Ar moterims būna amžiaus vidurio krizė?

Ne kartą rašyta ir kalbėta apie vyrų amžiaus vidurio krizę. Perkopęs per ketvirtą dešimtmetį ir suvokęs, kad gyventi liko mažiau, vyras kelerius metus išgyvena vertybių, pomėgių ir nuotaikos pasikeitimus. O kaip moterys?

„Vyriškas“ ir „moteriškas“ laikas

Pirmiausiai susitarkime, kad suvokimas „amžiaus vidurys“ jokiu būdu nėra objektyvus. Tai ne astronominis ir ne chronologinis laikas. Juk niekas nežino, kiek jums skirta gyventi. Todėl paimti vieno konkretaus amžiaus ir padalyti jo perpus negalime. Kalbėti galime tik apie subjektyvų laiką. Žinoma, jis šiek tiek priklauso nuo astronominio, tačiau jam nėra tapatus. Pavyzdžiui, nemaža dalis žmonių, perkopę dvidešimt penkerius metus, ima jaustis jaunesni, nei yra. Tai būdinga ir vyrams, ir moterims. O kas skiria jų subjektyvų laiką?

Senovės graikai skyrė kelias laiko rūšis: „chronos“ – tai laikas, skaičiuojamas valandomis, dienomis, mėnesiais ir metais. Jis yra labai tikslus. Kita laiko rūšis – „keiros“ – tai suvokimas, kad įvykis jau buvo (praeitis), vyksta šiuo metu (dabartis), ar tik bus (ateitis). Panašu, kad abiejų lyčių atstovams šie laikai žinomi, tik vyrams subjektyviai labiau priimtinas tikslusis „chronos“, o moterims – neapibrėžtasis „keiros“. Todėl jei vyras susitaria su žmona išeiti iš namų 10.15, kartais tenka laukti žmonos, kuri ilgai rengiasi ir į jo nekantrias pastabas atsako: „Jau einu“. Panašu, kad iš jos suvokimo 10.15 neišnyksta, tačiau svarbesnis pasidaro neapibrėžtasis „dabar“.

Dar vienas skirtumas yra susijęs su galimybe vaizduoti laiką erdvėje, t. y. linija. Vyro gyvenimas panašesnis į tiesę: štai – jis berniukas, štai – jaunuolis, o štai – vyras. Senovės vyrai, besiverčiantys medžiokle, iš dalies susiedavo savo gyvenimą su saulėtekiu ir saulėlydžiu, tačiau kur kas dažniau – su be didelio ritmo iškylančia būtinybe kovoti ar galimybe ilsėtis. Grobis nelaukdavo. Reikėjo būti pasiruošusiam ir budriam. Buvo svarbu lavinti jėgą, vikrumą, gerinti savo reitingą tarp vyrų, todėl laikas buvo susijęs su asmeniniais pasiekimais. Tik žemdirbio gyvenimas paklusdavo lėtam ciklui „pavasario sėja – vasaros auginimas – rudens derlius – žiemojimas“. Kitų vyrų gyvenimas jaunystėje labiau atitiko šūkį „Sparčiau, aukščiau, stipriau!“, sulaukus brandos – tiesę, o senatvėje – lėtą leidimąsi.

Moters gyvenimas visuomet buvo panašesnis į spiralę, susidedančią iš mažų apskritimų – „gyvenimo ciklų“. Moteriai ne tiek rūpėjo lavinti savo įgūdžius ir kelti reitingą. Jos gyvenimas tik iš pirmo žvilgsnio panašus į vyro: mergaitė – žmona – motina – senė. Kartais atsiranda ir naujų elementų – „mylimoji“ ar „meilužė“. Bet visa tai yra „besisukantys ratai“, t. y. ciklai.

Sukimasis rate

Moters, t. y. jau ne mergaitės, bet dar ne motinos, mėnuo labai susijęs su jos mėnesinių ciklu: mėnesinės – ovuliacija – įtampa prieš mėnesines (PMS) – mėnesinės. Manoma, kad gyvenant be dirbtinio apšvietimo, moterų mėnesinės atsirasdavo kartu su jaunu mėnuliu. Pakeisti šio proceso ilgą laiką (iki hormoninių kontraceptikų atsiradimo) moterys negalėdavo. Jų valia nedaug ką reikšdavo, todėl moteris buvo priverta atsiduoti savo ciklui ir jam būdingam nuotaikų svyravimui, kol pastodavo.

Nėštumas suteikdavo moters gyvenimui naują laiką – laukimo. Vyras negali suprasti, ką reiškia nuolat jausti pilve augančią ir bręstančią gyvybę. Apsisprendusi gimdyti moteris paspartinti šio proceso negali. Subjektyviai šis periodas išgyvenamas kaip buvimas „dabar“, o nėštumo gale – kaip neišvengiamo finalo, gimdymo, laukimas. Neretai moterys aiškiai atskiria savijautą nėštumo pradžioje (toksikozės atveju), viduryje ir pabaigoje.

Toliau prasideda motinystė. Dabar moters gyvenimą ima reguliuoti vaikas, o jis, kaip žinia, užsinori valgyti ar miegoti ciklais. Dabar reikia jį periodiškai maitinti, migdyti, keisti jo vystyklus ar sauskelnes. Nedaryti to moteris negali, todėl iš esmės jos subjektyvus laikas susiejamas su vaiko laiku.

Moters santuokinė ir nesantuokinė meilė siūlo jai ir kitokių vaidmenų – meilužės (jei kalbama tik apie seksą) ar mylimosios (jei jį romantiškai įsimylėjusi vyrą ar draugą). Dabar jos laikas aiškiai priskirtinas prie graikų „keiros“: jis susijęs su emocijomis, kai galima nekantriai laukti susitikimo (ateitis), mėgautis artumu (dabartis), su nostalgija prisiminti tai, kas buvo (praeitis). Laukiančios moters tipas įamžintas rusų komedijoje „Jūsų laukia pilietė Nikanorova“: jos gyvenimas aiškiai susijęs su ateitimi, nes ji nuolat laukia „princo“, o realūs vyrai jos netenkina arba ateina tik vienam kartui.

Ištekėjusios, bet nedirbančios moters gyvenime prasideda naujas ciklas – žmonos. Dabar jos gyvenimui didelę įtaką daro šeimos nariai ir diena vėl vyksta ciklu: atsikelti, paruošti vaikams ir vyrui pusryčius, sutvarkyti namus, paruošti pietus, sutikti vaikus, palaistyti gėles, sutvarkyti drabužius ir indus, paruošti vakarienę, eiti miegoti ir laukti ryto.

Dirbančios moters gyvenime šis ciklas susijungia su darbiniu ritmu: kelias į biurą – darbas – kelias namo. Žinoma, nemaža dalis moterų sugeba pereiti į „vyrišką“ laiką „chronos“ su aiškiais terminais ir tikslo siekimu.

Vaikai paauga. Jai – per keturiasdešimt. Vyras kiek nutolsta. Galbūt jie rado brandžią meilę ir myli vienas kitą, bet gerbia vienas kito asmeninę erdvę. O gal išsiskiria?

Senatvė dar neatėjo. Ir moters gyvenime atsiveria unikalių galimybių…

Kaip išeiti iš rato?

Kai moters „motinos“ ir „žmonos“ reikalavimai nusilpsta, jos nuotaiką vis dar reguliuoja darbas ir mėnesinių ciklas. Tačiau dabar jos seksualumas dažniausiai būna išlavintas ir vietoj pasyvaus laukimo ji gali aktyviai užsiimti seksu. Tai reiškia, kad jos gyvenime atsiranda daugiau planavimo ir gyvenimo „linijiniu laiku“, susijusiu su santykiais. Žinoma, vargu ar ji virsta „vyrų medžiotoja“, tačiau ūgtelėjęs vyriškų hormonų lygis iš tiesų jos seksualumą padaro panašesnį į vyrišką seksualumą, kuriam būdinga didesnė priklausomybė ne nuo aplinkos ir situacijos (tai būdinga moterims), o nuo noro ir tikslo (tai būdinga vyrams). Dabar moteris pati gali rinktis seksualinį partnerį arba mylėjimąsi ar nesimylėjimą su savo vyru.

Nemaža dalis pokyčių moters gyvenime susijusi su jos didesne savigarba ir pasitikėjimu savimi. Nors nuomonė apie „senėjimo baisumus“ ir paplitusi, vidutinio amžiaus moterys dažniausiai jaučiasi geriau ir mažiau kompleksuoja dėl savo išvaizdos nei jaunos panelės. Įvyksta labai svarbus vertybių pokytis: nuo „pritrenkiančiai atrodyti“ į „gerai jaustis“. Juk desperatiškas noras patikti būdingesnis meilės išalkusiam ir nepasitikinčiam žmogui nei savo kūną ir poreikius žinančiai moteriai! Jaunuolis labai priklauso nuo to, kam patinka ar nepatinka. Poslinkis nuo „noriu būti mylima“ į „jau esu mylima ir galiu mylėti“ – patikimas vaistas nuo šios priklausomybės .

Dar viena galimybė yra susijusi su moters ekonomine ir socialine nepriklausomybe. Neretai šio amžiaus užsidirbanti moteris leidžia sau baigti mokslus ir įsitvirtinti profesiškai. Tai reiškia, kad ji gali matyti daugiau žmonių, tobulinti savo įgūdžius ir atskleisti iki tol pamirštus talentus.

* Jaunystėje ji svajojo apie meną, bet dėl finansinės būtinybės studijavo ekonomiką ir dirbo ekonomiste; dabar vaikai paaugo, ir ji leidžia sau įstoti į Dailės akademiją.
* Ji augo priklausoma nuo gerai uždirbančio vyro ir augino vaikus; dabar ji susidomėjo meditacija ir mokosi būti meditacijos trenere.
* Ji daug metų buvo „namuose uždaryta“ alkoholiko žmona ir vaikų motina, po skyrybų ji turi palaiko romantinius ir seksualinius ryšius su vyrais, puikiai atrodo ir renkasi, su kuriuo jai geriau būti.
* Ji manė neturinti ypatingų gabumų, tačiau po keturiasdešimties staiga atrado, kad gali rašyti puikius romanus, kurie labai gerai skaitomi.
* Kol ji sirgdavo mėnesinėmis, nuolat bijodavo pastoti; dabar, nugalėjusi gėdą, ji atrado, kad gali mylėtis laisviau ir jausti dėl to didžiulį pasitenkinimą!
* Ji jau pensininkė, tačiau nutarė įstoti į Krokuvos universitetą pagyvenusiems žmonėms ir mokytis dalykų, kuriems jaunystėje nebuvo nei laiko, nei galimybių.

Kaip matote, moters „amžiaus krizę“ tenka vertinti ne kaip išbandymą netektimis ir abejonėmis, o atvirkščiai – kaip atsivėrimą naujoms galimybėms. Ir jeigu kalbame apie „vidurį“, tai peršasi kita analogija. Tie, kas vaikystėje sukdavosi karuselėse, žino, kurioje vietoje lengviausia išsilaikysi. Atspėjote? Taip, tai – karuselės vidurys! Todėl moters gyvenime neišvengiamai ateina metas atsistoti į savo „centrą“. Tuomet ji gali pajausti, kad po ilgo sukimosi ratu ji pagaliau gali sustoti ir suvokti, kas ji tokia ir ko nori.
Ar žinojote, kad…

* 40–70 metų amžiaus moterys inicijuoja du trečdalius skyrybų
* Krizę išgyvenančios moterys perka 34 proc. daugiau motociklų.
* Sporto klubą lanko dvigubai daugiau vidutinį amžių pasiekusių moterų nei to paties amžiaus vyrų.
* 50 metų ir vyresnės moterys teigia, kad jaučiasi kur kas laimingesnės, nei tikėjosi. 36 proc. 50–64 metų moterų teigia, kad jos pasiekė savo svajonę. O tuo pasigirti tegali 28 proc. vyrų.
* Vidutinio amžiaus moterys daug dažniau nei vyrai stoja į koledžus. Pastarąjį dešimtmetį JAV tokių studenčių padaugėjo net 31 proc.

www.psichologijatau.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis