Velykų stalo istorija ir tradicijos

Velykų stalas dažniausiai asocijuojasi su margintais kiaušiniais, tačiau toli gražu tai ne vienintelis patiekalas, kuris valgomas šios šventės metu. Jį puikiai papildo daugybė tradicinių ir netradicinių patiekalų, papuošimai, erdvės Velykiniams žaidimams ir kitos smulkmenos.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Anksčiau labai skyrėsi Velykų stalas bajorų ir paprastų valstiečių šeimose. Bajorai stalą nukraudavo po vieną šerną kiekvienam mėnesiui, įdarydavo ėriukus, vaišindavo svečius elniena ar kita žvėriena, gausiai siūlydavo pyragų. Tačiau tokie laikai – jau praeitis ir šiai dienai stalų nukrovimas labiau priklauso ne nuo finansinės padėties (žinoma, tai vis dar daro įtaką), bet nuo požiūrio, tradicijų laikymosi, šeimos pomėgių.

Be abejonių, ant Velykų stalo lyderiauja margučiai. Jie svarbūs ir vaikams, ir suaugusiems, į juos kreipiama daug dėmesio. Margučiai kruopščiai dažomi tradiciniais ar šiuolaikiniais metodais. Dažniausiai stengiamasi margučius sudėti į aukštą, puošnų indą stalo viduryje, nevengiama pintinių. Besilaikantieji tradicijų indą margučiams puošia pagal tam tikrą spalvų aiškinimą. Dugnas dažnai dengiamas juodu audeklu ar dažomas tamsiai, taip simbolizuojant padėką žemei, iš kurios ir visos gėrybės. Pagausėjimo siekiančios šeimos daugiau dėmesio skiria raudonai spalvai, kuri žymi vaisingumą, pradžią. Ūkį turintys žmonės daugiau dėmesio gali skirti derliui, todėl renkasi geltoną, gelsvą, rusvą spalvas, kurios nuo senų laikų siejamos su javais ir jų gausiu derliumi, nevengiama žalios spalvos, kuri ypatingai gerai atspindi vešlią augmeniją, pakankamai žolės besiganantiems gyvuliams. Šios spalvos ir jų reikšmės tinka ne tik dekoruojant stalo centre stovintį indą su margučiais, bet kartu ir puošiant kitus patiekalus, stalą, kambarį.

Dar senolių pamėgtas šventės kepinys – Velykų boba – ne ką mažiau svarbus už margučius. Tai mielinis kepinys, nuo kurio tradiciškai prasidėdavo velykiniai šeimos pusryčiai. Pagal katalikiškas šios šventės tradicijas, kepinys turėtų būti pašventintas bažnyčioje, tačiau šiai dienai daugiausiai išlikusi tik tradicija pirmiausiai paragauti Velykų bobos, o po to imtis kitų šventinių pusryčių patiekalų.

Velykų stalo istorija ir tradicijos
© Asmeninio albumo nuotr.

Ant stalo puikiai tiks ir sotūs kepti kumpiai, šaltiena, gausybė įvairiausių pyragų. Svarbu kuo daugiau patiekalų papuošti ir pagardinti žalumynais – tai puikus pavasario simbolis. Pasirūpinti iš anksto galite daiginamomis avižomis ar specialia Velykų žole, kurios sėklų prieš šventę gausu įvairiausiose prekybos vietose.

Svarbią vietą užima padažai. Ypatingai vertinama viskas, kas yra iš savo daržo. Prie kiaušinių dažniausiai siūlomas majonezas, tačiau viena iš būtinybių tikram Velykų stalui yra krienai. Ypač tinka naminiai, stiprūs krienai, kurie gali priversti net ir ašarą išspausti. Ruošiant įdarytus patiekalus puikiai tinka majonezo ir krienų padažas, taip pat tinka padažai, gausūs žolelių, tokių kaip krapai, petražolės ir kt.

Tradiciniu Velykų gėrimu laikomas kmynų gėrimas. Jį gana greitai ir nesunkiai pasidaryti galima namuose. Į vandenį įberti kmynų (1 litras vandens – vienas šaukštas kmynų), kelias minutes (ne ilgiau 10) pavirinti, leisti jam atvėsti ir tada jį papildomai galima pagarinti medumi ar razinomis, kitais džiovintais vaisiais.

Po velykinių sočių pusryčių puikiai tinka saldumynai, todėl vertėtų ant stalo patiekti bent kelis pyragus, tarp kurių patrauklus nekeptas varškės pyragas – Pascha. Taip pat puikiai tinka įvairūs džiovinti vaisiai, šokoladiniai kiaušiniai ar iš šokolado lieti Velykų zuikučiai, ypač jei šeimoje yra vaikų.

Velykų stalas – kiekvienos šeimos pasirinkimas, kuris priklauso nuo tradicijų šeimoje svarbos, prieš šventę turimo laiko stalo parengimui, patiekalų gamybai ir namų tvarkymuisi (pavasaris – puikus metas generalinei tvarkai). Tačiau paisyti bent kai kurių tradicijų per Velykas reikėtų kiekvienai šeimai, kad tai netaptų eiliniu pasisėdėjimu prie stalo ir persivalgymu.

patarimupasaulis.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Namai

Kaunietės kuriamos lėlės tampa interjero puošmena (14)

Atsiradus socialiniams tinklams, turbūt daugelis nustebome – kiek daug rankdarbių kūrėjų ir puoselėtojų turime. Anksčiau, norėdami įsigyti originalių rankų darbo grožybių, sukdavome galvas, kur jų ieškoti, prašydavome patarimų iš draugų, o dabar... akys raibsta nuo jų gausos interneto erdvėje.

Nomeda Marčėnaitė buvusiame garaže įrengė gyvenamąją erdvę

Menininkė ir visuomenininkė Nomeda Marčėnaitė buvusiame garaže įrengė gyvenamąją erdvę. Jai apibūdinti tiktų šios moters vestų televizijos laidų pavadinimai: „Kitaip. Su Nomeda“ ir „Skanūs pokalbiai“.

5 fengšui taisyklės: daiktai, kurių namuose neturi būti (2)

Egzistuoja elementarių daiktų ir interjero sprendimų, kurie nuodija būstą. Daugeliui turbūt yra puikiai žinoma, kad fengšui praktikoje naudojama daugybė talismanų, o kambariai ir daiktai planuojami pagal energinę jų paskirtį.

Lofte įrengtos menininkų dirbtuvės tapo antraisiais namais

Vilnietė tapytoja Eglė Gineitytė su vyru menininku Andriumi Leonavičiumi rado vietą, kurioje abu jaučiasi kaip namie ir dar laisvi kurti: Eglė – tapyti, Andrius – įgyvendinti su medžiu susijusias fantazijas. Lofte esančią 60 m2 studiją jiedu kuria kaip savo tikrus namus, su tokia pat meile.

3 svarbūs patarimai, į ką atkreipti dėmesį norint įsirengti palėpę (1)

Senamiesčio privalumus žino kiekvienas miestietis: puiki lokacija, nuostabus vaizdas ir veiklos – apsčiai. Tad norinčių čia gyventi niekuomet netrūksta. O kiekviena laisva erdvė – išmaniai išnaudojama.

5 fengšui paslaptys: kaip pasiekti ne tik profesinę sėkmę, bet ir didesnį atlyginimą (1)

Norite pagerinti situaciją darbe ir pakilti karjeros laiptais neišeinant iš namų? Čia gali padėti fengšui.

Namo šeimininkai: norėjome paprastų dalykų – kad būstas būtų estetiškas ir patogus

Prieš dešimtmetį statytas nuosavas Žanetos ir Arvydo Paunksnių namas Vilniuje suplanuotas taip, kad jame savo privačią erdvę turėtų kiekvienas nemažos šeimos narys.

Pinigų medis: svarbiausios priežiūros taisyklės (11)

Zamiokulkas – tai augalas, kitaip dar vadinamas pinigų medžiu. Jį pravartu turėti kiekvienuose namuose: mokslininkų teigimu pinigų medis padeda išvalyti patalpų orą ir pagerina jo kokybę, tokiu būdu pagerėja patalpoje būnančių žmonių protinė veikla, geriau išsimiegama.

Interjere – tapetų renesansas: sienas puošia garsiausi mados kūrėjai (1)

Mados pojūtis – daugiau negu apranga ir drabužių kolekcijos. Garsiausi dizaineriai savo kūrybinius sumanymus vis aktyviau išreiškia interjero dizaino sprendimais.

PATARIMAI: Ko negalima plauti indaplovėje?

Indaplovė nėra tas įrenginių tipas, be kurių sunku įsivaizduoti gyvenimą. Nes juk kur kas reikalingesnių – šaldytuvas ar skalbimo mašina.