vis labiau, tad ir tarp besinaudojančiųjų grupinio pardavimo paslaugomis daugiau yra itin užsiėmusių žmonių, nes jiems nėra kada bėgioti iš parduotuvės į parduotuvę ir lyginti ten rastus pasiūlymus. Mėgstate daiktą prieš pirkdami pačiupinėti? Elektroninių prekyviečių savininkai reaguoja ir į šį poreikį - jau yra vietų, į kurias galima ateiti atsiimti prekės pačiam ir, jei netinka ar nepatinka, iškart grąžinti. Tiesa, pinigus žmogus atgaus ne iškart... O kaip malonumas pirkti? Juk virtualus pirkimas gali atrodyti toks pat surogatinis kaip virtualus seksas... Atrodo, kad kol kas toks tenkina netgi labiau nei tradicinis - Europos Sąjungos tyrimai rodo, kad vartotojai, perkantys internetu, yra bent 10 proc. labiau patenkinti nei pirkėjai, apsiperkantys įprastose parduotuvėse.

Verta žinoti

Kad netektų nusivilti grupinio pardavimo paslauga:

* Pasidomėkite, kokią atsakomybę prisiima portalas, pirkite išbandytas prekes ir paslaugas.

* Atminkite, kad internetu įsigytą, bet nepatikusį daiktą galima grąžinti per 7, o ne per 14 dienų, todėl netempkite laiko.

* Grąžinti galima net nepanaudotus paslaugų kuponus, jei dar nesibaigė galiojimo laikas.

* Pardavėjas užsakytas prekes privalo pristatyti per 30 dienų nuo užsakymo dienos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Jei to padaryti neįmanoma, pardavėjas privalo apie tai pranešti vartotojui. Tada šis turi teisę prekės atsisakyti ir atgauti sumokėtus pinigus.

* Jei pirkėjas atsisako Lietuvos elektroninėje parduotuvėje įsigytos prekės, pinigus pardavėjas privalo grąžinti per 15 dienų (pirkėjas už prekės siuntimą pardavėjui mokėti neturi). Jei daiktas įsigytas ne Lietuvos elektroninėje parduotuvėje, pinigų už grąžintą prekę gali tekti laukti ilgiau.

* Visada verta atsispausdinti ir saugoti pirkinio aprašą, užsakymo formą, užsakymo patvirtinimą ir kt. pirkimo dokumentus Jei manote, kad jūsų teisės buvo pažeistos, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (www.vartotojoteises.lt arba tel. 8 800 00008). Jei pirkote ES registruotoje elektroninėje parduotuvėje, kreipkitės į Europos vartotojų centrą Lietuvoje (www.ecc.lt arba tel. 8 5 2623123).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis