Ajurvedos išmintis: kodėl serga visas kūnas, o ne atskiri organai

 (23)
Rytų filosofija teigia, kad mums tik atrodo, jog fiziniai kūnai atskiri, bet jausmų bei minčių lygmeniu mes jungiamės į bendrą lauką. Ajurveda, arba gyvenimo mokslas, pažymi, kad mūsų organai taip pat yra vienas nuo kito priklausomi. Pats metas išsiašikinti, kaip galime išlikti sveiki ir rasti visapusišką harmoniją.
© Shutterstock nuotr.

„Northway“ medicinos ir chirurgijos centro šeimos gydytoja, Rytų filosofijos tyrinėtoja Žaneta Genutienė sako, jog įsigilinę į Rytų filososfiją galime jos pagalba ne tik sumažinti stresą, bet ir pakeisti požiūrį į mus supantį pasaulį.

Nuo ko, pagal Ajurvedą tradicinę Indijos mediciną priklauso psichologinė žmogaus sveikata?

Pagal Ajurvedą, sveikata tai pirmiausia balansas fiziniame kūno lygmenyje, o vėliau ir juslių, proto, sielos lygmenyse. Sakoma, jog tuomet, kai subalansuota medžiagų apykaita bei atliekų šalinimas iš organizmo, teigiamas jausmų, proto ir sielos būvis, žmogus yra sveikas.

Kuomet reikėtų susirūpinti savo dvasine būkle? Kokie požymiai išduoda, jog turėtume jai skirti daugiau dėmesio?

Būtina sunerimti, jei ilgą laiką jaučiate tokius požymius kaip nerimas, greita nuotaikų kaita, polinkis į depresiją, nemiga, sutrikęs miegas, nuolatinis nuovargis, mieguistumas, irzlumas, pyktis ar tingumas. Šiems požymiams progresuojant atsiranda ne tik psichiniai sutrikimai ar ligos, bet blogėja ir fizinė organizmo būklė.

Kaip galime išlaikyti organizmą sveiką?

Remiantis Ajurveda, norint palaikyti sveiką organizmą būtina atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą, dienos režimą ir mitybą. Yra nurodomi labai konkretūs žingsniai, kurių dėka mes palaikome sveikatą. Visų pirma, tai dienotvarkė. Ryte turėtume keltis apie 6-7 val. ir išgerti stiklinę šilto vandens su citrina. Tuomet pasimankštinti, pamedituoti, pasimasažuoti su aliejais ir nusiprausti po dušu. Nepamiršti išsivalyti dantų, nueiti į tualetą. Ajurveda tai teigia kaip būtinybę.

Pietauti rekomenduojama apie 12-14 val., o pavakarius valgyti apie 16-17 val. Tarp valgymų turi būti ne mažiau 3 val. ir ne daugiau 6 val tarpas, tad vakarieniauti reikėtų apie 18-20 val. Vėliau siūlomas pasivaikščiojimas, pabuvimas su šeimos nariais ar knyga. Vakare nerekomenduojama jokia aktyvi veikla ar televizoriaus žiūrėjimas. Užmigti reikėtų gana anksti, apie 21-23 val.

Išmintingas elgesys ir juslių ribojimas taip pat palaiko sveikatą. Pas mus dažnai visi žino, kaip gyventi, bet nieko nedaro, nes tai reikalauja pastangų. Noriu dabar, o kas bus vėliau? Tada prasideda ligos, lankymasis pas gydytojus, tablečių gėrimas. Pagal Rytų filosofiją, susilaikyti rekomenduojama dabar, o ateityje mėgautis sveikatos ir gėrio vaisiais.


Šeimo gydytoja Žaneta Genutienė (medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ nuotr.)

Kaip išlaikyti sveikatą, kaip ją pagerinti atsiradus negalavimams?

Atsiradus negalavimams, nereikėtų jų ignoruoti. Rekomenduočiau kreiptis į šeimos gydytoją ištyrimui, kad nepraleistumėte pro akis jau prasidėjusios ligos.

Veiksmai, kurie padeda mums susigrąžinti sveikatą yra jau ankščiau minėta dienotvarkė. Taip pat labai svarbu mityba, iškrovos dienos. Jei pas mus formuojasi psichologinė įtampa, dirglumas ar nemiga, jums gali padėti joga, meditacija, tylos praktikos, kvepavimo pratimai, miego režimas, spalvų terapija, rami muzika ar teigiama informacija.

Psichinei organizmo būklei labai svarbu nepertempti proto. Įprastai grįžtame iš darbo namo, kuriuose įjungtas televizorius, telefonas rankose, muzika groja, sukamės virtuvėje, dar paskaitome knygą, bendraujame tarpusavyje. Protas, smegenys dirba nuolat, susidaro daug dirgiklių, dėl kurių ir atsiranda anksčiau minėti simptomai. Nuo perkrovos pradeda sirgti mūsų psichika.

Ajurveda teigia, kad vienu metu turėtume daryti vieną darbą. Valgykite, skaitykite, bendraukite neturkdomi aplinkos.

Kaip susijusi mūsų dvasinė/psichologinė ir fizinė sveikata?

Ajurveda priklauso holistiniams mokslams, kurie teigia, kad žmogaus kūno struktūra, funkcijos, protas bei dvasia yra nedalomi, o ligos ir negalavimai atsiranda tuomet, kai pažeidžiamas kūno vientisumas. Taikant holistines terapijas, gydomas individualus žmogus, o ne atskira organizmo dalis. Gilinamasi į žmogaus visumą – kūną, protą ir emocijas, o ne tik į ligos simptomus. Ieškoma negalavimo priežasties – galbūt tai netinkama gyvensena, blogi įpročiai, stresas.

Holistinė medicina – tai kompleksinio gydymo koncepcija, pagal kurią serga visas organizmas, o ne tik kai kurie organai. Liga – tai individualus procesas, kuris vyksta kiekviename organizme skirtingai ir todėl reikalauja individualiai pritaikyto gydymo.

Ar tiesa, kad neįmanoma būti visiškai sveikiems pavieniui, o mūsų sveikata priklauso nuo mus supančių žmonių darbe, namuose?

Mūsų sveikata labai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdų, minčių, emocijų. Aplinka daro įtaką mūsų sveikatai, bet išmokus atsirinkti prioritetus, atsipalaiduoti, nuraminti protą, sureguliavus dienotvarkę, mitybą ir miegą mes geriname savo gyvenimo kokybę. Negalime pakeisti aplinkos, bet galime pakeisti save. Nuo to reiktų pradėti. Tada ir aplinka nebeturi tiek neigiamos įtakos mūsų gyvenime. Būtina save analizuoti, kodėl mes vienaip ar kitaip reaguojame į problemą, piktą šefą, niurzgalių stovintį eilėje ar skubantįjį už mūsų.

Mūsų sveikatai didžiausią neigiamą įtaką turi pyktis, sielvartas, prisirišimas, blogasis ego, pavydas. Į visus šiuos veiksnius kūnas atsako liga. Kai išmoksime tas emocijas atpažinti, išanalizuoti, kodėl jos kyla jusyse, aplinka nebetrukdys ir nekels streso.

Būtina sunerimti, jei ilgą laiką jaučiate tokius požymius kaip nerimas, greita nuotaikų kaita, polinkis į depresiją, nemiga, sutrikęs miegas, nuolatinis nuovargis, mieguistumas, irzlumas, pyktis ar tingumas.

Vis daugiau žmonių ramybę randa jogos užsiėmimuose. Kuo jie naudingi mūsų dvasinei ir psichologinei sveikatai? Kaip žmogus turėtų jiems nusiteikti, kad užsiėmimai duotų kuo daugiau naudos?

Žodis „joga“ kildinamas iš Sanskrito šaknies „yug“, kuri reiškia „sujungti“, „suvienyti“. Šiame kontekste turima omenyje proto ir kūno vienybė, individualios žmogaus sąmonės susiliejimas su Visata, Dievu. Joga yra gyvenimo būdas. Tai išbaigta mokymo sistema apie kūną, protą ir vidinę dvasią. Turint omenyje abipusį kūno ir proto ryšį, jogai suformulavo unikalų šios pusiausvyros palaikymo metodą, kuris apjungia visus judesius, reikalingus palaikyti fizinei sveikatai. Taip pat kvėpavimo ir meditacijos technikas, kurios užtikrina proto ramybę.

Jogos metu atliekamos asanos. Kūnas švelniai išmankštinamas ir atgaivinamas, iki ląstelinio lygmens gerėja medžiagų apykaita. Joga atpalaiduoja kanalus, dėl to gerai teka energija. Šioje vietoje labai svarbu kvėpavimas. Jis padeda aprūpinti deguonimi kraują, organus, suteikia žvalumo. Tam, kad joga duotų kuo daugiau naudos, visų pirma reiktų žinoti, kad tai ne tik tempimo pratimai, bet tai filosofija ir mokslas.

Sakoma, jog svarbu išmokti priimti problemas, mokėti pasižiūrėti į stresinę situaciją iš šalies ir tuomet ji neatrodys tokia sudėtinga, sekinanti ir žalojanti mintis. Kaip išmokti teisingai mąstyti ir žvelgti į gyvenimo problemas, kad jos nekeltų kasdienio streso?

Išmokti priimti problemas yra ilgas ir sunkus darbas su savimi. Požiūris į stresines situacijas priklauso nuo mūsų emocinės būklės. Pradėti reikia po truputį. Problema yra ta, kad mes tenkiname save išorės poreikius, nes tai suteikia mums laimės. Laikinai nuraminame save, tai trumpa palaimos būsena, o kai ji praeina, vėl bėgame, dirbame, kad ką nors vėl įsigytume. Tačiau nėra tikroji laimė. Kai pradedame jos ieškoti viduje ir atrandame tikrąją laimę, protas nusiramina, į stresą pradedame reaguoti adekvačiai, nepykstame, nepavydime. Atsiranda pusiausvyra. Gyvenimas be kūno ir proto įtampos turėtų būti kiekvieno natūrali būsena.



Laimės receptas

Kaip jautiesi?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją