Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“

Žvėryne, netoli Neries, esantis Vilniaus dailės akademijos profesorės scenografės Virginijos Idzelytės-Dautartienės ir jos vyro inžinieriaus Algio būstas alsuoja istorija, šiam sostinės rajonui būdinga dvasia, kasdienybės muzika, poezija ir šeimininkų vidų atliepiančiu tikrumu bei meniniu skoniu.
Svetainė per 43-ejus Virginijos Idzelytės-Dautartienės ir vyro Algio gyvenimo šiuose namuose metus mažai pasikeitė – čia koklinė krosnis, tas pats stalas, kėdės, šviestuvai
© MOTERIS/ Anna Stanevičienė

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
© MOTERIS/ Anna Stanevičienė

Buvo graži rugsėjo diena. Žvėryne, netoli Neries, esančio namo svetainėje, iš mažų koklių nunertoje krosnyje, spragsėjo ugnis, jos skleidžiama šiluma atgal ginė pro visus atidarytus langus plūstančią vėsą. Langų rėmuose visomis spalvomis šoko ruduo. Svetainėje sustojusios moters žvilgsnis pirmiausia užkliuvo už prie šio kambario prisišliejusios medinės verandos. „Tarsi pas Čechovą. Noriu“, – pagalvojo Virginija Idzelytė-Dautartienė.

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
Rąstinio namo fragmentą Virginija atidengė virtuvėje nudaužiusi tinką ir padorumas neleido jo paslėpti
© MOTERIS

Tik čia

Šiame sodybos tipo mažaaukštės medinės architektūros tribučiame name, statytame 1903 metais, Dautartai gyvena jau 43-eji metai. Jame yra gyvenęs ir poetas Liudas Gira. Tiesa, tam V. Idzelytė-Dautartienė sentimentų neturi.

Ne visada gražus drabužis, interjeras ar daiktas yra svarbiausi. Jie tėra tavo gyvenimo priedai.

„Prieš įsikeldami, čai buvome apsilankę tik kartą, apžiūrėję ne viską. Kai persikraustėme, pamatėme tikrą būklę. Ji buvo tragiška, – apie 100 m2 trijų ratu išdėstytų kambarių butą pasakoja scenografė. – Virtuvėje – ne kriauklė, o kažkokia vargo vakarienė, ne čiaupas, o šio imitacija. Kai atsukome vandenį, šovė tiesiai į veidą, negana to, vos užsukome. Vonioje – gal 2 kubiniai metrai anglių, virš klozeto – sovietinis bakelis vandeniui nuleisti su užrašu „Eureka“ ir ranka traukiama virvele. Kai patraukdavai, vandens nesulaukdavai. Vonios su kojomis vidus buvo toks išėstas, kad negalėjai suprasti, iš ko padaryta. Šilto vandens nebuvo.“

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
„Esu kaupikė, bet paskutiniu metu daiktai iš mano namų išeina – vežu į komisą, atiduodu šeimai, kuri gyvena mums važiuojant pakeliui į sodybą. Jei tekstilės negaliu atsisakyti, tai bent sukarpau ir padarau ką nors nauja“, – sako scenografė
© MOTERIS

Virginija prisimena, kaip tą kraustynių dienos vakarą užsukusi mama be žodžių viską apėjo, pasiūlytos arbatos atsisakė, užsimaukšlino kepurę ir kirto: „Žinojau, kad durni, bet kad tokie…“ Vis dėlto mintis išsiskirti su šia vieta scenografei niekada nebuvo kilusi. „Tas mažas lopinėlis kiemo, žalumos ir ta čechoviška veranda… Nė už ką nenoriu kitur. Kad ir kaip buvo, aš čia visada jaučiausi gerai“, – šiltai šypsodamasi sako moteris. Tiesa, ji pripažįsta, kad nuo tada, kai Labanoro girioje nusipirko sukežusią pirtį, grįždama į miestą jaučiasi tarsi į turgų vedama avis. „Ten dar geriau: iš ryto atsikeli, išeini į mišką, naktį grįžti, – teigia pašnekovė spindinčiomis akimis. – Labai mėgstu gėles. Ten siautėju – gėlynus, daržus turiu.“

Tųdviejų žmonių švytinčiomis akimis ir jų vidinės šviesos šildomų namų nepamiršiu.

Skrebenimai

Daugiau kaip 80 spektaklių scenografiją ir kostiumus sukūrusi menininkė, paklausta apie namų kūrimą, paprašo neuždavinėti tokių sunkių klausimų. „Interjeras ar namai – tik sudėtinė gyvenimo dalis. Jei norit, – tam tikra scenografija su savo nuosmukiais ir pakilimais. Tiesa, kuo toliau, tuo labiau manau, kad gyvenimas yra savotiškas teatras, neretai įdomesnis ir tikresnis, – teigia menininkė. – Jei kalbėtume apie harmoniją gyvenime, ji susideda iš visko, ką darai, matai, girdi, jauti.

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
Prieškambaris – spalvingiausia šių namų vieta
© MOTERIS

Namai turbūt yra ta vieta, kur gali bandyti kurti harmoniją, jei, žinoma, jos nori. Tai – užuovėja. Čia nurimsti, kai kitur blogai, nesiseka, kai jautiesi išduotas, vienišas... Kas tu būtum be namų?“
Gyvenimas Virginijai neatsiejamas ir nuo skonio. „Mano bičiulis šviesaus atminimo grafikas profesorius Rimtis Gibavičius sykį sakė: „Tas menas kartais padaromas, ir atrodo, kad žmogus turi gerą skonį, o kartais, – kad visai jo neturi. Nesuprasi...“ Manau, skonis – nepaprasta kategorija. Ji apima viską – meną, bendravimą, interjerą, apsirengimą, patiekalus. Skonis atspindi žmogaus intelektą, išsilavinimą, gyvenimo sampratą. Kartais taip „skoninga“, kad neįdomu. Sukurti tai, kas netikėta, neįprasta, – savotiškas iššūkis, bet įdomiai gyventi – ne menkesnis talentas.“

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
„Moliūgas dėl savo formos man labai patinka kaip meno kūrinys, o ilgainiui atradau ir jo skonį“, – sako Virginija
© MOTERIS

Namus scenografė mėgsta ramius ir paprastus. „Mano tikslas – juose pailsėti. Meniniu požiūriu man patinka drąsus ir raiškus interjeras – smagu tokiuose namuose pabūti valandėlę, kitą, tačiau pati noriu gyventi kitaip. Niekada nieko specialiai nedarau ir nedariau. Gyvenimas teka... Jei atsiranda laiko namams, turi nuotaikos ir dar pinigų, darai. Viena mano draugė menininkė sako: „Tu kaip riešute gyveni. Iš viršaus apirę, o viduje skrebeni, skrebeni, skrebeni...“

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
„Stengiuosi, kad valgio ruošimo procesas nebūtų sudėtingas. Gaminu gretai, paprastai, skaniai“, – tvirtina Virginija
© MOTERIS

Pirmąkart „paskrebenti“ Dautartams teko visai netrukus po to, kai įsikėlė. „Buvau nėščia. Grįžtu namo valstybinį egzaminą išlaikiusi, tokia patenkinta, įsuku į mūsų gatvelę. Eidama galvoju, kaip miegosiu, miegosiu, miegosiu... Iš tolo matau – stovi trys ar keturios ugniagesių mašinos. Svarstau: „Oi, kokie žmonės neatsargūs, juk mediniai namai, paliko vaikus, degtukus, tikriausiai padegė.“ Artėju ir suprantu, kad liepsna veržiasi… iš mano virtuvės“, – prisimena Virginija. Gaisras kilo dėl namuose dirbusio suvirintojo aplaidumo. Visas ugnies paliktas žymes Dautartai panaikino patys. Ir vėliau daug ką „skrebeno“ savo rankomis.

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
Virginijos ir Algio šeimų istoriją mena ne tik nuotraukos, bet ir keli paveldėti daiktai
© MOTERIS

Tik didįjį remontą prieš aštuonerius metus patikėjo meistrams. Namo renovacija buvo įdomi istoriniu požiūriu. „Pakėlus grindis, atsivėrė lenkymečio stiliaus reliktai“, – pasakoja pašnekovė. Lentos buvo sudėtos tos pačios, tik pagrindas paklotas. Įvestas grindinis šildymas, sudėti radiatoriai, iš visų krosnių palikta koklinė svetainėje.

Namai – tai poezija ir muzika. Tereikia klausyti, ir visa tveriasi savaime.

„Ilgai negalėjau patikėti, kad čia mūsų namai, – prisimena Virginija. – Sėdžiu, ir nepučia, sijono padalkos neplevėsuoja tarsi pučiamos ventiliatoriaus, prie šlepečių nebereikia prisiūti papildomų storų padų, prieš einant iš vonios – įlįsti į vilnones kelnes..“ Sūnus netgi pašmaikštavo, kad tėvai namus suremontavo, kai jie su sese išsikėlė. Virginijos ir Algio dukra knygų iliustratorė grafikė Agnė ir sūnus matematikas programuotojas Karolis seniai sukūrę savo šeimas, gyvena atskirai nuo tėvų, bet bent kartą per savaitę ir per šventes apsilanko Žvėryne.

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
Menininkai palaiko vienas kitą dovanodami vieni kitiems savo darbus. Scenografo Adomo Jacovskio dovana bendrakursei
© MOTERIS

Gyvenimo priedai

Vis dėlto buitis nublanksta prieš šiuose namuose skambančią spalvų muziką ir poeziją, juntamą tikrumą, atvirumą, meilę tam, kas gyva ir kas negyva.

Tas mažas lopinėlis kiemo, žalumos ir ta čechoviška verada… Nė už ką nenoriu kitur.

„Ne tas poetas, kuris poeziją rašo. Jos kiekvienas į gyvenimą įsileidžia pagal savo išsilavinimą. Namai – tai poezija ir muzika. Tereikia klausyti, ir visa tveriasi savaime, – sako scenografė. – Būna periodų, kai nesitveria, nes esi tuščias. Vis dėlto gražus drabužis, interjeras ar daiktas yra tik tavo gyvenimo priedai. Aksomas gali tik pridengti tai, kas svarbiausia, kartais praskaidrinti, kartais pradžiuginti. Aš – iš tų, kurie gali gyventi ir po palme, jei vieta atitinka dvasinę būseną. Esu tai išbandžiusi, – buvo gerai.“

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
Scenografei keramika, indai, rankų darbo kilimai – kaip meninės raiškos pavyzdžiai
© MOTERIS

Virginija tiki, kad gyvenime svarbu neišduoti savo įsitikinimų; kad už žengtą netinkamą žingsnį sumoki kur kas daugiau („su amžiumi supranti, kad tokių žingsnių apskritai nereikia žengti“); kad blogis prišaukia blogį; kad jei gali kuo nors pasitarnauti žmogui, gamtai, neturi to atidėlioti. Kaip pagal A. Čechovą: „Didžiausias gyvenimo džiaugsmas – jausti, kad esi reikalingas ir artimas žmonėms.“

Būsto ieškojusią menininkę užbūrė medinė veranda: „Tarsi pas Čechovą. Noriu“
„Nemėgstu fotografuotis, bet nebūsiu ta poniutė, kuri bijo savo nuotraukos“, – sako V. Idzelytė-Dautartienė
© MOTERIS
Naujienų prenumerata

Namai

Nomeda Marčėnaitė buvusiame garaže įrengė gyvenamąją erdvę

Menininkė ir visuomenininkė Nomeda Marčėnaitė buvusiame garaže įrengė gyvenamąją erdvę. Jai apibūdinti tiktų šios moters vestų televizijos laidų pavadinimai: „Kitaip. Su Nomeda“ ir „Skanūs pokalbiai“.

5 fengšui taisyklės: daiktai, kurių namuose neturi būti (2)

Egzistuoja elementarių daiktų ir interjero sprendimų, kurie nuodija būstą. Daugeliui turbūt yra puikiai žinoma, kad fengšui praktikoje naudojama daugybė talismanų, o kambariai ir daiktai planuojami pagal energinę jų paskirtį.

Lofte įrengtos menininkų dirbtuvės tapo antraisiais namais

Vilnietė tapytoja Eglė Gineitytė su vyru menininku Andriumi Leonavičiumi rado vietą, kurioje abu jaučiasi kaip namie ir dar laisvi kurti: Eglė – tapyti, Andrius – įgyvendinti su medžiu susijusias fantazijas. Lofte esančią 60 m2 studiją jiedu kuria kaip savo tikrus namus, su tokia pat meile.

3 svarbūs patarimai, į ką atkreipti dėmesį norint įsirengti palėpę (1)

Senamiesčio privalumus žino kiekvienas miestietis: puiki lokacija, nuostabus vaizdas ir veiklos – apsčiai. Tad norinčių čia gyventi niekuomet netrūksta. O kiekviena laisva erdvė – išmaniai išnaudojama.

5 fengšui paslaptys: kaip pasiekti ne tik profesinę sėkmę, bet ir didesnį atlyginimą (1)

Norite pagerinti situaciją darbe ir pakilti karjeros laiptais neišeinant iš namų? Čia gali padėti fengšui.

Namo šeimininkai: norėjome paprastų dalykų – kad būstas būtų estetiškas ir patogus

Prieš dešimtmetį statytas nuosavas Žanetos ir Arvydo Paunksnių namas Vilniuje suplanuotas taip, kad jame savo privačią erdvę turėtų kiekvienas nemažos šeimos narys.

Pinigų medis: svarbiausios priežiūros taisyklės (11)

Zamiokulkas – tai augalas, kitaip dar vadinamas pinigų medžiu. Jį pravartu turėti kiekvienuose namuose: mokslininkų teigimu pinigų medis padeda išvalyti patalpų orą ir pagerina jo kokybę, tokiu būdu pagerėja patalpoje būnančių žmonių protinė veikla, geriau išsimiegama.

Interjere – tapetų renesansas: sienas puošia garsiausi mados kūrėjai (1)

Mados pojūtis – daugiau negu apranga ir drabužių kolekcijos. Garsiausi dizaineriai savo kūrybinius sumanymus vis aktyviau išreiškia interjero dizaino sprendimais.

PATARIMAI: Ko negalima plauti indaplovėje?

Indaplovė nėra tas įrenginių tipas, be kurių sunku įsivaizduoti gyvenimą. Nes juk kur kas reikalingesnių – šaldytuvas ar skalbimo mašina.

Dizainerė Jurgita Januškevičiūtė vertina savo namus, turinčius istoriją

Vilnietė drabužių dizainerė Jurgita Januškevičiūtė į pasaulį, žmones, aplinką žvelgia holistiškai – vertina ne atskirus dalykus, o visumą. Daug dirbanti, įvairios veiklos turinti moteris stengiasi gyventi santarvėje su gamta, ištaikyti laiko ir neskubriems moteriškiems malonumams – veido masažui ar paplepėti su draugėmis.