Endoskopiniai tyrimai - moderniausias metodas, leidžiantis diagnozuoti net menkiausius pakitimus

 (1)
Lietuvoje itin paplitusios įvairios skrandžio ligos, tačiau daugiau nei trečdalis pacientų į medikus kreipiasi tuomet, kai navikai jau išplitę ir galima taikyti tik simptominį gydymą. Apie itin svarbius ir pažangius endoskopinius tyrimus bei gydymo galimybes kalbamės su Klaipėdos universitetinės ligoninės Endoskopijų skyriaus vedėju, medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ abdominaliniu chirurgu, med. m. dr. Olegu Deduchovu.
© Adobe Stock

Daugelis anksti diagnozuotų virškinamojo trakto ligų, taip pat ir navikai yra sėkmingai išgydomi, tačiau medicina dažnai yra bejėgė pagelbėti, kuomet susirgimai jau įsisenėję. Jeigu kiekvienas žmogus kartą per metus profilaktiškai pasitikrintų sveikatą, daugeliu atveju ligas galima būtų nustatyti ankstyvoje stadijoje. Deja, pastaruoju metu užleistų žarnyno ligų formų daugėja.

Endoskopija – moderniausias ir informatyviausias būdas, leidžiantis gydytojui specialiu prietaisu apžiūrėti stemplę, skrandį, dvylikapirštę ar storąją žarną. Šio tyrimo metu gydytojas gali paimti biopsiją, diagnozuoti esančias ligas, nustatyti diagnozę. Endoskopiniai organų tyrimai yra itin tikslūs ir informatyvūs.

„Šiais laikais technologijos taip išvystytos, kad endoskopo pagalba galime diagnozuoti net menkiausius pakitimus. Tarkim, Japonijoje atliekant tyrimą net nebūtina imti biopsijos, nes itin aukštos raiškos vaizdo dėka tyrėjas beveik 100 procentų tikslumu gali diagnozuoti onkologinius požymius. Biopsijos procedūra sukelia randėjimą, fibrozę, o naudojant endoskopą galima iškarto pašalinti pakitusią vietą, - pasakoja med. m. dr. Olegas Deduchovas. - Anksčiausioje onkologinių susirgimų stadijoje pirmiausia pakinta kraujagyslių architektonika. Naudojant siauro spindulio NBI (narrow band imaging) endoskopiją galima pastebėti net mažiausius pakitimus gleivinės kraujotakoje. “

Kokiais atvejais atliekami endoskopiniai tyrimai

Chirurgas Olegas Deduchovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje itin paplitusios įvairios skrandžio ligos, tačiau daugiau nei trečdalis pacientų į medikus kreipiasi tuomet, kai navikai jau išplitę ir galima taikyti tik simptominį gydymą. Profilaktiniai patikrinimai rekomenduojami sveikiems, jokių nusiskundimų neturintiems piliečiams. Skrandį pasitikrinti rekomenduojama bent jau kas kelerius metus.

„Neignoruokite naujų simptomų. Pastebėjus kraujavimą, tuštinimosi pakitimus, atsiradus virškinimo problemoms, būtinai kreipkitės į specialistus, - pataria gydytojas ir primena, kad ankstyvose stadijose liga dažniausiai būna besimptomė. - Skausmai ar kraujavimas yra jau pažengusios ligos simptomai, o pati onkologinės ligos pradžia įprastai būna nepastebima. Būtent dėl šios priežasties ir būtina reguliariai pasitikrinti. Endoskopinių tyrimų tikslas – užbėgti onkologinei ligai už akių, laiku nustatyti priešvėžinius susirgimus ir pašalinti adenomas, iš kurių išsivysto vėžys.“

Virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija atliekama esant skausmams ar nemaloniems pojūčiams viršutinėje pilvo dalyje, kai nepadeda prieš tai skirtas gydymas, esant „pavojaus“ simptomams. Šis tyrimas taip pat rekomenduojamas kai pacientas skundžiasi sutrikusiu ir skausmingas rijimu, esant atsinaujinančiai ir besitęsiančiai gastroezofaginio refliukso ligai, neaiškios priežasties pykinimui ir vėmimui, aktyviam ir lėtiniam kraujavimui, geležies trūkumui arba mažakraujystei, kuomet kitais tyrimais yra diagnozuoti patologiniai dariniai.

Kolonoskopija rekomenduojama visiems vyresniems nei 50 metų piliečiams, ypač kuriems diagnozuotas slaptas kraujas išmatose. Slapto kraujavimo testus nemokamai atlieka šeimos gydytojai vyresniems nei 50 metų žmonėms. Beveik trečdaliui tokių pacientų randami priešvėžiniai pakitimai – polipai, 2-3 procentams diagnozuojamas vėžys. Polipai arba adenomos gali būti paprastai pašalinami kolonoskopijos metu. Kolonoskopija gali būti atliekama profilaktiškai, po pašalintų polipų ir storosios žarnos vėžio, uždegiminės žarnų ligos išplitimo vertinimui. Tyrimas taip pat atliekamas esant aktyviam ir lėtiniam kraujavimui, lėtiniams neaiškios priežasties pilvo srities nusiskundimams, pakitus tuštinimosi pobūdžiui ar esant patologiniams dariniams diagnozuotiems kitais tyrimais.

Endoskopija - ne tik tyrimams, bet ir gydymui

Tiek virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija, tiek storosios žarnos kolonoskopija gali būti atliekamos ir gydymo tikslais. Dažniausi endoskopiniu gydymo metodu šalinami storosios žarnos bei skrandžio polipai, priešvėžiniai dariniai ir ankstyvas skrandžio, stemplės arba storosios žarnos vėžys, atliekamas spindžio susiaurėjimų išplėtimas, stentavimas, kraujavimų stabdymas, svetimkūnių iš stemplės šalinimas.

„Pastaruoju metu daugėja atliekamų tulžies latakų diagnostinių ir gydomųjų endoskopinių procedūrų. Kuomet akmenys iš tulžies pūslės patenka į latakus ir sukelia mechaninę geltą, prireikia endoskopinės pagalbos. Lankstus endoskopas pro burną įvedamas į dvylikapirštę žarną, taip pasiekiant tulžies latakus. Prapjovus didįjį dvylikapirštės žarnos spenelį specialiu metodu iš tulžies latakų pašalinami akmenys. Jei akmuo didelis ir jo neįmanoma pašalinti endoskopiškai, tenka operuoti tradiciniu būdu, - apie šiuolaikines endoskopinio gydymo galimybes pasakoja med. m. dr. Olegas Deduchovas. - Endoskopiškai taip pat gydomos ir kasos ligos. Pavyzdžiui, esant kasos augliui, užspaudžiamas tulžies latakas. Endoskopo pagalba galima įvesti stentą ir atstatyti nutekėjimą. Jei navikas yra stemplėje ir jo neįmanoma pašalti chirurginiu būdu, stentas gali būti statomas tam, kad pacientas galėtų savarankiškai maitintis ir jam nereikėtų specialaus zondo. Stentų pagalba išplečiamas bei atstatomas praeinamumas, tad pacientas gali kokybiškai gyventi.“

Baimintis tyrimų neverta

Dėl anksčiau turėtų patirčių ar nepagrįstų įsitikinimų daugelis pacientų baiminasi endoskopinių tyrimų sukeliamų nemalonių pojūčių. Tačiau šiuolaikiniai tyrimo metodai smarkiai patobulėję, tad nemalonius pojūčius galima minimalizuoti naudojant nejautrą.

Atliekant endoskopinį viršutinės virškinamojo trakto dalies tyrimą pacientams pageidaujant gali būti atliekama vietinė ryklės nejautra purškiant į burną lidokaino aerozolį. Jei pacientas turi išreikštą stiprų vėmimo refleksą, endoskopinis tyrimas gali būti atliekamas taikant bendrą nejautrą.

Dėl specifinės storosios žarnos anatomijos – galimų vingių bei kilpų – kolonoskopinis tyrimas gali būti sudėtingesnis ir skausmingesnis. Tačiau šiais laikais šis tyrimas visada atliekamas bendros intraveninės anestezijos būklėje, taigi, pacientas nieko nejaučia.

O.Deduchovas tikina, kad endoskopinės procedūros sparčiai tobulėja, tyrimai atliekami naudojant moderniausią aparatūrą, tad baimintis nėra priežasties.

„Japonai, kuriuos galėtume vadinti skrandžio endoskopinių procedūrų lyderiais pasaulyje, didžiąją dalį skrandžio vėžių išoperuoja būtent endoskopiškai, atliekant minimalią chirurginę intervenciją. Japonijoje sergamumas skrandžio vėžiu 10 kart didesnis nei Europoje, todėl ten itin išvystyta skrandžio endoskopinė chirurgija. Europoje ir Šiaurės Amerikoje labiau paplitęs storosios žarnos vėžys, todėl Vakarų šalyse daugiau endoskopinių operacijų atliekama storojoje žarnoje. Jungtinėse Valstijose atlikti tyrimai įrodo, kad iš visų medicinoje egzistuojančių tyrimų, būtent kolonoskopija turi didžiausią tiek klinikinį, tiek ekonominį efektyvumą, - pasakoja gydytojas ir pabrėžia, kad Lietuvoje atliekamos pačios moderniausios endoskopinės procedūros. - Lietuvos medicina labai progresyvi, nuolatos dalyvaujame tarptautinėse konferencijose ir patys jas rengiame. Vertinant mūsų turimas profilaktines programas Europos kontekste, tikrai neatsiliekame. Greitai prisijaukiname ir naujas pasaulines technologijas, kurių efektyvumas patvirtintas ilgalaikiu stebėjimu bei tyrimais. Naudojame moderniausią aparatūrą, niekuo nenusileidžiančią tai, kurią naudoja endoskopiniais tyrimais garsėjantys japonai“.



Laimės receptas

Kaip jautiesi?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją