Pusė itin ekonomiško dvibučio namo, iškilusio Vilniaus priemiesčio gyvenamųjų namų gyvenvietės pakraštyje, vos prieš metus tapo naujais jaunos vilniečių šeimos namais, kuriuos interjerą projektavusi architektė Justė Žibūdienė pagyvino subtiliomis gamtinių motyvų užuominomis, tarsi susiejančiomis namo vidinę erdvę ir jį supančią aplinką.

Statydami dviem šeimoms skirtą namą, šeimininkai daug dėmesio skyrė pastato ekonomiškumui ir energetiniam efektyvumui. Vienoje namo pusėje įrengto buto šeimininkas pasakojo siekęs pastatyti vadinamąjį pasyvų namą, kurio energijos poreikis būtų itin mažas.

Dėl šios priežasties buvo pasirinktas atitinkamas architektūrinis projektas, itin geros kokybės statybos medžiagos, pritaikytos pažangios geoterminio šildymo technologijos, ne tik padedančios efektyviai naudoti energiją, bet ir tausojančios gamtinius išteklius. Tačiau šeimininkai tikina, kad didelės pastangos, sugaištas laikas ir investuotos lėšos jau pradeda grįžti, o ilgainiui tai bus dar labiau pastebima.
Šiuolaikiško maždaug 150 m2 ploto dviejų aukštų buto, įrengto vienoje namo pusėje, interjerui dekoruoti buvo pasirinkta moderni minimalistinė stilistika. Baltai dažytos bendrojo kambario sienos padėjo sukurti šviesesnės ir erdvesnės patalpos įspūdį, o balinto ąžuolo grindys bei baldų medžio faktūra sukūrė šiltesnę ir jaukesnę kambario atmosferą.

Lakoniškoje balto kolorito erdvėje dizainerė įkomponavo funkciškai būtinus baldus: nišoje greta durų buvo įrengta patogi virtuvė su lakoniško dizaino medžio apdailos baro tipo „pusiasaliu“, vizualiai atskiriančiu šią zoną nuo valgomojo.

Čia pagrindiniu akcentu tapo griežtų linijų medžio apdailos stalas, kurį akcentuoja gaivaus žalsvo kolorito kėdės. Už jo, pagrindinėje bendrojo kambario dalyje, suformuotoje palei didžiulių langų sieną, įrengta kompaktiška svetainės poilsio zona su patogia, praktišku audiniu aptraukta sofa ir TV spintele priešais.

Siekdama suteikti interjerui savitumo ir gyvybės, Justė Žibūdienė kiekvienoje zonoje įterpė subtilių, iš pirmo žvilgsnio ne visada pastebimų gamtinių motyvų užuominų: plytelės, kuriomis išklijuota virtuvės siena virš darbastalio, buvo patobulintos jas dekoravus vos matomu šiek tiek iškilusiu lapų raštu, architektės parinktų baro ir valgomojo kėdžių atlošų forma taip pat primena lapą, virš stalo valgomajame įkomponuotas stilingas šviestuvas, kurio formose galima įžvelgti gėlės žiedą ar pumpurą.

Šeimininkų pageidavimu pirmajame aukšte architektė suprojektavo nedidelį atskirą darbo kambarį, išsiskiriantį itin lakonišku, skandinaviškai stilistikai būdingu dizainu.

Čia vyrauja baltos spalvos ir medžio faktūros derinys: prie ąžuolinių grindų dera baltas sienų atspalvis, taip pat balti spintos fasadai, toks pat derinys kartojamas ir kėdės bei palei langą suformuoto darbo stalo apdailoje.

Tai padeda sukurti darbo kambaryje subalansuotą, modernumu ir ramia natūralių medžiagų estetika dvelkiančią aplinką. Šiame kambaryje kuriamą natūralumo įspūdį sustiprina ir gamtinis motyvas – beržų giraitės atvaizdo fototapetas, kuriuo dekoruota viena kambario siena.

Šis sprendimas padėjo išspręsti ir mažos kambario erdvės problemą – gilyn nusitęsiančio beržų miško vaizdas vizualiai praplečia erdvę ir sukuria gilumo pojūtį.

Antrajame dvibučio namo aukšte įrengti visų šeimos narių miegamieji: kiekvienam jų architektė parinko savitą atspalvį ir charakterį, tačiau išsaugojo interjere vyraujančią stilistinę koncepciją.

Šeimininkų miegamojo sienos dekoruotos beveik baltai, o siena, prie kurios galvūgaliu įkomponuota lova, išryškinta pilkšvai rusvu atspalviu. Patogią lovą su minkštu, audiniu trauktu rėmu architektė papuošė ryškia mėlyno atspalvio lovatiese ir pagalvėlėmis, derančiomis prie šviestuvų, nuleistų nuo lubų iš abiejų lovos pusių.

Erdviame šeimininkų vonios kambaryje, įrengtame greta miegamojo, buvo kuriama rami ir jauki atmosfera.

Patalpos grindys išklotos rusvomis keraminėmis plytelėmis, prie jų priderintos ir mozaikos tipo plytelės, kuriomis dekoruotos iškilusios sienų dalys – vonios apvadas, nusitęsiantis iki dušo zonos, praustuvų stalviršis ir siena už jo.

Šios patalpos akcentu tapo baltomis plytelėmis išklijuota siena prie vonios – architektės prašymu, plytelės buvo dekoruotos žydinčių augalų piešiniais, kuriuos sukūrė keramikė Agnė Kondrataitė.

Abiem šeimininkų vaikams – dukrai ir sūnui – antrajame aukšte skirta po atskirtą kambarį, kuriuos projektuodama architektės rinkosi panašius apdailos būdus, pritaikė vienodus savo sukurtus baldus. Tačiau nepaisant to vaikų kambariai turi savo išskirtinumą.
Sienos abiejose patalpose buvo nudažytos derinant baltą ir jaukų rusvą atspalvį – tokiame šviesiame ir švelniame fone puikiai išryškėjo akcentuojamos interjero detalės: ryškūs jaukaus gelsvai žalsvo atspalvio baldų elementai, ritmiškas langus dengiančių romanečių raštas, ant sienų sukabinti vaikų piešiniai ar žaismingi naktiniai šviestuvai virš lovų.
Šeimos jaunėlio kambarį architektė paįvairino ryškių juostų ornamentu – juo dekoruotos drabužių spintos durys. Panašūs atspalviai pasikartoja ir kilimo juostose, taip sukurdami vientisumo įspūdį.
Baltos dukters kambario spintos durys paįvairintos itin originaliai – ant fasadų buvo perkelti padidinti mėgstančios piešti mergaitės piešiniai, sukuriantys subtilų reljefinį raštą.