Chirurgas Darius Jauniškis: artroskopinės operacijos - nepakeičiama pagalba traumų atveju

Žiemos metu dėl slidžios šaligatvių ir kelio dangos gerokai padidėja traumų rizika. Krentant dažniausiai patiriamos riešo traumos - lūžta kaulai, gali plyšti raiščiai.

„Dažniausiai raiščių plyšimas įvyksta tuomet, kai krentant atsiremiama rankomis ir plaštaka per riešo sąnarį būna smarkiai išlenkiama, - pasakoja medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis. - Pamatyti lūžusį kaulą galime atlikę rentgenogramą, tačiau riešo raiščių plyšimo tokiu būdu įprastai nepastebime. Būtent dėl to pasitaiko atvejų, kuomet po apžiūros gydytojas negali nustatyti tikrosios diagnozės, o po kurio laikotarpio skausmui nepraėjus pacientui vėl tenka praverti specialisto kabineto duris.“

Nustatyti tikrąsias traumos pasekmes ne visuomet paprasta

Kuomet dėl traumos kreipęsis žmogus tiksliai žino, kada ir kaip susižeidė, nustatyti raiščių plyšimą kur kas paprasčiau, tačiau kartais ne vienerius metus skausmą kentėję pacientai negali pasakyti, kada tai prasidėjo ir kas nutiko. Kliniškai problemos nustatyti nepavyksta, o rentgenograma, magnetinis rezonansas ar kiti metodai taip pat nerodo jokių traumų.

„Jeigu pacientas kurį laiką netoleruoja fizinio krūvio, vadinasi problema yra, - sako gydytojas ir pasakoja atvejį, kuomet teko operuoti stambaus sudėjimo sportininką, kuris skundėsi riešo skausmais. - Apžiūros metu jokio nestabilumo nustatyti nepavyko, tačiau dėl skausmų pacientas negalėjo sportuoti ir teko jį operuoti. Suleidus nuskausminamųjų ir atpalaidavus raumenis pavyko pastebėti šiokį tokį nestabilumą, o operuojant radau ir raiščių plyšimą“.

Atlikus visus reikiamus tyrimus – pradedant paprasta rentgenograma ir baigiant magnetinio rezonanso tyrimu – galima diagnozuoti patologiją ir spręsti, kaip ją gydyti. Jei tyrimų metu patologijos nerandama, o žmogus skundžiasi skausmais, rekomenduojama atlikti riešo artroskopiją, t.y. apžiūrėti sąnarį. Tokios diagnostikos būdu sąnarys neatveriamas, nepažeidžiamas, tačiau kruopščiai ištiriamas.

Chirurgas Darius Jauniškis pastebi, kad maždaug prieš dešimtmetį Lietuvoje atsiradusi, tačiau tik neseniai išpopuliarėjusi riešo artroskopija atvėrė daugybę galimybių ir yra itin naudinga tais atvejais, kuomet patiriamos pačios sunkiausios - kompleksinės traumos, kurių metu tenka tvarkyti ne tik lūžusius kaulus, bet ir plyšusius raiščius bei kitas traumos pasekmes. „Galime prisiminti Benedikto Vanago traumą Dakaro varžybų metu. Padarius rentgenogramą buvo matomas tik nedidelis atskilęs kauliukas. Tačiau atlikę kitus tyrimus išsiaiškinome, kad trauma kur kas sudėtingesnė: lūžęs laivelis, atskilęs mėnulinio kaulo fragmentas, plyšę raiščiai. Tą kartą buvo atlikta artroskopinė operacija. Pavadinčiau tai kapitaliniu riešo sutvarkymu - fiksuoji kaulus, sutvarkai raiščius ir tuo pačiu pašalini kaulines atplaišas, kurios atsiranda po kaulo lūžio. Tokiais atvejais artroskopo pagalba yra nepakeičiama“ - pasakoja gydytojas.

Po artroskopinės operacijos pacientas gydymo įstaigoje praleidžia apie porą valandų ir yra išrašomas tolimesniam ambulatoriniam gydymui bei stebėjimui. Atsigauti po operacijos ir grįžti į visavertį gyvenimą visiškai pakanka ambulatorinės reabilitacijos.

Gijimas labai priklauso ne tik nuo pačios traumos, bet ir nuo žmogaus organizmo

Vyresniame amžiuje kaulai lengviau lūžta, didesnė patempimų ar trūkusių raiščių rizika. Paslydimo rizika ir jos nulemtos pasekmės ypač sparčiai ima augti nuo 60 metų. „Žmogaus organizme vyrauja du metabolizmo procesai: anabolizmas ir katabolizmas. Jauno žmogaus organizmas užprogramuotas augti ir kurti, tuo tarpu vyresnio žmogaus - atvirkščiai. Todėl vaikams kaulai, raiščiai ar sausgyslės gyja žymiai greičiau, o vyresnių žmonių atsistatymo procesas kur kas lėtesnis. Dėl to gali pailgėti imobilizacijos laikotarpis, būti mažesnis sugijimo procentas“ - dėmesį atkreipia gydytojas.

Įvykus nelaimingam atsitikimui, ant traumuotos vietos gydytojas patartina uždėti šalčio kompresą, kuris sutraukia kraujagysles, mažina tinimą, kraujosrūvų susidarymą bei skausmą. Jeigu tiksliai nežinote, kokią traumą patyrėte, patartina ranką imobilizuoti - tiesiog tvirtai subintuoti arba pasidaryti įtvarą, kad traumuota ranka būtų ramybės būsenoje. Taip pat vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją - kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo sklandesnis ir greitesnis bus gijimo procesas.

Reabilitacija po traumos - svarbu atrasti aukso viduriuką

„Tam, kad sugytų lūžę kaulai ar plyšę raiščiai, turime ranką imobilizuoti ir leisti jai ramiai pabūti. Tačiau po imobilizacijos sąnariai, kurie yra pritaikyti nuolatos judėti, būna sustingę. Tuomet ir prasideda reabilitacinis laikotarpis, kurį prilyginčiau vaikščiojimui peilio ašmenimis, - sako gydytojas ir pataria reabilitacijai skirti daugiau dėmesio. - Standartiškai reabilitacijos laikotarpis trunka maždaug du kartus ilgiau, nei imobilizija. Vadinasi, jei trauma buvo gydoma du mėnesius, reabilitacija gali užtrukti maždaug keturis mėnesius“.

Pokalbio metu pas gydytoją apsilankiusi dainininkė Jurga Šeduikytė kaip tik baiginėja reabilitacijos laikotarpį po patirtos traumos. Jurga pasakoja, kad susižeidė čiuoždama snieglente. Nustatę stipinkaulio lūžį medikai ranką imobilizavo, tačiau sugijus kaului riešas vis tiek buvo nestabilus. Nuolatinį diskomfortą jautusi Jurga kreipėsi į Darių Jauniškį, kuris atliko artroskopiją ir nustatė raiščių plyšimą.

„Nuo reabilitacijos pradžios praėjo tik mėnuo, o rezultatai tikrai puikūs. Kitiems pacientams ir per du mėnesius nepavyksta pasiekti tokių rezultatų“ - pagyrų Jurgai negailėjo gydytojas ir pridūrė, kad didžioji dalis reabilitacijos sėkmės priklauso nuo paties paciento. - Žmogus pats sau geriausias reabilitologas, todėl reikia įsiklausyti į savo kūną ir pajausti jo galimybių ribas. Jei mankštinsite ranką tik kartą per dieną - nebus jokio efekto, tačiau ir pernelyg didelės apkrovos gali pakenkti bei prailginti reabilitacijos laikotarpį. Geriausias variantas, kuomet pratimai atliekami visos dienos eigoje, per daug nepersitempiant“.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis