Kokią arbatą turėtume rinktis, kiek jos galime išgerti ir kitus šildančius arbatos aspektus komentuoja sveikos mitybos ir gyvensenos specialistas Artūras Sujeta.
Kokią arbatą gerti sveikiausia?
Rinkčiausi baltą, žalią ir imbierinę. Kiekviena šių arbatų turi teigiamų savybių. Žaliosios arbatos paslaptis ta, kad joje gausu katechino polifenolių, ypač epigalokatechino galato (EGCG). Yra mokslinių studijų, kad pastarasis mažina alergijų tikimybę, taip pat yra stiprus antioksidantas: ne tik trukdo augti vėžinėms ląstelėms, bet ir naikina jas nekenkdamas sveikam audiniui. Maža to, šis katechino polifenolis gali sumažinti cholesterolį, o tai labai aktualu padidintos rizikos zonoje gyvenantiems lietuviams.
Britų mokslininkai yra pateikę išvadas, kad arbatoje esantys katechinai gali sumažinti žalingą saulės UV spindulių poveikį odai, taip pat yra žinoma, kad katechinai turi įtakos svorio mažėjimui, todėl sudeginti riebalinį audinį geriant žaliosios arbatos paprasčiau.
Baltoji arbata turi žymiai mažiau kofeino nei žalioji –ją gerti patarčiau kofeinui jautriems žmonėms. Imbierinė arbata gali sušildyti ir numalšinti norą valgyti, pagreitinti medžiagų apykaitą ir, kaip teigia kai kurie tyrėjai, padėti astma sergantiems žmonėms. Atšalus orams visada renkuosi vieną kitą puodelį šios arbatos per savaitę.
Ar galime arbatos „padauginti“? Ar gali didelis kiekis arbatos pakenkti sveikatai? Kaip?
Žinoma, padauginti galima visko. Arbatos perdozavimo atvejų reta, visgi jei esate jautrus kofeinui ar kitoms konkrečioms arbatos sudėtinėms dalis, kenčiate nuo skrandžio refliukso, mėgautis šiuo gėrimui reikėtų saikingai.
Arbata nereikėtų piktnaudžiauti ir lieknėjant. „Nutriless“ lieknėjimo projekte „Mes tikim – tu gali!“ dalyvavęs Konstantinas iki projekto gėrė labai mažai vandens, tačiau per dieną išgerdavo 6-7 puodelius kavos. Gavęs patarimą atsisakyti tokio kiekio kavos, paprasčiausiai pakeitė ją arbata. Šiuo atveju dėl diuretizuojančių juodosios ir žaliosios arbatos sudėtyje esančio kofeino savybių Konstantinui kilo grėsmė netekti svorio ne riebalinio audinio, o raumenų masės sąskaita. Todėl svorį metančiam vyrui teko įprasti gerti vandenį.
Kitais atvejais 3-4 puodeliai arbatos per dieną tikrai nebus per daug.
Ar vaistažolių arbatoms galioja tos pačios taisyklės, kaip ir juodajai, žaliajai ir kitoms tradicinėms arbatų rūšims?
Ne, nes arbata dažnai vadiname labai įvairius gėrimus. Pavyzdžiui, beržų lapų arbata – naudinga, gali padėti detoksikuoti organizmą, bet ji taip pat veikia kaip diuretikas, todėl, jei gersime ją ilgai, neteksime daug skysčių ir galime pakenkti savo inkstams. Vis dėlto, lietuviams įprastos čiobrelių, mėtų, melisų, ramunėlių arbatos šaltuoju metų laiku tikrai turėtų paįvairinti mėgstamų šiltų gėrimų sąrašą.
Kaip organizmą veikia britams įprastas juodosios arbatos su pienu derinys?
Yra nuomonių, kad piene esantys kazeino baltymai blokuoja teigiamą arbatos poveikį, specifiškai jungdamiesi prie jau minėto katechino polifenolio EGCG. Tačiau šios spėlionės kol kas nėra įrodytos, jei jums patinka toks arbatos skonis – skanaus.
Ką daryti, jei arbatą mėgstame gerti saldintą ar užkąsdami saldainiais? Tokiu atveju – daugiau naudos ar žalos?
Daugiau žalos. Jei neįstengiate gerti nesaldintos arbatos, siūlau alternatyvą cukrui – klevų sirupą, ksilitolį ir pan. Praktika rodo, kad nors gerdami saldžią arbatą gausime daugiau kalorijų, sotumo nepajusime, o bendrą per dieną suvartotų kalorijų skaičių padidinsime. To pasekmė – riebalinio audinio kaupimasis, ir jokie katechinai tokiu atveju nepadės.
Kuo dar galima pakeisti vandenį?
Vanduo nepakeičiamas, net ir geriant arbatą tikrai rekomenduočiau nepamiršti vandens. Juk sportuodami arbatos negersite.
Vanduo neutralus skystis, neapsunkinantis inkstų ir kepenų veiklos.
Užsakymo nr.: PT_76154571
