Kada būtina kreiptis į ginekologą

Ar žinote, kuriam specialistui moteris pateikia daugiausia klausimų? Atspėjote - ginekologui. Juk moteriškos bėdos - ne sloga, neišsiversime su vaistininko pasiūlytais lašiukais ar interneto bendraminčių patarimais...

Konsultuoja akušerė ginekologė Reda Žiobakienė

Kokios sąmoningos ir besirūpinančios savo sveikata bebūtume, „žygis" pas ginekologą nėra pats didžiausias gyvenimo malonumas... Daugelis mūsų vis atidėliojame vizitą, nors žinome, kad pas jį apsilankyti jau laikas. Bet kol rimtesnių negalavimų nejuntame, taip ir neprisiruošiame... Kita vertus, ne visada iš karto ir lengvai surandame gerą specialistą, ne visiems išdrįstame užduoti rūpimus klausimus. Ne visada žinome, ko galime tikėtis apsilankiusios pas ginekologą eiliniam patikrinimui. Kad laukia apžiūra - akivaizdu, tačiau kokie tyrimai ir kodėl reikalingi?

Gimdos kaklelio citologinis tyrimas: ar nėra vėžio grėsmės

Kam reikalingas tyrimas. Gimdos kaklelio citologinis tyrimas nustato, ar gimdos kaklelio ląstelės normalios, ar nėra pakitimų arba vėžio. Citologinį tyrimą galime nemokamai pasidaryti kartą per trejus metus. „Yra įvairių rekomendacijų, kas kiek laiko reikėtų tirtis, tačiau, jei finansinės galimybės leidžia, patarčiau aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančiai merginai ar moteriai pasitikrinti kartą per metus. Iš praktikos galiu pasakyti, kad per trejus metus gali atsirasti labai akivaizdžių pakitimų", - sako akušerė ginekologė Reda Žiobakienė.

Ko galime tikėtis? Pasak gydytojos, kai gimdos kaklelio tyrimas be pakitimų, galite būti ramios. O jei sulaukėte atsakymo, kad yra nežymių pakitimų, gydytojas patars tyrimą kartoti - kas ketverius ar kas pusę metų. Nežymūs pakitimai stebimi ir negydomi. Be to, ginekologas gali rekomenduoti atlikti kolposkopiją - tai instrumentinis tyrimas, kai mikroskopu apžiūrimas gimdos kaklelis. Atsižvelgiant į atsakymą gali tekti daryti biopsiją - paimti gimdos kaklelio gabalėlį diagnozei patvirtinti. Esant žymiems pakitimams taip pat atliekama biopsija. Jeigu šis tyrimas parodo, kad yra vėžio grėsmė, siūloma pašalinti gimdos kaklelio pakitusią dalį. Tai nesudėtinga operacija. Pašalinamas nedidelis, kelių centimetrų audinių plotas, ir liga visiškai išgydoma. Kitaip ji gali vystytis - didelė tikimybė susirgti vėžiu.

„Kartais atlikus tyrimą gaunamas atsakymas, kad pakitimai yra neaiškios kilmės, - aiškina Reda Žiobakienė, - todėl patariama tyrimus kartoti kas keturis mėnesius. Jeigu atsakymas tris kartus toks pats, būtinai rekomenduojama biopsija."

Skiepai nuo viruso: ar aktualu?

Šiandien jau tikriausiai visos esame girdėjusios, kad gimdos kaklelio vėžiui atsirasti įtakos turi žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Yra žinoma daugiau kaip 150 šio viruso tipų, jis perduodamas tik lytiniu keliu. Kaip paaiškina Reda Žiobakienė, nustatyta, kad apie 70-80 procentų gimdos kaklelio vėžio atvejų susiję su įvairių tipų žmogaus papilomos virusu, nuo kurio galima pasiskiepyti ir įgyti jam imunitetą. Tai puiki vakcina, tačiau ja skiepytis verta iki 26 metų, o geriausia tai daryti dar neturėjusioms lytinių santykių 16-18 metų ar vos vyresnėms merginoms. „Tačiau skiepais dažniausiai domisi jau vyresnės, sąmoningos moterys, bet jeigu jos gyvena šeimoje, augina vaikus, skiepytis nuo lytiniu keliu plintančios ligos tarsi nebėra prasmės. Aktualiausi skiepai - jaunoms merginoms, dar tik ieškančioms artimo žmogaus.

O ar verta moteriai profilaktiškai tikrintis, ar ji užsikrėtusi ŽVP? Gydytoja Reda Žiobakienė sako, kad nustačius šį virusą sužinoma apie galimą riziką, bet tai ne diagnozė (ji nustatoma paėmus citologinį tepinėlį). Jūs tą virusą galite turėti ir niekuo nesirgti, taip pat sėkmingai galite būti jo nepasigavusi, išsitirti, o po pusmečio užsikrėsti ir susirgti... Be to, dar yra 20-30 proc. tikimybė susirgti kito tipo viruso sukeltu gimdos kaklelio vėžiu, nuo kurio šie skiepai neapsaugotų.

Mikrofloros ištyrimas

Kam reikalingas tyrimas. Iš makšties išskyrų tepinėlio ginekologas gali spręsti apie ten esančią mikroflorą. Makštyje turėtų būti pakankamai laktobakterijų, įmanoma, kad jos šiek tiek „atskiestos" kitos rūšies bakterijomis. Neturėtų būti, tarkim, žarnyno lazdelių, streptokokų ar stafilokokų.

Ko galime tikėtis? „Jei makštyje nėra laktobakterijų, moteris dažnai skundžiasi nemalonaus kvapo išskyromis, niežėjimu. Dabar yra daugybė įvairių preparatų, kuriuos vartojant makšties bakterijų kiekis vėl tampa normalus. Kita vertus, gydymas priklauso nuo to, kokia mikroflora nustatoma: ar yra uždegimas, ar tik vadinamoji disbakteriozė, kai stinga laktobakterijų", - sako akušerė ginekologė.

Ultragarsinis tyrimas: kas matyti ekrane

Kam reikalingas tyrimas? Ultragarsinį tyrimą patariama atlikti moterims atsižvelgiant į amžių: jaunoms, niekuo nesiskundžiančioms merginoms jis gal ir nebūtinas, tačiau moterims nuo 35 metų ginekologinės patikros metu reikėtų atlikti ultragarsinį tyrimą per makštį, kai apžiūrima gimda ir kiaušidės.

Ko galime tikėtis? Anot Redos Žiobakienės, gimdoje galima pamatyti miomas - gerybinius auglius gimdos raumeniniame sluoksnyje. Tiesa, paprastai ne gydytojas jas atranda, o moteris ateina jau skųsdamasi gausiu kraujavimu per mėnesines, dažnais apatinės pilvo dalies skausmais. „Tiriant ultragarsu galime įvertinti ir gimdos gleivinės pakitimus, nustatome jos išvešėjimą arba gimdos ertmės polipus. Šie irgi dažnai susiję su negalavimais - „netaisyklingu" kraujavimu, patepliojimais prieš mėnesines ar vidury ciklo. Nors polipai dažniausiai yra gerybiniai, vis dėlto tai augliai, tad siūlome atlikti operaciją ir juos pašalinti", - aiškina gydytoja.

Apžiūrint kiaušides nustatoma, ar jose nėra darinių - cistų. Tiesa, ultragarsu ne visada galima įvertinti, piktybinės jos ar ne. Tad atsižvelgiant į cistos struktūrą moters amžių, kitus simptomus rekomenduojama arba gydytis hormoninėmis tabletėmis, arba atlikti operaciją, jei įtariamas piktybinis darinys.

Bakteriologinis pasėlis: kam jautrios bakterijos

Kam reikalingas tyrimas. Kartais ginekologas ima bakteriologinį pasėlį iš gimdos kaklelio. Paprastai tai svarbiau besilaukiančiai moteriai, pavyzdžiui, pasėlis dėl streptokoko. Tačiau šis papildomas tyrimas svarbus ir tada, kai kamuoja nuolat atsinaujinanti pienligė ar kita makšties infekcija. Tyrimo metu auginamos bakterijos, tada nustatoma, kokiems vaistams jos jautrios.

Ko galime tikėtis? Ištyrus pasėlį galima nustatyti pienligės ar kitų bakterijų tipą, kam jautrūs, o kam atsparūs jos sukėlėjai. Pienligė - sunkiai gydymui pasiduodanti liga, o žinant tikruosius „kaltininkus", jos nebereikia gydyti aklai. Beje, tai nepigus tyrimas, tačiau jį verta atlikti tada, kai ilgai vartojami vaistai nepadeda.

Hormonų tyrimas atliekamas ne visada

Kam reikalingas tyrimas. Anot akušerės ginekologės Redos Žiobakienės, šis tyrimas daromas, kai moteris kuo nors skundžiasi - atėjus eilinei apžiūrai jis nėra atliekamas. Tyrimas paprastai daromas sutrikus mėnesinių ciklui: kai jų nėra, kai mėnesinės nereguliarios arba tada, kai moteris nori susilaukti vaikelio, tačiau negali pastoti. Tada ir atliekamas hormonų tyrimas: iš venos imamas kraujas, tiriami skydliaukės hormonai, taip pat tam tikri hormonai, susiję su kiaušidžių veikla, ir pasmegeninės liaukutės, vadinamos hipofize, hormonai. Kartais moteriškus lytinius hormonus reikia tirti atsižvelgiant į ciklo dienas - gydytojas apie tai įspėja.

Ko galime tikėtis? Įvertinęs tyrimų atsakymus ir juos apibendrinęs gydytojas kartais gali nustatyti, kas sukėlė negalavimą. Vis dėlto diagnozei nustatyti būtinas dar ir ultragarsinis tyrimas ir, mediciniškai tariant, anamnezė (žinios apie jus ir jūsų negalavimą).

Ką reikėtų aptarti su ginekologu...

...prieš pradedant vartoti kontraceptines priemones

„Jokių papildomų tyrimų nereikia, tačiau pas ginekologą tenka apsilankyti. Neapžiūrėjus moters skirti kontraceptines priemones būtų neatsakinga, - sako gydytoja. - Be to, jei moteris gyvena lytinį gyvenimą, reikėtų atlikti citologinį tyrimą, kad būtų galima įvertinti gimdos kaklelio būklę."

Be to, gydytojui labai svarbu išklausinėti, o mums išsamiai išsipasakoti apie kitus savo ar artimųjų negalavimus. Visų pirma, tai kraujagyslių ligos, tad gydytojas būtinai pasiteiraus, ar jomis nesirgote, ar neturėjote rūpesčių dėl kraujagyslių, dėl išsiplėtusių venų, ar šie negalavimai nekamavo jūsų mamos, močiutės. Svarbu gali būti ir tai, ar nevargina migrena, nes vartojant kontraceptines priemones savijauta gali dar labiau pablogėti. Gydytojui rūpės ir tai, ar nesergate kepenų ligomis - juk vis dėlto gersite hormonus, ir kepenims teks papildomo darbo.

...jei planuojate susilaukti vaikelio

Planuojant nėštumą nereikia papildomų išankstinių tyrimų. „Vertėtų pasiteirauti mamos, ar esate sirgusi raudonuke. Jei ne, patarčiau pasiskiepyti, nes jeigu raudonuke užsikrėsite besilaukdama, iki 16 nėštumo savaitės (o tai visai paprasta auginant darželinuką), vaisius žus, arba galimi apsigimimai, todėl medikai rekomenduos nėštumą nutraukti", - sako Reda Žiobakienė.

Būsimai mamai pavojinga užsikrėsti toksoplazmoze ir citomegalija - tai infekcinės ligos, pavojingos besivystančiam vaisiui. Šie tyrimai yra papildomi ir mokami, bet juk mūsų teisė rinktis dėl savo šventos ramybes... Juos atlikus nustatoma, ar esate persirgusi citomegalija, toksoplazmoze. Jei nustatoma, kad esate persirgusi ir turite imunitetą, galite būti rami. Tačiau jeigu gausite atsakymą, kad nesate sirgusi, niekas negarantuoja, kad tai neįvyks nėštumo metu.

Kada geriausia kreiptis į ginekologą

Geriausia tai daryti iš karto po mėnesinių, pirmoje ciklo pusėje (nebent prasidėjo netikėtas kraujavimas). Mat antroje pusėje gydytojas kiaušidėse gali pamatyti apgaulingas „cistas", tada apsilankymą tektų pakartoti...

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis