Įvairaus amžiaus ir kūno sudėjimo moterys fotosesijos metu drąsiai stojo prieš veidrodį į susitikimą su savimi ir atskleidė savo individualias istorija, kurios paskatino dalyvauti projekte. Pristatymo metu savo nuomonę apie moters kūno suvokimą išreiškė projekto iniciatorės, aktorė, televizijos ir radijo laidų vedėja, tekstų kūrėja Beata Tiškevič-Hasanova, profesionali fotografė, politikos mokslų studentė Neringa Rekašiūtė ir komunikacijos specialistė, politikos mokslų, medijų studijų absolventė Modesta Kairytė.

Taip pat vyko diskusija, kurioje psichologas, „Jaunimo linijos“ vadovas P. Skruibis, psichologė-psichoterapeutė dr. A. Matulaitė ir Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centro direktorė gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Brigita Baks kalbėjo apie grožio kulto ir psichologinio smurto poveikį moters savivertei.

Projekto organizatorės pabrėžė, kad būtina kalbėti ne visada patogiomis temomis siekiant iškelti svarbius visuomenės sveikatos klausimus, identifikuoti problemas ir jas bendrai ir konstruktyviai spręsti. Anot Beatos Tiškevič, šis projektas yra skirtas kiekvienai moteriai, o ypač toms, kurios gyvenime yra patyrusios psichologinį smurtą.

„Mums reikia galvoti apie kiekvieną mergaitę, kuri galbūt gyvena su tėvais alkoholikais kokiam atokiam kaimelyje ir kenčia nuo bulimijos. Gal kokia jos draugė akies krašteliu kažką sužinos apie mūsų projektą ir papasakos jai. Ir jai bent akimirkai atlėgs širdis. Ir yra daug tokių mergaičių. Ir kiekviena iš mūsų yra bent truputį tokia mergaitė širdyje“, - teigia Beata.

Anot kitos projekto iniciatorės Neringos, dažnai masinė žiniasklaida ir kapitalistinės korporacijos bruka moteriai standartizuotą kūno kultą susitelkiant į daiktiškumą, materiališkumą, į paviršių, todėl ypatingai svarbu išgirsti kiekvienos moters istoriją ir suprasti, kad jauno, standartiškai gražaus kūno kultas kenkia moterų psichologinei sveikatai.

„Aš tiesiog labai džiaugiuosi, kad turėjau progą fotografuoti tikras moteris ir tikrus jų kūnus. Tai tik balta erdvė, su savimi susitinkanti moteris ir jos istorija. Iš tiesų, nuotraukų galėtų ir nebūti - svarbiausia čia išgirsti kiekvienos individualų pasakojimą“, - dalinosi mintimis Neringa.

Jai pritaria Modesta, kuri pabrėžė, kad labai svarbu visuomenėje skatinti solidarumą, atvirumą ir empatiją ir nebijoti būti pažeidžiamoms.

„Paradoksalu, bet kai atvirai parodome savo žaizdas, baimes, netikrumus, problemas mes priartėjame prie kito žmogaus. Turime dėkoti šioms moterims, kurios išdrįso apsinuoginti papasakodamos savo istorijas, jos prakalbo apie tai, apie ką galbūt Jūs metų metus tylite“, - pasakoja Modesta.

Projektas sulaukė nemažo pasisekimo: į pristatymą susirinko daugiau nei 300 žmonių. Didelis susidomėjimas tik patvirtino tokių projektų poreikį. Projekto iniciatorės tikisi, kad šis projektas paskatins visuomenę atkreipti dėmesį į psichologinio smurto moters savivertei padarinius bei tokių projektų, diskusijų reikalingumą Lietuvos kontekste.