Dėl smurto prieš moteris Lietuva kasmet gali prarasti apie 1,3 mlrd. eurų

Smurtas prieš moteris – žmogaus teisių pažeidimas ir diskriminacijos forma. Jis kenkia moterų integracijai, orumui ir laisvei bei stiprina nelygybę tarp vyrų ir moterų. Pasirodo, kad smurtas taip pat skaudžiai atsiliepia šalių ekonomikoms ir gali padaryti milijoninių nuostolių.

Praranda milijardus

Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo metu buvo siekiama suskaičiuoti, kokius nuostolius šalis patiria kovodama su smurto prieš moteris atvejais. Paaiškėjo, kad šie skaičiai yra milžiniški, siekia milijonus ar milijardus eurų. Štai Didžiojoje Britanijoje išlaidos dėl smurto prieš moteris per metus sudaro apie 28 mlrd. eurų, o visoje ES – apie 225 mlrd. eurų. Šios sumos susidaro susumavus 2012 m. išlaidas už medicininę ir psichologinę pagalbą nukentėjusioms moterims; nuostolius, kuriuos patiria nukentėjusi, pilnu pajėgumu negalinti dirbti moteris; išlaidas tokių įvykių tyrėjams (policija, teismų ir kalėjimo įstaigos); socialinei rūpybai skirtos ir kitos išlaidos.

„Didžiojoje Britanijoje yra gerai išvystytus administracinių duomenų rinkimo metodai ir duomenų bazė. Pritaikant šios šalies modelį ir atsižvelgiant į gyventojų skaičių Lietuvoje, apskaičiuota, kad 2012 m. išlaidos dėl artimo partnerio smurto Lietuvoje galėjo siekti 650 mln. eurų. Jei kalbėtume apie išlaidas dėl visų rūšių smurto – psichologinio, seksualinio ir t.t. – suma galėtų siekti – 1 mlrd. 300 mln. eurų“, – sako Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) ekspertė lyčių klausimais Jurgita Pečiūrienė.

Smurto pasitaiko visur

Europos Sąjungoje (ES) pagrindinių teisių agentūra šiemet atliko pirmąjį tyrimą visoje ES apie smurtą prieš moteris. Tyrimas atskleidė netikėtą faktą – Šiaurės Europos šalyse smurto atvejų užfiksuojama daugiau, nei Pietų Europoje (Italijoje, Portugalijoje, Kipre).

„Smurtas prieš moteris yra paplitęs visoje Europos Sąjungoje, visame pasaulyje – tarp šalių reikšmingų skirtumų nėra. Tai, jog Šiaurės Europos šalyse moterys dažniau kreipiasi dėl smurto atvejų dar nereiškia, kad jose dažniau smurtaujama. Šiaurės Europoje ši problema sprendžiama seniau, apie ją garsiau ir dažniau kalbama, įstatymai griežtesni, moterys kalba atviriau, todėl šie skaičiai didesni“, – teigia J. Pečiūrienė.

Pasak pašnekovės, šis tyrimas atskleidė, kad iš visų ES šalių Lietuvoje yra užfiksuojama mažiausiai seksualinio diskriminavimo atvejų. „Tačiau tai nereiškia, kad seksualinio priekabiavimo Lietuvoje yra mažiau. Į šį veiksmą mūsų šalyje rečiau žiūrima kaip į seksualinį priekabiavimą, rečiau dėl to kreipiamasi ir užregistruojama atvejų“, – pastebi ekspertė lyčių klausimais.

Lietuvės kreipiasi dažniau

Lietuvos policijos duomenimis, 2013 m. dėl smurto lyčių pagrindu nukentėjo 8 322 moterys ir 1 128 vyrai. Tuo tarpu 2012 m. nukentėjo 6494 moterys ir 721 vyras.

„Lietuvoje auga ne smurto, bet kreipimosi atvejų. Nukentėjusios dažniau ima apie tai garsiai kalbėti ir atpažįsta smurtą, pačios susiranda informaciją. Po truputį informuotumas didėja“, – pastebi asociacijos Kauno moterų draugija direktorė Daiva Baranauskienė.

Smurto rūšių yra daug: fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis smurtas, kontrolė... Pasak D. Baranauskienės, moterys ima vis geriau atpažinti smurto rūšis.

„Kiekvienais metais dalyvaujame moterims skirtoje parodoje, kur informuojame apie savo teikiamą pagalbą, daliname skrajutes, kviečiame į akcijas. Šiemet kaip niekada daug moterų mūsų klausė apie smurto formas ir pačios jas įvardijo“, – sako Kauno moterų draugijos direktorė.
Pasak pašnekovės, pagrindinis sunkumas, su kuriuo susiduriama bandant ištirti smurto atvejus – negebėjimas atpažinti smurto, įrodymų trūkumas ir teisinės praktikos nebuvimas.

„Policija visiškai neturi įrankių, kaip atpažinti, pavyzdžiui, psichologinį ar ekonominį smurtą. Pagal įstatymą dar niekam nebuvo iškelta bylų dėl psichologinio smurto“, – pastebi D. Baranauskienė.

Skatina lyčių nelygybė

Pastebima, kad lėšų dalis, skiriama kovos su smurtu prieš moteris prevencijai, yra per maža. Anot pašnekovės, skaičiuojama, kad specializuotos paslaugos, kurios yra teikiamos smurto aukoms, sudaro tik 3 ar net mažiau procentų nuo visų išlaidų, patiriamų dėl smurto lyties pagrindu. „Jei valstybės daugiau skirtų lėšų smurto prevencijai, tai išlaidos dėl smurto atvejų būtų mažesnės. Prevencija atsiperka“, – įsitikinusi EIGE instituto specialistė.

J. Pečiūrienės teigimu, prevencijos priemonės turėtų būti kompleksinės: gyventojų švietimas, mokymai su aukomis bendraujantiems specialistams (mokytojams, medikams ir pan.), specializuotos pagalbos teikimas, darbas su smurtautojais ir pan.

Anot D. Baranauskienės, smurtą visuomenėje labiausiai skatina lyčių nelygybė.

„Mūsų valdžios institucijos turi tai pripažinti, o ne ieškoti paaiškinimų, kad dėl to kaltas alkoholis, skurdas ar kitos problemos. Smurtą lemia nevienodas galios pasiskirstymas tarp lyčių. Kol šis faktas egzistuos ir kol mes nežengsime faktinės lyčių lygybės link, tol smurto nesumažinsime. Visos kitos priemonės yra kosmetinės, jos neveikia. Būtina mažinti atskirtį tarp lyčių, šiuo klausimu galėtų padėti ir švietimas, specializuotos mokymo programos. Moldovos mokyklose tokia programa yra, o pas mus apie tai net kalbėti atrodo nepadoru“, – tvirtina Kauno moterų draugijos direktorė.

Būtina viešinti informaciją

ES šalys narės ir Europos Komisija vienu savo tikslų paskelbė siekį užkirsti kelią smurtui prieš moteris. ES institucijos pabrėžia, kad būtina plėtoti priemones, skirtas kovoti su smurtu ir plačiau viešinti informaciją apie smurto pasekmes.

Lapkričio 25 – gruodžio 10 d. vyko 16 aktyvumo dienų, skirtų kovai su smurtu prieš moteris. Šia proga EIGE pristatė dvi naujas studijas, svarbias tolimesnei kovai su smurtu prieš moteris: „Analizuojant metodikas, skirtas nustatyti ekonomikos nuostolius dėl smurto lyties pagrindu ES“ ir „Analizuojant administracinių duomenų šaltinius, nagrinėjančius smurtą prieš moteris ES: esama padėtis ir galimybės palyginimui tinkamų duomenų rinkimui“.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis