Namus puola paprastosios vaisinės muselės
Jei po jūsų namus skraidžioja labai smulkios (maždaug 3,5 mm ilgio) greitai besidauginančios ir itin vislios muselės – tai greičiausiai ne kas kita, kaip paprastosios vaisinės muselės, mokslininkų vadinamos Drosophila melanogaster. Jos yra itin vislios ir, gal tai paguos, kankina kone visus europiečius, nes paplitusios po visą mūsų žemyną.
Nuo kiaušinėlio iki suaugusios musės šie vabzdžiai subręsta per maždaug 5 dienas, tai priklauso nuo aplinkos temperatūros (geriausiai šie namų parazitai dauginasi 20 °C šilumoje), o mėgstamiausia vieta veistis šioms įkyruolėms – pūvančios ir rūgstančios augalų liekanos.
Vasarą ir rudenį šios muselės dažniausiai aplimpa gendančius sultinguosius vaisius (slyvas, kriaušes, obuolius) ir daržoves (pomidorus, kopūstus). Taip pat šie kenkėjai mielai skanauja rūgstančias uogienes, sultis, ypač jei jos laikomos kambaryje ir nesandarioje taroje, jas galima aptikti ir gerokai užsistovėjusių skintų gėlių vazose.
Todėl atsakymas į klausimą, kaip susidoroti su šiomis įkyruolėmis, savaime suprantamas – labai svarbu nelaikyti atvirų šiukšlių maišų, lėkštėse sudėtų įvairių vaisių, pomidorų, vyno, alaus, šampano, sulčių. Visus šiuos produktus reikia laikyti sandariai uždarytus (geriausia šaldytuve), skintų gėlių vandenį vazose reikia kuo dažniau keisti.
Jei su šiomis parazitėmis susidoroti vis tiek nepavyksta (šios muselės itin vislios), specialistai pataria pakabinti lipnių musgaudžių juostų. Tiesa, prie jų muselės kibs tik tada, kai tame pačiame kambaryje nebus labiau viliojančių kvapų ir skonių, todėl anksčiau išvardytų higienos reikalavimų vis tiek teks laikytis.
Taip pat galima pasigaminti nesudėtingus „spąstus": į plastikinį butelį įpilti truputį obuolių sulčių, o patį butelį apvynioti lipnia juosta (lipniąja puse į viršų): sulčių kvapo priviliotos drozofilos pirmiausia nutūps ant butelio ir čia prilipusios bus pričiuptos. Išbandžiusieji šią gudrybę tikina, kad tai labai veiksminga priemonė paskelbus musėms karą.
Dorojamės su maistinėmis kandimis
Ar žinojote, kad nuo kai kurių rūšių kandžių reikia saugoti ne drabužius, o... maistą! Pasirodo, kandys būna ne tik „rūbėdės“, bet ir maistinės, liaudies vadinamos „ugniukais“.
Suaugusios maistinės kandys primena savotiškus drugelius, tačiau dauginasi jos kur kas sparčiau (patelės vienu metu gali sudėti 100–300 kiaušinėlių), o baisiausia, kad šiuos kiaušinėlius jos deda ant arba geriausiu atveju šalia produktų, kuriais vėliau maitinsis lerva (vikšras). Būtent lervos ir yra daugiausiai žalos pridaranti ugniukų stadija.
Normalu, kad galima imti sapnuoti košmarus savo kruopose ar kitose produktų pakuotėse aptikus besiraitančias kirmėles. Bet šios kenkėjos pavojingos ne tik dėl emocinės jas aptikusių žmonių savijautos. Lervos gadina produktus, suteršia juos savo išskiriamais siūlais, išmatomis, išnaromis, kokonais, o dėl jų veiklos produktai praranda spalvą, skonį bei kvapą.
Dažniausiai maistinės kandys įsiveisia miltuose, dribsniuose ar sausuose pusryčiuose, taip pat riešutuose, šokolade, sausainiuose, džiovintuose vaisiuose, vaistažolėse ar net naminių gyvūnų sausame maiste. Ugniukai veisiasi net ir tabake ar jo gaminiuose.
Kandys į būstus patenka įvairiais būdais – dažniausiai atkeliauja produktų pakuotėse, kur jau būna sudėti kiaušinėliai. Vasarą kandys gali patekti ir pro pravertą langą.
Pamačius bent vieną kandį, reikėtų nedelsiant patikrinti spinteles ir kitas vietas, kur laikomi įvairūs produktai, ir išmesti tas pakuotes, kurios sukėlė bent menkiausią įtarimą. Tačiau, net ir atsikračius įtarimą sukėlusių produktų, būtina atidžiai išvalyti vietas, kuriose jie buvo laikomi, ir kurį laiką tikrinti, ar jose neatsirado voratinklinių siūlų. Lentynas, spinteles, patalpas geriausia išsivalyti actuotu vandeniu, na, o nesugadintus produktus laikyti stiklinėje, plastikinėje ar metalinėje taroje sandariais dangteliais, produktų laikymo vietas reguliariai valyti ir iš esančių plyšių išsiurbti nubyrėjusius maisto likučius.
Parazitai, gyvenantys spintose
Kandis, kurios minta drabužiais, pažįsta daugelis. Anksčiau jos buvo itin dažnos ir sukeldavo galvos skausmą suvarpydamos mėgstamiausią megztinį ar sugrauždamos vienintelius už čekius pirktus ir itin lauktus kailinius.
Ne ką mažiau žalos šie parazitai padaro ir dabar. Kaip žinoma, drabužinės kandys nedidelės, jų sparnai padengti plaukeliais, su blakstienėlėmis, tupėdamos suglaudžia sparnus vamzdeliu. Nors anksčiau manyta, kad šie parazitai užkandžiauja tik natūraliais audiniais (sintetikos nemėgsta), tačiau, kaip ir viskas, šių kandžių apetitas taip pat pakito. Prie naujų medžiagų prisitaikiusios kandys patenkintos „kapoja“ ir sintetinius audinius, ypač sudėtinius, kuriuose yra ir gamtinės kilmės pluošto. O baisiausia, kad jos taip prisitaikė prie XXI amžiaus, kad drabužių nebeapsaugo net ploni polietileno maišeliai.
Kaip ir anksčiau, šie parazitai itin greitai dauginasi (patelė gali padėti apie šimtą kiaušinėlių vilnoje, kailyje, kilimuose ir kitose vietose, kur po 8–10 dienų išsiritę vikšrai niekur toli nekeliaudami randa sau maisto). Specialistų teigimu, kandžių vikšrai gyvena gana ilgai, pvz., kilimų kandies vikšras –30–40 dienų. Jeigu jų nemažai, nuostoliai gali būti labai dideli.
Daugiausiai skraidančių kandžių masiškai pasirodo balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje. Tada geriausia jas naikinti aerozoliniais preparatais. Iš likusiųjų neišnaikintų dar gali rastis ir rugpjūtyje. Jeigu nebandysime jų naikinti, tai gyvenamose ir šildomose patalpose jos gali veistis ištisus metus.
Tai kaipgi kovoti? Būdų yra įvairių, kiekviena šeimininkė žino, kad vasarą, išnešus užsigulėjusius drabužius į saulės atokaitą, kandys žūva, nepakęsdamos ultravioletinių spindulių. Žiemą kandžių apniktus rūbus galima palaikyti stipriame šaltyje. Beje, anksčiau itin populiarus naftalinas šiuolaikinėms parazitėms nebaisus. Bet, kaip ir anksčiau, šiuolaikines kandis itin vilioja levandos kvapas, todėl daugelis kandžių gaudyklių skleidžia būtent šį kvapą. Kvapų privilioti drugeliai lenda į gaudyklę ir prilimpa. Belieka retsykiais ją išvalyti ar pakeisti. Kandims baidyti tinka lazdyno, tabako, lauro, eukalipto lapai, taip pat kamparas, gailis, apelsinų žievelės (geriausia tokias gaudykles dėti į spintą ar maišus, kur laikomi rūbai).
Reikia nepamiršti, kad, kaip ir visuomet, kur kas lengviau užkirsti kelią, o ne naikinti padarinius. Todėl jei nenorite netikėtai rasti skylėtos mėgstamiausios suknelės, sistemingai ir kruopščiai valykite namus, 3–4 kartus per metus peržiūrėkite nenaudojamus daiktus, nelaikykite senų daiktų kartu su naujais ir bent kartą per mėnesį peržiūrėkite visus savo drabužius. Vos pastebėjus kandžių lervas, drabužius reikėtų nedelsiant išvėdinti lauke ir apdoroti kandis naikinančiais preparatais.
Jei sezoninius drabužius planuojate saugoti specialiuose maišuose ar lagaminuose, prieš ten dėdami savo turtą juos kruopščiai išvalykite (pirmiausia juos palaikykite kelias valandas saulės atokaitoje, vėliau išmuškite iš jų dulkes).
Dar viena liaudiška priemonė – ilgiau nenaudojamus storus vilnonius drabužius, kailinius ar veltinius pabarstyti tabaku (tiesa, nerūkantiems ši priemonė netiks, o ir dūmą traukiantieji kažin ar norėtų cigaretėmis kvepiančių kailinių). Kur kas kvapnesni į spintą įdėti raudonojo kedro rateliai, jie prisotinti kedro aliejaus, kuris išbaido ne tik kandis, bet ir blusas, tarakonus, skruzdes (šių priemonių galima įsigyti parduotuvėse).
Chemiškai išvalytų drabužių kandys taip pat nepuola, todėl pagal galimybes vertingesnius daiktus dažniau valykite cheminiu būdu. Beje, kartu su kandimis tobulėjo ir cheminės jų naikinimo priemonės, tad, jei nepasitikite liaudiškomis, galite įsigyti specialių aerozolių, kuriais reikėtų išpurkšti tas vietas, kur veisiasi kandys. Jeigu tiksliai nežinote, kurioje vietoje šie parazitai veisiasi, tiesiog purkškit visus kilimus ir spintas. Tačiau itin svarbu atsiminti, kad aerozolinės priemonės yra stiprūs chemikalai, todėl juos naudojant būtina griežtai laikytis saugumo reikalavimų, nurodytų ant gaminio pakuotės. Didesnėse patalpose (sandėliuose) kandys išsmilkomos įvairiais cheminių medžiagų dūmais.
Konsultavo Rita Švambarienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja
