Menas nieko neveikti: ar visi tai sugebame?

Italai naudoja skambų nieko neveikimo išsireiškimą – „La Dolce Far Niente“ (ital. Saldus nieko veikimas). Apie jį pasakoja ir Elizabeth Gilbert, savo bestseleriu tapusioje knygoje „Valgyk, Melskis, Mylėk“. Mūsų instinktai daro vis didesnę įtaką kasdieniams veiksniams, per kuriuos užmirštame savo poreikius. Nors mes nesame įpratę taip gyventi, reikėtų suprasti, jog nieko neveikimas savaime taip pat yra veiksmas.

Minutę pasvarstykite: kaip skirtųsi jūsų gyvenimo kokybė, jeigu vadovautumėtės šiuo italų posakiu? Kaip atrodytų jūsų rutina, jeigu vietoje socialinių tinklų, elektroninio pašto tikrinimo, sąskaitų mokėjimo, prisijunginėjimo prie elektroninio banko tvarkymo skirtumėte laiko savo poreikiams? Kas būtų, jeigu leistumėte sau tuo metu nieko neveikti?

Nors įvairios filosofijos mums siūlo išmokti džiaugtis dabartimi, labai sunku pasakyti sau, kad dabar mokysiuosi nieko nedaryti ir tiesiog mėgausiuosi momentu. Visi garsai, trukdžiai, „Facebook“, realybės televizija, net kvėpavimą sekantys išmanieji aparatai, automobilių spūstys, nuolat bėgantys aplinkiniai gali išbalansuoti taip, kad nė patys nesuprantame, kada savęs nebegirdime. Išbraukus iš gyvenimo visus šiuos dalykus lieka mūsų jausmai, ego ir tikrasis „aš“.

Knygos „Balanso laimė“ autorė, psichologė dr. Colleen Long sako, jog žmogus kasdien turėtų skirti laiko tik sau, o pagrindinė šiuolaikinės visuomenės klaida, jog šeštadienį ir sekmadienį matome kaip vieninteles galimybes atsipalaiduoti: „Nelaukite savaitgalio, kol galėsite nusiraminti, atsisėsti, atsiversti knygą, išeiti į balkoną ir gryname ore, klausant mėgstamiausios muzikos, skirti laiko sau. Kodėl jums nepasimokius švilpauti ar medituoti? Atsiminkite, jog neprivalote kiekvienos minutės kažkuo įprasminti. Pasimokykite tiesiog tįsoti ir snūduriuoti, žiūrėti į lubas. Tik taip išmoksite nieko neveikti.“

Dažnai žmonės bijo likti su savo mintimis, pradėti jas analizuoti, ieškoti gyvenimiškų problemų sprendimų, susimąstyti apie egzistencinę prasmę. Tačiau tik iki galo būdami atviri su savimi galėsime iš tikrųjų atsipalaiduoti ir rasti vidinę ramybę. Tik taip suprasime, ką reiškia tikras nieko neveikimas ir mėgavimasis momentais.

Kaip išmokti nieko neveikti?

Pradėkite nuo mažų dalykų. Praktikuotis nieko neveikimo psichologai siūlo saugioje namų aplinkoje, kur jūsų netrukdytų aplinkiniai žmonės ar triukšmas. Išjungę visus prietaisus, jungiančius jus su išoriniu pasauliu, užsimerkite. Apie 5-10 minučių leiskite sau atsipalaiduoti ir sėdėdami ar gulėdami susikoncentruokite į save. Be to, atsipalaidavimui labai svarbus ir kvėpavimas. Lėtai įkvėpkite per nosį, leiskite dėguoniui pasiekti plaučius ir tik tuomet neskubėdami išpūskite orą per burną.

Jeigu per šį laiką jus kažkas bandys pertraukti, mandagiai atsakykite, kad esate užsiėmęs – juk šį laiką dovanojote sau. Dienotvarkėje raskite laiko šiam ritualui kasdien ir netrukus pastebėsite, kaip pasiilgstate laiko, kuomet galite pabūti su savimi.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis