Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“

Žvėryne, netoli Neries, esantis Vilniaus dailės akademijos profesorės scenografės Virginijos Idzelytės-Dautartienės ir jos vyro inžinieriaus Algio būstas alsuoja istorija, šiam sostinės rajonui būdinga dvasia, kasdienybės muzika, poezija ir šeimininkų vidų atliepiančiu tikrumu bei meniniu skoniu.
Svetainė per 43-ejus Virginijos Idzelytės-Dautartienės ir vyro Algio gyvenimo šiuose namuose metus mažai pasikeitė – čia koklinė krosnis, tas pats stalas, kėdės, šviestuvai
© MOTERIS/ Anna Stanevičienė

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
© MOTERIS/ Anna Stanevičienė

Buvo graži rugsėjo diena. Žvėryne, netoli Neries, esančio namo svetainėje, iš mažų koklių nunertoje krosnyje, spragsėjo ugnis, jos skleidžiama šiluma atgal ginė pro visus atidarytus langus plūstančią vėsą. Langų rėmuose visomis spalvomis šoko ruduo. Svetainėje sustojusios moters žvilgsnis pirmiausia užkliuvo už prie šio kambario prisišliejusios medinės verandos. „Tarsi pas Čechovą. Noriu“, – pagalvojo Virginija Idzelytė-Dautartienė.

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
Rąstinio namo fragmentą Virginija atidengė virtuvėje nudaužiusi tinką ir padorumas neleido jo paslėpti
© MOTERIS

Tik čia

Šiame sodybos tipo mažaaukštės medinės architektūros tribučiame name, statytame 1903 metais, Dautartai gyvena jau 43-eji metai. Jame yra gyvenęs ir poetas Liudas Gira. Tiesa, tam V. Idzelytė-Dautartienė sentimentų neturi.

Ne visada gražus drabužis, interjeras ar daiktas yra svarbiausi. Jie tėra tavo gyvenimo priedai.

„Prieš įsikeldami, čai buvome apsilankę tik kartą, apžiūrėję ne viską. Kai persikraustėme, pamatėme tikrą būklę. Ji buvo tragiška, – apie 100 m2 trijų ratu išdėstytų kambarių butą pasakoja scenografė. – Virtuvėje – ne kriauklė, o kažkokia vargo vakarienė, ne čiaupas, o šio imitacija. Kai atsukome vandenį, šovė tiesiai į veidą, negana to, vos užsukome. Vonioje – gal 2 kubiniai metrai anglių, virš klozeto – sovietinis bakelis vandeniui nuleisti su užrašu „Eureka“ ir ranka traukiama virvele. Kai patraukdavai, vandens nesulaukdavai. Vonios su kojomis vidus buvo toks išėstas, kad negalėjai suprasti, iš ko padaryta. Šilto vandens nebuvo.“

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
„Esu kaupikė, bet paskutiniu metu daiktai iš mano namų išeina – vežu į komisą, atiduodu šeimai, kuri gyvena mums važiuojant pakeliui į sodybą. Jei tekstilės negaliu atsisakyti, tai bent sukarpau ir padarau ką nors nauja“, – sako scenografė
© MOTERIS

Virginija prisimena, kaip tą kraustynių dienos vakarą užsukusi mama be žodžių viską apėjo, pasiūlytos arbatos atsisakė, užsimaukšlino kepurę ir kirto: „Žinojau, kad durni, bet kad tokie…“ Vis dėlto mintis išsiskirti su šia vieta scenografei niekada nebuvo kilusi. „Tas mažas lopinėlis kiemo, žalumos ir ta čechoviška veranda… Nė už ką nenoriu kitur. Kad ir kaip buvo, aš čia visada jaučiausi gerai“, – šiltai šypsodamasi sako moteris. Tiesa, ji pripažįsta, kad nuo tada, kai Labanoro girioje nusipirko sukežusią pirtį, grįždama į miestą jaučiasi tarsi į turgų vedama avis. „Ten dar geriau: iš ryto atsikeli, išeini į mišką, naktį grįžti, – teigia pašnekovė spindinčiomis akimis. – Labai mėgstu gėles. Ten siautėju – gėlynus, daržus turiu.“

Tųdviejų žmonių švytinčiomis akimis ir jų vidinės šviesos šildomų namų nepamiršiu.

Skrebenimai

Daugiau kaip 80 spektaklių scenografiją ir kostiumus sukūrusi menininkė, paklausta apie namų kūrimą, paprašo neuždavinėti tokių sunkių klausimų. „Interjeras ar namai – tik sudėtinė gyvenimo dalis. Jei norit, – tam tikra scenografija su savo nuosmukiais ir pakilimais. Tiesa, kuo toliau, tuo labiau manau, kad gyvenimas yra savotiškas teatras, neretai įdomesnis ir tikresnis, – teigia menininkė. – Jei kalbėtume apie harmoniją gyvenime, ji susideda iš visko, ką darai, matai, girdi, jauti.

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
Prieškambaris – spalvingiausia šių namų vieta
© MOTERIS

Namai turbūt yra ta vieta, kur gali bandyti kurti harmoniją, jei, žinoma, jos nori. Tai – užuovėja. Čia nurimsti, kai kitur blogai, nesiseka, kai jautiesi išduotas, vienišas... Kas tu būtum be namų?“
Gyvenimas Virginijai neatsiejamas ir nuo skonio. „Mano bičiulis šviesaus atminimo grafikas profesorius Rimtis Gibavičius sykį sakė: „Tas menas kartais padaromas, ir atrodo, kad žmogus turi gerą skonį, o kartais, – kad visai jo neturi. Nesuprasi...“ Manau, skonis – nepaprasta kategorija. Ji apima viską – meną, bendravimą, interjerą, apsirengimą, patiekalus. Skonis atspindi žmogaus intelektą, išsilavinimą, gyvenimo sampratą. Kartais taip „skoninga“, kad neįdomu. Sukurti tai, kas netikėta, neįprasta, – savotiškas iššūkis, bet įdomiai gyventi – ne menkesnis talentas.“

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
„Moliūgas dėl savo formos man labai patinka kaip meno kūrinys, o ilgainiui atradau ir jo skonį“, – sako Virginija
© MOTERIS

Namus scenografė mėgsta ramius ir paprastus. „Mano tikslas – juose pailsėti. Meniniu požiūriu man patinka drąsus ir raiškus interjeras – smagu tokiuose namuose pabūti valandėlę, kitą, tačiau pati noriu gyventi kitaip. Niekada nieko specialiai nedarau ir nedariau. Gyvenimas teka... Jei atsiranda laiko namams, turi nuotaikos ir dar pinigų, darai. Viena mano draugė menininkė sako: „Tu kaip riešute gyveni. Iš viršaus apirę, o viduje skrebeni, skrebeni, skrebeni...“

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
„Stengiuosi, kad valgio ruošimo procesas nebūtų sudėtingas. Gaminu gretai, paprastai, skaniai“, – tvirtina Virginija
© MOTERIS

Pirmąkart „paskrebenti“ Dautartams teko visai netrukus po to, kai įsikėlė. „Buvau nėščia. Grįžtu namo valstybinį egzaminą išlaikiusi, tokia patenkinta, įsuku į mūsų gatvelę. Eidama galvoju, kaip miegosiu, miegosiu, miegosiu... Iš tolo matau – stovi trys ar keturios ugniagesių mašinos. Svarstau: „Oi, kokie žmonės neatsargūs, juk mediniai namai, paliko vaikus, degtukus, tikriausiai padegė.“ Artėju ir suprantu, kad liepsna veržiasi… iš mano virtuvės“, – prisimena Virginija. Gaisras kilo dėl namuose dirbusio suvirintojo aplaidumo. Visas ugnies paliktas žymes Dautartai panaikino patys. Ir vėliau daug ką „skrebeno“ savo rankomis.

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
Virginijos ir Algio šeimų istoriją mena ne tik nuotraukos, bet ir keli paveldėti daiktai
© MOTERIS

Tik didįjį remontą prieš aštuonerius metus patikėjo meistrams. Namo renovacija buvo įdomi istoriniu požiūriu. „Pakėlus grindis, atsivėrė lenkymečio stiliaus reliktai“, – pasakoja pašnekovė. Lentos buvo sudėtos tos pačios, tik pagrindas paklotas. Įvestas grindinis šildymas, sudėti radiatoriai, iš visų krosnių palikta koklinė svetainėje.

Namai – tai poezija ir muzika. Tereikia klausyti, ir visa tveriasi savaime.

„Ilgai negalėjau patikėti, kad čia mūsų namai, – prisimena Virginija. – Sėdžiu, ir nepučia, sijono padalkos neplevėsuoja tarsi pučiamos ventiliatoriaus, prie šlepečių nebereikia prisiūti papildomų storų padų, prieš einant iš vonios – įlįsti į vilnones kelnes..“ Sūnus netgi pašmaikštavo, kad tėvai namus suremontavo, kai jie su sese išsikėlė. Virginijos ir Algio dukra knygų iliustratorė grafikė Agnė ir sūnus matematikas programuotojas Karolis seniai sukūrę savo šeimas, gyvena atskirai nuo tėvų, bet bent kartą per savaitę ir per šventes apsilanko Žvėryne.

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
Menininkai palaiko vienas kitą dovanodami vieni kitiems savo darbus. Scenografo Adomo Jacovskio dovana bendrakursei
© MOTERIS

Gyvenimo priedai

Vis dėlto buitis nublanksta prieš šiuose namuose skambančią spalvų muziką ir poeziją, juntamą tikrumą, atvirumą, meilę tam, kas gyva ir kas negyva.

Tas mažas lopinėlis kiemo, žalumos ir ta čechoviška verada… Nė už ką nenoriu kitur.

„Ne tas poetas, kuris poeziją rašo. Jos kiekvienas į gyvenimą įsileidžia pagal savo išsilavinimą. Namai – tai poezija ir muzika. Tereikia klausyti, ir visa tveriasi savaime, – sako scenografė. – Būna periodų, kai nesitveria, nes esi tuščias. Vis dėlto gražus drabužis, interjeras ar daiktas yra tik tavo gyvenimo priedai. Aksomas gali tik pridengti tai, kas svarbiausia, kartais praskaidrinti, kartais pradžiuginti. Aš – iš tų, kurie gali gyventi ir po palme, jei vieta atitinka dvasinę būseną. Esu tai išbandžiusi, – buvo gerai.“

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
Scenografei keramika, indai, rankų darbo kilimai – kaip meninės raiškos pavyzdžiai
© MOTERIS

Virginija tiki, kad gyvenime svarbu neišduoti savo įsitikinimų; kad už žengtą netinkamą žingsnį sumoki kur kas daugiau („su amžiumi supranti, kad tokių žingsnių apskritai nereikia žengti“); kad blogis prišaukia blogį; kad jei gali kuo nors pasitarnauti žmogui, gamtai, neturi to atidėlioti. Kaip pagal A. Čechovą: „Didžiausias gyvenimo džiaugsmas – jausti, kad esi reikalingas ir artimas žmonėms.“

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
„Nemėgstu fotografuotis, bet nebūsiu ta poniutė, kuri bijo savo nuotraukos“, – sako V. Idzelytė-Dautartienė
© MOTERIS
Naujienų prenumerata

Namai

Veidrodžiai pagal fengšui: kaip efektyviai juos išnaudoti kokybiškesniam mūsų gyvenimui (1)

Fengšui specialistai teigia, kad veidrodžiai gali padėti pagerinti santykius su kaimynais, atgaivinti karjerą ir netgi apsaugoti namus nuo negatyvios energijos.

Vos 25 m² būste telpa visos būtiniausios erdvės

Vilnietė Violeta Valainytė vadovaujasi nuostata, kad gyventi neapsikrovus daug paprasčiau. Tad jos šiuo metu nuomojamą būstą galima vadinti minimalistiniu. Jei reikėtų kraustytis, moteriai pakaktų vos kelių dėžių.

Specialisto patarimai, kaip išsirinkti ir prižiūrėti lauko baldus

Galimybė mėgautis buvimu lauke – vienas didžiausių vasaros malonumų. Juk taip norisi pasidžiaugti geru oru ir ilgais vakarais, tiesa? Nesvarbu, su artimaisiais jais džiaugsitės balkone, terasoje, namo ar sodo kiemelyje – svarbu susikurti jaukią aplinką, kur patogu ir gera būti. Kaip tai padaryti?

Stumdomos sistemos Jūsų interjere: mados ir tendencijos (5)

2017 metus interjero dizaineriai vadina nusistovėjusias tendencijas ir įtvirtintas ribas griaunančiais metais. Drąsiai derinami skirtingi stiliai, spalvos ir medžiagų tekstūros, įkvėpimo ieškoma urbanistinėje, industrinėje aplinkoje.

Net savo žemės neturintys vilniečiai gali užsiauginti daržovių patys (1)

Kaip įsirengti hidroponinį šiltnamį namie, galima sužinoti, užsukus į „Miesto laboratoriją“ Vilniuje.

Čiužinio priežiūra: 6 žingsniai, kad miegas būtų sveikesnis

Visi žino, kad pavasarinė ruoša į namus ateina su saule, neveltui blizginame langus ir leidžiame dienos šviesai skverbtis į namus. Tačiau nedaugelis pagalvoja, kad tokia gaiva turi lankytis ir naktimis jūsų lovoje, o tinkama čiužinio priežiūra – jo valymas ir vėdinimas – gali padėti džiaugtis kiekvienu nauju rytu.

Adomas Mickevičius Vilniuje braidys po gėlių pievą (1)

Bernardinų vienuolio pašventintoje žemėje buvo pasodinta gėlių pieva, kuri žiedais džiugins praeivius nuo pavasario iki pat rudens.

Į butą prie parko įsikėlęs dizaineris: nebenoriu namo

„Miegame virtuvėje, valgome miegamajame, ilsimės darbo kambaryje“, – aprodydamas savo namus juokauja vilnietis leidėjas dizaineris Vytautas Gurevičius. Surimtėjęs priduria, kad šis butas labai tinka aktyviai gyvenančiai jų šeimai.

Namų švaros atmintinė: kaip pasiruošti vasarai?

Apdulkėję ir nešvarūs langai, giliai spintose užsigulėję rūbai ar patalynė – tai rūpesčiai, su kuriais artėjant vasarai susiduria daugelis.

G. Bagdonienė: penki patarimai, kaip efektyviai susitvarkyti namus (5)

Grįžę į namus ir atidarę duris įsivaizduokite, kad patenkate į juos pirmą kartą. Ką matote?

Seržas Gandžumianas atskleidžia, kokia interjero spalva šiemet madingiausia (4)

Seržas Gandžumianas į interjero dizainą žengia su inovacijomis.

Lietuvių kūrėjai pristatė naujausius dizaino sprendimus

Tradiciškai prasidėjus pavasariui, Lietuvoje vyko jau 12-as dizaino festivalis – „Dizaino savaitė“.

5 fengšui taisyklės: interjero spalvos, kurios išpildo norus (1)

Laimės spalva – raudona, ramybės – mėlyna, jaudulio – geltona, prabangos – violetinė, dietinė žalia.

Gyvenimas gamtos apsuptame name – tarsi sanatorijoje

Greta tyvuliuojantis Akmenos ežeras ir jo apylinkės… Tokį vaizdą pro savo namo langus kasdien regi Žanetos ir Henriko Genučių šeima. Dėl šio grožio, ramybės prieš dešimt metų jie ir ryžosi keltis keliasdešimt kilometrų už miesto – į Trakų rajone esančias Jovariškes.

Velykų stalo istorija ir tradicijos

Velykų stalas dažniausiai asocijuojasi su margintais kiaušiniais, tačiau toli gražu tai ne vienintelis patiekalas, kuris valgomas šios šventės metu. Jį puikiai papildo daugybė tradicinių ir netradicinių patiekalų, papuošimai, erdvės Velykiniams žaidimams ir kitos smulkmenos.