Sandra prisimena, kad abstraktus jos noras kada nors gyventi lofte tapo pasiekiamas, kai vyras aptiko skelbimą, jog Žaliakalnyje išparduodamos buvusios radijo gamyklos patalpos. Tiesa, gamyba 1958-aisiais statytame pastate vyko neilgai, vėliau čia kūrėsi kooperatyvų kioskeliai, sandėliai.

Be skubos

Ar pirkti apleistas patalpas, šeima ilgai svarstyti negalėjo: paaiškėjo, kad netradiciniai būstai laikinojoje sostinėje yra paklausūs. Nors tada dar neatnaujintose erdvėse skraidė balandžiai, Sandra įžvelgė daug privalumų: čia bus erdvu, pro didelius langus sklis daug natūralios šviesos... Be to, loftą bus įmanoma atsitverti su langais ne į vieną, o į dvi puses.

Į naująjį būstą Sandra su vyru Visvaldu ir penkiamečiu sūnumi Ugniumi persikraustė praėjusią liepą, tiksliau – liepos 6-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Moteris džiaugiasi, kad namus galėjo kurti neskubėdama: remontas užtruko apie pusantrų metų. Grafikos dizainere dirbanti, taip pat interjerus kurianti Sandra buvo atsakinga už būsto planą, interjerą, o jos sutuoktinis rūpinosi techniniais sprendimais. Šeimos bendro darbo pavyzdys – virš valgomojo stalo kabantis didžiulis metalinis šviestuvas. Sandra, pamačiusi panašios formos žibintą, parodė jį Visvaldui. Šis pajuokavo: „Nori – pagaminsiu.“ „Gali? Įrodyk!“ – atsakė žmona.

Juodos jaukumas

Šeima pirko 122 m² ploto loftą su aukštomis (beveik 6 m) lubomis, kad galėtų įsirengti antresoles. Dabar buto per du aukštus plotas – 180 m². Pirmame aukšte yra virtuvė su valgomuoju, svečių tualetas, svetainė ir sūnaus kambarys. Šalia virtuvės įrengtos maždaug 6 m² ploto pagalbinės patalpos: čia telpa šildymo katilas, skalbimo ir džiovinimo mašinos, vandens minkštinimo filtras, stelažai įvairiems prietaisams ir maisto atsargoms sudėti. Kambarėlyje įrengta ir papildoma kriauklė, kad būtų kur, pavyzdžiui, nuplauti nešvarius batus. Antrasis, mažesnis, lofto aukštas – privati erdvė. Čia yra šeimos vonia, biblioteka (Sandra nesiginčija vadinama knygų rijike) ir miegamasis su drabužine.

Pašnekovės požiūriu, svarbiausia interjere – funkcionalumas, erdvė, šviesa. Tam ji ir teikė pirmenybę kurdama savo namus. „Stengiausi neužgožti ir pramoninės erdvės, nenorėjau raityti čia visokių barokų, rokokų“, – vaizdžiai papildo dizainerė.

Sandra sako, kad kuriant savo būsto interjerą susitarti su šeimininke, tai yra pačia savimi, kartais būdavo sunkiau nei kuriant interjerus kitiems. Kita vertus, „kai tikrai ir tvirtai žinai, ko nori, visa pasidaro paprasta“.

Moteris nusprendė rinktis natūralias medžiagas – medį, betoną, stiklą ir metalą. Spalvų paletę sudaro medžio, juoda, balta ir pilka. „Ilgai svarsčiau dėl juodos spalvos, nes manoma, kad ji niūri, tačiau didelėje erdvėje pasiteisino, kaip tik suteikė jaukumo“, – komentuoja Sandra. O štai specialiais dažais dažyta juoda siena Ugniaus kambaryje turi ir praktinę paskirtį – ant jos sūnus ir jo draugai mėgsta piešti spalvotomis kreidelėmis.

Įrenginėdama loftą, dizainerė žaidė ne spalvomis, o derindama skirtingas juodos, baltos ir pilkos faktūras.

Betono ir stiklo draugystė

Pasak pašnekovės, vykęs sprendimas – šildomos betoninės grindys, nors statybininkai atkalbinėjo – sakė, kad tokios tinka tik prekybos centrams. Šlifuoto betono dangą paprasta prižiūrėti, ji patvari, galima šokti avint batus smailiais kulniukais. Ne tokios praktiškos, tačiau funkcionalios yra vidinės sienos iš stiklo. Ir jų bute, kad niekas neužgožtų natūralios šviesos, nemažai. (Nepatikėsit, kiek lininio audinio prireikė užuolaidoms ant langų ir stiklinių sienų pasiūti: iš viso – net 150 m!) Stiklines sienas pramoninio stiliaus būsto šeimininkė specialiai įrengė taip, kad matytųsi jų konstrukcijos, tvirtinimai.

Glotnaus nuglaistymo vengusi moteris savotiškai apgavo ir antresoles įrenginėjusius statybininkus: pasakė, kad medinių pertvarų sutvirtinimai – dabar jie loftui teikia savitumo – neva bus paslėpti po gipskartoniu, tad neverta persistengti.

Sandra pabrėžia, kad kitas interjere svarbus dalykas yra apšvietimas, tad jį apgalvojo itin kruopščiai. Dizainerės sumanymas – daug neutralių, įvairias zonas apšviečiančių šviestuvų ir keli išskirtinio dizaino. (Nusižiūrėtas svetainės šviestuvas dar laukia savo eilės.) Nuo svetainės stiklo siena atskirto sūnaus kambario lubose įmontuotas reguliuojamo srauto apšvietimas, o prieš miegą skaityti pasakoms ir būsimai darbo zonai apšviesti skirti sieniniai šviestuvai.

Iš lietuvių rankų

Pašnekovė sako, kad baldai į jų namus tarsi atėjo savaime, kita vertus, neslepia buvusi išranki. Vienas pirmųjų čia atsiradusiųjų – svetainėje kabantis supamasis krėslas iš bazalto pluošto – latvių dizainerio Raimondo Cirulio darbas. Apie 15 kg sveriantis baldas atlaiko net 200 kg, todėl pasisupti į jį susėda visa šeima. Pramoniniame interjere pritiko ir keli restauruoti antikvariniai baldai – vienakojis apvalus valgomojo stalas ir komoda.

Prie seno stalo šeimininkė priderino amerikiečių dizainerių Charleso ir Ray‘aus Eamesų sukurtas kėdes. O štai bibliotekoje stovintį išpjaustytą skardinį staliuką, lietuvių dizainerės Neringos Dervinytės darbą, Sndra ne pirko, o laimėjo elektroniniame konkurse. Pačios suprojektuotiems ąžuoliniams virtuvės baldams (ir palangėms) Sandra specialiai rinkosi dėl rievių, kirvarpų išgraužtų skylučių, įtrūkimų baldų gamintojų išbrokuotą medį. Juodų vonios veidrodžio rėmų autorė – Lina Jočytė. Dizainerė įsitikinusi, kad Lietuvoje yra daug gabių menininkų, tik reikia juos atrasti.

Šeimininkės požiūriu, vienas įdomiausių sprendimų – stumdomos sieninės spintos durys, pagamintos pagal Lietuvoje dar naują technologiją. Jų išskirtinumas – ant natūralaus medžio perkelta fotografija. Sandra išrinko nuotrauką, vaizduojančią medžio faktūrą (technologijos leidžia sukurti bet kurią norimą medinę nuotrauką). Jei nežinotum, kad tai – specialiai iš apačios apšviestos durys, galėtum pamanyti, jog matai paveikslą ar pano.

Beje, paveikslų daiktais ir įvairiais mažmožiais apsikrauti nemėgstančios dizainerės namuose – vos vienas kitas, tarp jų – kelios tapytojos Vilmos Markauskaitės drobės, Ievos Liutkevičiūtės grafikos darbai. Tarp nedaugelio iš senojo butuko atkeliavusių daiktų – didžiulė Gintaro Česonio fotografija, kurioje pavaizduotas vienas Niujorko tiltas. Ši nespalvota nuotrauka dabar puošia lofto virtuvę.