Dr. Asta Mastavičiūtė: ką turėtume žinoti apie gerąjį ir blogąjį cholesterolį

 (1)
Per metus nuo širdies ir kraujagyslių ligų visame pasaulyje miršta maždaug 17 milijonų žmonių. Tai sudaro trečdalį visų mirčių skaičiaus.
© Adobe Stock

Padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje (dislipidemija) išsivysčiusiose šalyse laikoma viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų ir ši patologija – pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Apie tai, kokią svarbą žmogaus organizmui turi cholesterolis, kalbamės su „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro šeimos gydytoja medicinos mokslų daktare Asta Mastavičiūte.

Žodį „cholesterolis“ girdėję esame visi, tačiau plačiau domėtis tuo dažnas iš mūsų pradeda tik tuomet, kai išgirsta ne itin malonias žinias iš medikų lūpų. Tad pradžiai tikriausiai esminis klausimas – kas tas cholesterolis ir kodėl jis skirstomas į gerąjį ir blogąjį?

Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje, keliaujanti kraujotakos sistema. Cholesterolis būtinas organizmo ląstelių statybai, lytiniams ir antinksčių žievės hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D apykaitai. Apie 70 proc. cholesterolio pagamina žmogaus organizmas, likusi dalis patenka su gyvūninės kilmės maistu. Kraujyje cholesterolis netirpsta, todėl susijungia su kraujo plazmos baltymais, vadinamais lipoproteinais.

DTL (didelio tankio lipoproteinai) – tai gerasis cholesterolis. Jis padeda organizmui mažinti MTL (mažo tankio lipoproteinų) blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje. Pastarąjį jis suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. Didelio tankio cholesterolis padeda mažinti su žmogaus senėjimu susijusių ligų riziką.

Jei žmogus turi per mažą gerojo cholesterolio kiekį, padidėja tikimybė susirgti ateroskleroze, infarktu, piktybiniais susirgimais, senatvine demencija ir kitomis lėtinėmis ligomis . Tai patvirtina įvairiose šalyse atliktų mokslinių tyrimų duomenys. Pavyzdžiui, JAV mokslininkai tyrinėjo pasirinktą vyrų grupę ir nustatė, kad daugiausia gerojo cholesterolio turėjusiems asmenims tikimybė mirti iki 85 metų buvo beveik 30 proc. mažesnė, palyginus su tais, kurie jo turėjo mažiausiai.

MTL (mažo tankio lipoproteinai) – tai blogasis cholesterolis. Per didelis jo kiekis nusėda ant kraujagyslių sienelių ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Širdį ir kraujagysles žaloja blogasis (mažo tankio) cholesterolis.

Trigliceridai – trečia lipidų rūšis. Jie taip pat skatina aterosklerozę, ypač sergant cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Trigliceridus galima taip pat vadinti „blogais“, jie gali sukelti aterosklerozę, todėl reikia stebėti jų koncentraciją kraujyje.

Pernelyg didelis kiekis blogojo cholesterolio sukelia sveikatos problemų, o kaip su geruoju cholesteroliu - ar jo gali būti per daug?

Mokslininkų atlikto tyrimo Ročesterio universitete (JAV) rezultatai rodo, kad gerojo cholesterolio perteklius gali išprovokuoti krūtinės skausmus ir net širdies ligas kai kuriems žmonėms, turintiems daug C reaktyvinio baltymo. Rizikos faktoriui įtakos turi ir paveldimumas. Didelė gerojo cholesterolio koncentracija gali būti susijusi su tokiomis būklėmis kaip skydliaukės veiklos sutrikimai, uždegiminiai procesai.

Kaip išlaikyti balansą tarp gerojo cholesterolio ir blogojo?

Cholesterolio apykaitos sutrikimai būdingi sergant metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, kepenų ciroze, skydliaukės veiklos sutrikimu, reumatoidiniu artritu, psoriaze. Cholesterolio koncentracija gali padidėti nėštumo metu, tačiau nesant kitų sutrikimų ar ligų, tai yra natūrali fiziologinė organizmo reakcija (bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje nėštumo metu neturėtų viršyti 6,4 mmol/l).

Padidėjusi cholesterolio koncentracija (šeiminė hipercholesterolemija) gali būti paveldima liga, kurią sukelia genų mutacijos. Tokiu atveju liga pasireiškia jau vaikystėje ir miokardo infarktas gali ištikti labai jauname amžiuje. Diagnozavus šeiminę hipercholesterolemiją būtina tirti pirmos eilės giminaičius.

Norint išlaikyti balansą tarp gerojo ir blogojo cholesterolio būtina žinoti dislipidemijos rizikos veiksnius, sietinus su netinkamu gyvenimo būdu ir žalingais įpročiais. Rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, pasyvus gyvenimo būdas, pernelyg didelis sočiųjų riebalų ir angliavandenių kiekis maisto racione didina lipidų disbalansą organizme.

Ar cholesterolio kiekis kraujyje priklauso tik nuo mūsų mitybos?

Cholesterolio koncentracija kraujyje priklauso nuo daugelio priežasčių, tačiau dažniausiai per daug jo yra riebų maistą valgančių, mažai judančių, nutukusių žmonių kraujyje. Dažniausiai dislipidemija pasireiškia dėl netinkamos mitybos, tačiau ji gali būti sutrikusi dėl cukrinio diabeto, skydliaukės, inkstų funkcijos nepakankamumo, kepenų cirozės, gausaus alkoholio vartojimo, kai kurių vaistų vartojimo.

Kokie simptomai išduoda, kad cholesterolio kiekis kraujyje yra per didelis ir kokių pasekmių galima tikėtis, jeigu nesiimsime jokių priemonių?

Padidėjusi cholesterolio koncentracija daug metų gali nesukelti jokių specifinių simptomų, dažnai ji nustatoma pavėluotai, kai jau pradeda vystytis aterosklerozė ir su ja susijusios komplikacijos. Apie cholesterolio koncentracijos padidėjimą galima įtarti pastebėjus delnuose, aplink kelių ir alkūnių sąnarius ar ant sausgyslių susiformavusius gelsvus riebalų pilnus mazgelius – ksantomas, riebalų sankaupas akių vokų kampuose – ksanteliazmas. Dažniausiai jei kraujyje cholesterolio koncentracija yra per didelė, jos galime nejausti.

Pats cholesterolio koncentracijos padidėjimas nesukelia ligos, jis didina riziką susirgti tam tikromis ligomis (širdies ir kraujagyslių sistemos etc.). Jis kaupiasi arterijų sienelėse, formuodamas taip vadinamas aterosklerotines plokšteles – vystosi aterosklerozė, kuri pažeidžia kraujagysles, krauju aprūpinančias širdį, smegenis, inkstus, apatines galūnes ir plonąsias žarnas. Dažniausios pasekmės – miokardo infarktas ir galvos smegenų insultas.

Kaip atliekamas cholesterolio tyrimas ir kokios yra sveikos cholesterolio normos?

Kiekvienas suaugęs žmogus turėtų žinoti savo cholesterolio koncentraciją kraujyje, ypač vyresni nei 45 metų vyrai ir vyresnės nei 55 metų moterys, nes tuomet labai padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Išsamus ir tikslus yra veninio kraujo tyrimas. Jį rekomenduojama atlikti nevalgius 8-12 val., 3 dienas nevartojus alkoholio. Jei žmogus neserga širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu, lipidų tyrimas yra vertinamas pagal šias normas:

- bendrasis cholesterolis turi būti mažiau nei 5 mmol/l;

- „blogojo“ cholesterolio (MTL cholesterolis) kraujyje turėtų būti mažiau nei 3 mmol/l;

- „gerojo“ cholesterolio (DTL cholesterolis) vyrams turėtų būti daugiau nei 1,0 mmol/l; moterims – daugiau nei 1,2 mmol/l. Trigliceridų turėtų būti mažiau nei 1,7 mmol/l

Ar įmanoma pačiam pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje?

Vaistinėje galima pasitikrinti cholesterolio koncentraciją kraujyje, tačiau tai yra orientaciniai rezultatai.



Laimės receptas

Kaip jautiesi?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją