Melanoma: piktybinis odos navikas nekalto apgamo pavidalu

 (2)
Atėjus saulėtam metų laikui, apnuoginame vis daugiau kūno. Nors labai norisi kuo greičiau įdegti, neturėtumėte pulti to daryti per vieną dieną. Medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytoja dermatovenerologė Ramunė Jurčiukonytė įspėja, jog nuo stiprios ultravioletinės spinduliuotės turėtume saugoti ne tik save, bet ir dienas lauke leidžiančius vaikus, mat nekalti pasilepinimai saulėje gali privesti prie labai rimtos ligos – melanomos.
© Shutterstock asociatyvi nuotr.

Melanoma – kokia tai liga?

Melanoma – tai vienas agresyviausių tarp piktybinių odos ligų navikų. Viename iš odos sluoksnių, epidermyje, tarp bazinių ląstelių yra kito tipo ląstelių, vadinamųjų melanocitų, kurie gamina odos pigmentą melaniną. Tai medžiaga, atsakinga už odos atspalvį ir spalvą bei odos įdegimą saulėje. Apgamai yra daugybės melanocitų sankaupa odoje. Iš melanocitų išsivystęs piktybinis navikas vadinamas melanoma.

Kokiose kūno vietose dažniausiai atsiranda melanomos?

Apie 70-80% atvejų melanoma išsivysto odoje (lygioje sveikoje odoje ar iš apgamo), tačiau ji gali išsivystyti ir minkštuose smegenų dangaluose, akies tinklainėje, plonajame žarnyne, gleivinėse ir kituose vidaus organuose. Moterims melanoma dažniausiai lokalizuojasi kojų srityje, vyrų – rankų, galvos, nugaros srityse. Tai piktybinis, gretai metastazuojantis navikas, todėl labai svarbi ankstyva jo diagnostika.

Kokios yra melanomos atsiradimo priežastys?

Melanomos išsivystymo teorijų yra įvairių. Priežastys iki šiol nėra visiškai išaiškintos, tačiau įrodyta, kad didžiausią įtaką turi genetika ir paveldimumas. Jeigu tėvai ar kiti artimi giminės sirgo melanoma, rizika susirgti padidėja keturis kartus. Įtakos taip pat turi ir odos tipas. Šviesiaodžiai, raudonplaukiai, strazdanoti, mėlynakiai žmonės odos melanoma serga dažniau. Didelę įtaką melanomos išsivystymui turi ir ultravioletiniai (saulės ar dirbtiniai) spinduliai. Jie pažeidžia odos ląstelių genetinę medžiagą, susidaro mutacijos ir ląstelės ima nevaldomai daugintis.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad melanomos atsiradimui svarbi ne suminė UV spindulių dozė, o UV spindulių sukelti ūmūs nudegimai (ypač vaikystėje ir paauglystėje), kai nudegama iki puslių, bei nuolat pasikartojanti intensyvi UV spinduliuotė. Melanoma gali susirgti ir tie, kurie didesnę laiko dalį praleidžia gyvendami ir dirbdami patalpose, bet vieną ar du kartus per metus atostogauja intensyviai degindamiesi saulėje. Taip pat tie, kurių odą nuolat veikia saulė sportuojant lauke, pavyzdžiui., dviratininkai. Didesnę tikimybę susirgti melanoma turi ir besilankantys soliariumuose.


Gydytoja dermatovenerologė Ramunė Jurčiukonytė (Medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ nuotr.)

Kokie simptomai juntami susirgus melanoma?

Melanoma – labai klastinga liga. Dažniausiai ji išsivysto sveikoje, be apgamų odoje, o mažiau negu trečdalis – iš odos apgamų, dažniau įgimtų. Paprastai pirmasis pastebimas požymis – atsiradusi tamsi, netaisyklingos formos dėmelė arba padidėjęs pakitęs apgamas, patamsėjusi jo spalva.

Daugumos sveikų apgamų spalva rusva, vienoda, jie yra taisyklingos formos, krašto kontūras lygus, paviršius švelnus. Pagrindiniai melanomos požymiai yra netaisyklingumas: netaisyklinga forma, pakitusi spalva. Visų formų melanomai būdingi du augimo etapai: horizontalus (paviršinis) ir vertikalus. Horizontalus augimas, kai navikas plinta epidermyje ir paviršinėje (papilinėje) dermoje, jis yra mažesnis nei 1 mm storio. Kadangi vėžio ląstelės dar nepasiekė kraujagyslių, šis ankstyvos stadijos vėžys nemetastazuoja, pacientas gali būti nesunkiai išgydytas.

Vertikaliajame augimo etape navikas perauga visus odos sluoksnius bei poodinį riebalinį sluoksnį. Šiai augimo fazei būdingas gausus metastazavimas hematogeniniu bei limfogeniniu keliu. Metastazių gali atsirasti sritiniuose limfmazgiuose, kitose tolimose nuo pirminio židinio odos vietose bei vidaus organuose. Niežėjimas ir kraujavimas melanomos atveju yra vėlesni simptomai, jie gali pasitaikyti ir esant gerybiniam apgamui. Nors šie simptomai nebūtinai reiškia apgamo supiktybėjimą, bet juos pajutus reikėtų kreiptis į gydytoją.

Melanoma virsta palyginti nedaug įprastinių apgamų, tačiau bet koks neįprastas ženklas ar pojūtis odoje, atsiradęs ir neišnykstantis 1-2 mėnesius, turi būti parodytas gydytojui. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo sėkmingesnis jos gydymas.

Kada žmogus turėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

Specialistai pabrėžia, kad melanomą įmanoma pastebėti reguliariai apžiūrint savo odą, o pastebėta ankstyvoje stadijoje ši liga gali būti sėkmingai gydoma. Kol procesas vyksta viršutiniame odos sluoksnyje, tikimybė navikui plisti yra nedidelė. Dėl to labai svarbu jį diagnozuoti kuo anksčiau. Navikinėms ląstelėms skverbiantis į gilesnius odos sluoksnius, pasiekiamos kraujagyslės, limfagyslės ir tada navikinės ląstelės gali pasklisti po visą kūną. Melanoma sudaro apie 15 proc. visų odos vėžio atvejų. Reikėtų atsiminti ABCDE apgamo vertinimo kriterijus, pagal kuriuos galima įtarti melanomą:

A (angl. asymmetry) – asimetrija,
B (angl. borders) – netaisyklingas kontūras,
C (angl. colors) – pakitusi spalvą,
D (angl. diameter) – didesnis nei 6 mm apgamo diametras,
E (angl. evolving) – greitai didėjantys apgamai.


Bent vieną kartą per mėnesį reikėtų apžiūrėti visą savo ir vaikų kūną tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Geriausia – prieš didelį veidrodį. Pirmiausia gerai apžiūrėkite veidą, atkreipkite dėmesį į nosį, lūpas ir vietas virš bei už ausų. Galvą apžiūrėkite šukomis praskleisdami plaukus. Patikrinkite rankas iš abiejų pusių, taip pat tarpupirščius. Pakėlę alkūnes apžiūrėkite žastus ir pažastis.

Kiekvienas apgamo dydžio, formos ar spalvos pasikeitimas, bet koks naujas požymis, simptomas, pavyzdžiui, kraujavimas, niežulys ar apsitraukimas apnašu yra įspėjamasis ženklas. Pastebėjus bent vieną iš ABCDE kriterijų arba kitų apgamų pakitimų, reikėtų nedelsiant kreiptis į dermatologą arba specialistą, dirbantį odos navikų diagnostikos ir gydymo srityje.

Ar visuomet būtent apgamas turi pradėti niežėti, perštėti, ar simptomai gali pasireikšti ir kitose kūno vietose (pvz. limfmazgiuose) nejaučiant diskomforto ties paryškėjusiu, padidėjusiu apgamu?

Paprastai pirmieji įtartini požymiai yra atsiradusi tamsi, netaisyklingos formos dėmelė ten, kur anksčiau buvo visai švari oda arba apgamo pakitimas, jo spalvos, dydžio pasikeitimas, niežėjimas, kraujavimas. Apgamo išnykimas taip pat gali būti susijęs su melanoma bei melanomos metastazėmis sritiniuose limfmazgiuose ir organuose. Reikia paminėti ir retą, labai greitai išplintančią amelanininę melanomą, kuri neturi pigmento. Ji diagnozuojama tik ištyrus pacientą histologiškai.

Ar melanomos gali atsirasti ir kūdikiams, mažiems vaikams, ar tai daugiau vyresnių žmonių liga?

Vaikystėje melanoma susergama labai retai. Nedaug melanomos atvejų nustatoma paauglystės laikotarpiu bei tarp dvidešimtmečių. Dažniausiai suserga 40– 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. Moterys serga dažniau negu vyrai.

Apie 70-80% atvejų melanoma išsivysto odoje (lygioje sveikoje odoje ar iš apgamo), tačiau ji gali išsivystyti ir minkštuose smegenų dangaluose, akies tinklainėje, plonajame žarnyne, gleivinėse.

Ar melanoma yra išgydoma?

Anksti ją nustačius išgydoma apie 95-97 proc. pacientų. Pavyks išgydyti pacientą ar ne, kiek pablogės ligonio gyvenimo kokybė, labiausiai priklauso nuo diagnozuotos ligos stadijos. Kuo anksčiau diagnozuojama melanoma, tuo didesnė tikimybė, kad pacientą pavyks išgydyti. Išoperavus ją pirmosiose stadijose galima tikėtis, kad pacientas visiškai pasveiks. Nors paprastai vėžiu sirgę žmonės turi būti stebimi penkerius metus (kas pusmetį jiems atliekama kontroliniai tyrimai), tikimybė, kad liga nebe atsinaujins, yra didelė.

Ką rekomenduotumėte melanomos profilaktikai?

Reikėtų vengti saulės, kai ultravioletinė spinduliuotė yra stipriausia (tarp 11 ir 15 valandos), naudoti apsauginius kremus nuo saulės, saugoti odą ir akis galvos apdangalu, marškinėliais, akiniais nuo saulės. Reikėtų saugotis nudegimų, leisti įrusti odai palaipsniui.

Ypač nuo saulės reikia saugoti vaikus. Jiems būnant saulėje būtina reguliariai apsaugines priemones su aukštu saulės apsaugos faktoriumi (SPF nuo 30 iki 50), aprengti juos marškinėliais, pasirūpinti, kad jie dėvėtų galvos apdangalus. Kaip jau minėjau, svarbu nuolat save stebėti ir esant menkiausiam įtarimui dėl tamsios dėmelės, rando ar apgamo kreiptis į gydytojus. Ypač atidūs turėtų būti tie, kurių šeimoje yra pasitaikę melanomos atvejų.



Laimės receptas

Kaip jautiesi?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją