Išsėtinė sklerozė vis dažniau užklumpa jaunus žmones: ką reikia žinoti

Kasmet gegužės 25-ąją pasaulis mini Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną. Kuomet kalbama apie sklerozę, žmonės stereotipiškai dažniausiai galvoja apie aterosklerozę, kurią dažnai sieja su vyresniu amžiumi ir įgytu progresuojančiu atminties sutrikimu. Ar iš tikrųjų išsėtinė sklerozė ką bendra turi su ateroskleroze? Ar įmanoma išsėtinę sklerozę išgydyti?
© Shutterstock asociatyvi nuotr.

Į aktualiausius klausimus atsako Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Išsėtinės sklerozės koordinacinio centro vadovė, gydytoja neurologė doc. dr. Rasa Kizlaitienė.

Žmonės dažnai mano, kad sklerozė yra senų žmonių liga, kuri sutrikdo atmintį. O
kaip yra iš tikrųjų?

Iš tikrųjų, išsėtinės sklerozės nereikėtų klaidingai painioti su kraujagyslių skleroze ir atminties sutrikimu, arba demencija. Išsėtinė sklerozė yra jaunų žmonių liga, neturinti nieko bendra su kraujagyslių ateroskleroze, įgyta demencija, t.y. progresuojančiu atminties sutrikimu. Tai uždegiminė autoimuninė nervų sistemos liga, kuomet centrinėje nervų sistemoje, galvos ir nugaros smegenyse, dėl sutrikusio organizmo autoimuninio atsako vystosi demielinizuojančios plokštelės.

Priklausomai nuo to, kurioje nervų sistemos vietoje tos plokštelės susidaro, pasireiškia neurologiniai židininiai simptomai. Labai gaila, kad kartais jauni žmonės neskuba kreiptis į gydytojus, tikėdamiesi, kad tie simptomai praeis. Ligos pradžioje naujai atsiradę, taip vadinamieji, židininiai neurologiniai simptomai regresuoja savaime, tačiau ilgainiui tų besikartojančių paūmėjimų daugėja. Blogiausia, jog nervų sistemos pažeidimai , susidarę ligos paūmėjimų ir labai ankstyvos progresuojančios smegenų atrofijos pasekoje, ilgainiui sukelia neišgydomą negalią.

Ar tiesa, kad liga gali prasidėti net 20-mečiams?

Taip, liga dažniausiai pasireiškia ypač jauname amžiuje, nuo 20 iki 40 metų, kuriame žmonės savo sveikatai dar skiria labai menką dėmesį. Kartais ši liga gali būti nustatoma net vaikams. Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena skirta kalbėtis apie šios ligos pirmuosius simptomus, kad juos būtų galima lengviau atpažinti, siekiant , jog liga būtų kuo anksčiau diagnozuojama, pradedama gydyti ir būtų užkirstas kelias negrįžtamiems padariniams.

Manoma, kad galima atitolinti šią ligą užsiimant aktyviu laisvalaikiu, propaguojant sveiką gyvenseną ir vartojant daugiau nesočiųjų riebiųjų rūgščių.

Kaip galima suprasti, kad prasidėjo tokia sunki liga? Ar yra kokių požymių, kurie leistų įtarti
šią ligą?

Simptomai labai nespecifiniai, nors kai kurių ypatumų yra. Dažnai prasideda regos sutrikimas viena akimi. Juntami rankų, kojų, vienos kūno pusės pasilpimai, tirpimai, jutimo sutrikimai, kurie vėliau gali peraugti net į paralyžių. Taip pat žmogus jaučia lygsvaros, pusiausvyros sutrikimus, nestabilumą. Jeigu kurį laiką jaučiate naujus simptomus, kurių anksčiau nebuvo, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą ir nelaukti, kol jie praeis savaime.

Ar gydytojams lengva šią ligą diagnozuoti?

Patyrę šeimos gydytojai gali šią ligą įtarti, bet diagnozuoti ir patvirtinti išsėtinę sklerozę yra pakankamai sudėtinga. Reikia atmesti daugybę kitų autoimuninių, neurologinių ligų, įvertinti esamą kliniką, atlikti tyrimus. Paprastai, atlikus magnetinio rezonanso, sukeltųjų potencialų, smegenų skysčio tyrimus net po pirmųjų ligos pasireiškimo epizodų, galima pakankamai tiksliai nustatyti, jog žmogus serga išsėtine skleroze. Kartais pacientą tenka stebėti ilgesnį laiką, monitoruoti, tyrimus kartoti, kad ligą būtų galima galutinai patvirtinti.

Ar Lietuvoje dažnai diagnozuojama išsėtinė sklerozė? Kaip mūsų šalis atrodo
pasauliniame kontekste?

Mūsų šalis niekuo neišsiskiria iš išsivysčiusių Europos šalių, Šiaurės Amerikos šalių konteksto. Lietuva priklauso didelio sergamumo zonai, kasmet nustatome iki šimto naujų ligos atvejų.

Turėtų būti nustatoma ir dar daugiau, tačiau pacientai dažnai pirmųjų ligos simptomų nesureikšmina ir pas gydytoją nesikreipia. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena apie tris tūkstančius pacientų, sergančių išsėtine skleroze. Tai priklauso nuo tam tikro organizmo genetinio imlumo ir išorinių veiksnių. Atitinkami genų rinkiniai dominuoja Šiaurės Europos ir Amerikos šalyse, be to, yra tam tikri egzogeniniai veiksniai, tokie kaip įvairūs virusai, saulės stoka, vitamino D trūkumas, rūkymas, nutukimas. Sąveikaudami šie veiksniai sudaro sąlygas išsėtinei sklerozei plėtotis ir mūsų regione.

Kokia yra šios ligos prevencija? Kaip galėtume apsisaugoti nuo išsėtinės sklerozės?

Kaip išvengti ligos, vieningos nuomonės nėra, tačiau raginame žmonės papildomai vartoti vitaminą D, kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Taip pat manoma, kad galima atitolinti šią ligą užsiimant aktyviu laisvalaikiu, propaguojant sveiką gyvenseną ir vartojant daugiau nesočiųjų riebiųjų rūgščių.



Laimės receptas

Kaip jautiesi?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją