Kokius ginekologinius tyrimus būtina atlikti sulaukus 20, 30, 40 ir t.t. metų

Lietuvoje, priešingai negu daugumoje kitų Europos Sąjungos šalių, gimdos kaklelio vėžys dažniausiai diagnozuojamas vėlesnėse ligos stadijose. Dėl to kasmet nuo jo miršta iki 300 moterų.

Sausį minima gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė, tad šia proga kalbamės su medicinos ir chirurgijos centro Northway gydytoja akušere-ginekologe Lina Rudaitiene apie tai, kokie yra prevencijos būdai bei galimybės aptikti piktybinį darinį dar ankstyvoje stadijoje. Moterims tai gyvybiškai svarbu.

Kokius ginekologinius tyrimus profilaktiškai būtina atlikti 20-metei, 30-metei, 40-metei, 50-metei ar 60-metei, kad moteris galėtų jaustis rami dėl savo sveikatos ?

Valstybės Privalomojo sveikatos draudimo fondas finansuoja gimdos kaklelio ikivėžinių susirgimų ir vėžio ankstyvai diagnostikai gimdos kaklelio PAP tepinėlį 25-60 metų socialiai draustoms moterims kas tris metus ir krūtų patikrai – antrankinės mamografijos tyrimą 50-69 metų socialiai draustoms moterims kas 2 metus.

Taip pat Privalomojo sveikatos draudimo fondas papildomai finansuoja antrą PAP (onkocitologinį) tepinėlį, jei pirmasis dėl įvardintų priežasčių buvo netinkamas vertinti arba rasti nenustatytos reikšmės pakitimai, dėl kurių rekomenduojama PAP tepinėlį kartoti po 4-6 mėn. Nepaisant to, rekomenduojame pirmąjį PAP tepinėlį profilaktiškai atlikti visoms moterims, praėjus 2 metams nuo pirmųjų lytinių santykių, toliau juos kartojant kasmet.

Krūtų patikrai iki 50 metų rekomenduojamas krūtų ultragarsinis tyrimas. Visos socialiai nedraustos moterys profilaktinius tyrimus atlieka savo lėšomis.

2016 rugsėjį startavo pirminė gimdos kaklelio profilaktika: 11 metų mergaites pradėta skiepyti vakcína, kuri apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio

Lietuvoje, priešingai negu daugumoje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, gimdos kaklelio vėžys dažniausiai diagnozuojamas vėlesnėse ligos stadijose. Kokios priemonės Lietuvoje taikomos gydyti gimdos kaklelio vėžiui?

PAP tepinėlis yra ir antrinė gimdos kaklelio vėžio profilaktinė priemonė, kuri leidžia nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir juos gydyti – tokiu būdu neleidžiant išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui.

Ankstyvo gimdos kaklelio vėžio gydymas – operacinis, kurio metu pašalinamas vėžys ne tik su visu organu, bet ir aplinkiniais audiniais, dubens limfmazgiais. Kokios apimties operaciją atlikti sprendžia onkologas ginekologas, nustačius ligos stadiją. Vėlesnės stadijos gydomos spinduline terapija arba kombinuota spinduline terapija ir chemoterapija.

Profilaktinio patikrinimo metu atliekamas PAP tyrimas, ar jis skausmingas? Kokį diskomfortą po jo gali justi moteris?

PAP paėmimas nėra skausmingas, tačiau moteris paėmimo metu gali jausti nedidelį tempimą, maudimą pilvo apačioje, kuris iš karto praeina, taip pat normalu, kad po tyrimo paėmimo gali būti nedidelė kraujo priemaiša makšties išskyrose.

Kasmet nuo gimdos kaklelio vėžio miršta iki 300 moterų. Kokius požymius moterys dažniausiai praleidžia pro akis?

Ryškiausias požymis yra nenormalus kraujavimas iš makšties, dažniausiai po lytinių santykių, taip pat kraujavimas ne ciklo metu ar po menopauzės.

Ar tiesa, kad kas trečia ar ketvirta moteris vis tiek gali susirgti gimdos kaklelio vėžiu, nors dalyvavo patikros programoje ir gavo atsakymą, kad jos citologinis tyrimas yra geras?

Labai gaila, bet tokių atvejų būna, kad vėžys diagnozuojamas nors atliktuose PAP tepinėliuose pakitimų nebuvo rasta. Taip gali atsitikti, kai vėžys vystosi ir progresuoja labai greitai. Būtent dėl šios priežasties rekomenduojama moterims PAP daryti dažniau nei numato programa arba atlikti aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso nustatymą, jei moteris dėl savų priežaščių nori PAP atlikti tik pagal programos rekomendacijas.

Jei žmogaus papilomos virusas (ŽPV) nustatomas, papildomai gali būti rekomenduota pasidaryti gimdos kaklelio kolposkopiją, biopsiją, nepaisant to, kad PAP tyrime nerasta pakitimų. Tokiu atveju kartoti PAP tyrimą rekomenduojama kas 6-12 mėnesius.

Gydytoja akušerė-ginekologė Lina Rudaitienė (medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ nuotr.)

Išsivysčiusiose šalyse tradicinį gimdos kaklelio citologinį tyrimą pakeitė kur kas tikslesnis skystųjų terpių citologinis tyrimas. Ar jis Lietuvoje jau taikomas?

Vystantis mokslui ir technologijoms, atsiranda naujų tyrimų. Skystų terpių PAP beveik 10 metų moterys Lietuvoje turi galimybę atlikti savo lėšomis. Antri–treti metai Lietuvoje atsirado galimybė iš skystos terpės atlikti citocheminį tyrimą (CINtec plus), kuris nustato onkogeninę transformaciją ląstelėse. Visais šiais atvejais nustatomi „nematomi“ pakitimai. Tyrimus dėl žmogaus papilomos viruso, skystų terpių PAP, citocheminį tyrimą ar PAP kasmet moterys atlieka savo lėšomis.

Apie 90 procentų moterų, užsikrėtusių žmogaus papilomos virusu (ŽPV), vėliau atsikrato šio sukėlėjo. Kas lemia, jog tam 10 proc. nepavyksta jo atsikratyti?

Kodėl 10-20 procentų užsikrėtusių ŽPV, virusas išlieka daug metų, iki galo nėra aišku. Manoma, kad dėl imuninės sistemos ypatumų ar jos silpnumo. Pravartu žinoti, kad žmogaus papilomos virusu galima užsikrėsti ir pakartotinai.

Minėjote, jog atsiranda vis daugiau prevencinių priemonių nuo gimdos kaklelio vėžio. Kaip Lietuva tvarkosi su šia problema?

2016 rugsėjį startavo pirminė gimdos kaklelio profilaktika: 11 metų mergaites pradėta skiepyti vakcína, kuri apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, sukelto 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipų bei virusinių lyties organų karpų, kondilomų, sukeltų 6, 11 tipų ŽPV.

Savo lėšomis Lietuvoje yra galimybė pasiskiepyti ir kitomis profilaktinėmis vakcinomis. Deja, kol kas jos nėra kompensuojamos Valstybinės ligonių kasos.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis