Rygoje dirbanti mados agentė E. Vigelytė: latvėms palinkėčiau subtilumo

 (18)
Edita Vigelytė prieš ketverius metus pradėjo važinėti į Rygą su tikslu – padėti lietuviškiems prekių ženklams įsitvirtinti Latvijos rinkoje. Dabar ji gyvena tarp Vilniaus ir Rygos, puikiai kalba latviškai, o rygiečius vadina artimais savo draugais. Pasak jos, nors esame kaimynai, skiriasi ne tik mūsų mentalitetas, bet ir mados supratimas.
Edita Vigelytė
© Asmeninio albumo (G. Kerpytės) nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Rygos mados savaitės metu sutikta charizmatiška moteris sudomino Lietuvoje dar gan neįprasta profesija. E. Vigelytė juokiasi, kad jos tėvams vis dar sunku suprasti jos darbą. Mados ženklų atstovė prekybai, plėtrai, viešiesiems ryšiams arba mados agentė – taip ji pati apibendrina savo veiklą. Moteris lengvai mezga pažintis, neprisiriša prie gyvenamosios vietos, todėl mados pasaulyje jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Prieš ketverius metus netikėtai kilusi mintis dalį veiklos perkelti į Rygą jai tapo iki šiol besitęsiančiu, širdžiai mielu projektu. Pokalbio metu pašnekovė prisipažįsta, kad apie lietuvių ir latvių madą ji galėtų kalbėti ilgai. „Todėl geriau atsakinėsiu į jūsų klausimus, kitaip pokalbis truks iki vakaro“ – juokiasi ji.

Edita, ar visada dirbote mados srityje?

Mados srityje dirbu nuo 23-ejų, nuo tada, kai pradėjau dirbti modeliu. Karjeroje buvo daug pertraukų, bet visada vėl grįždavau prie mados. Aš jos nekuriu, bet kuriu sąlygas tai daryti dizaineriams. Deja, bet be prekybos, plėtros, viešųjų ryšių, mada yra tik labai graži sąvoka. Tai yra menas. Turi būti žmonių, kurie padeda kūrėjui save parodyti visuomenei. Ypač mados pasaulyje, nes tai toks tarp meno ir verslo esantis darinys, reikalaujantis ne tik kūrybingos sielos, bet ir tvirto stuburo, kurį prekybos ir marketingo profesijų atstovai gali menininkui pasiūlyti.

Jau ne vienerius metus gyvenate tarp Lietuvos ir Latvijos. Kaip viskas prasidėjo?

Rygoje atsiradau lygiai prieš ketverius metus, kovo 30-tąją. Dar Lietuvoje susipažinau su vienu rygiečiu, kuris susidomėjo produkcija, daiktais, objektais, kuriais aš prekiauju. Ypač – Aisčio Mickevičiaus autorine parfumerija. Paaiškėjo, kad jis apskritai yra parfumerijos maniakas ir po ilgų šnekų apie bendrai mylimą produktą – parfumeriją – supratome, kad norime kažką kartu kurti Rygoje. Kadangi tas žmogus yra sporto klubo savininkas, televizijos laidų vedėjas, garsus sporto treneris, daug visko darantis ir labai aktyvus žmogus, jis greitai suorganizavo Aisčio Mickevičiaus parfumerijos dirbtuves savo sporto klube. Pamenu, važiavau ir į Rygą galvojau: „Nėra dar to buvę, sporto klubas ir parfumerija...". Tačiau tai tapo vienu nuostabiausių mano potyrių Rygoje. Viskas vyko erdvioje salėje su dideliais langais, kabėjo baltos šilkinės užuolaidos, kurios plazdėjo vėjyje. Tai buvo pirmoji vasaros diena... Būtent toje emocijoje, toje bangoje man kilo mintis, kad norėčiau dirbti Rygoje.

Vėliau, jau pradėjusi gilintis į rinką, supratau, kad čia, Latvijoje, yra pavienių lietuviškos mados prekių ženklų, kuriems tai sekasi, tai nesiseka, jiems sunku susigaudyti situacijoje, susikalbėti su žmonėmis. Daugiau pradėjusi važinėti į Rygą pajutau, kad reikia žmogaus, kuris čia leistų daugiau laiko ir suprastų vietinį mentalitetą, žmones ir netgi kalbą. Juk mes mes su braliukais esame labai skirtingi.

Edita Vigelytė
Edita Vigelytė
© Asmeninio albumo (G. Kerpytės) nuotr.

Kokie yra pagrindiniai mūsų skirtumai?

Mes esame skirtingų mentalitetų tautos. Būtent dėl to negalime imti lietuviško produkto, jo išrauti ir pasodinti Latvijoje. Taip tiesiog neišeina, taip pasodintas jis vysta, džiūsta. Kuo mes skiriamės? Pirmiausiai – temperamentu. Latviai mane pravardžiuoja traka lietuviete (liet. pasiutusi lietuvė). Jiems atrodo, kad aš kalbu greitai, garsiai, viską darau taip pat per greitai, nepagalvojusi. Latviai daug svarsto. Jie tiesiog yra lėtesni. Kartais tai gerai, kartais nelabai. Ypač tada, kai su jais vystai projektus. Bet atvykęs į Romą, elgiesi kaip romietis (šypsosi). Atvykusi į Rygą stengiuosi bent jau prisitaikyti, suprasti, kad žmonės nepadaro užduočių mano tempu ne todėl, kad jie atsainiai žiūri į darbą, o todėl, kad jie tiesiog tokie yra. Geriau juos pažinus paaiškėjo, kad su latviais labai gera bendrauti, nes jie – labai sąžiningi. Deja, bet tai ne visada galioja lietuviams. Jei latvis kažką pažadėjo, jis tikrai tai padarys. Jei yra susitarimas, jis turi būti įvykdytas. Aišku, ir čia yra visko nutikę, yra buvę ir neapmokėjimų iš butikų pusės ir t.t. Tačiau net tokiose situacijose latvių butikai skiriasi nuo lietuvių. Jie visada parašo, pasiaiškina, paskiria apmokėjimo laiką. Kai, pavyzdžiui, lietuviai, dėl man nesuprantamų priežasčių, atsiskaitymo atžvilgiu ne visada yra sąžiningi.

„Pirmasis latvių klausimas būna „Tai kaip jūs tokią madą parduodat?“. O lietuviai, atvykę į Rygos mados savaitę, klausia: „Palaukit, o kaip gi konceptualumas?“

Dar vienas ryškus skirtumas – mes labai skiriamės savo mados supratimu. Pirmą kartą į Rygos mados savaitę atvykę lietuviai visada lygina Lietuvoje vykstančią „Mados infekciją" ir Latvijoje vykstančią „Riga Fashion Week". Atvykę čia jie nustemba, sako, kad čia viskas visiškai kitaip. Taip ir yra. Tačiau ir latviai, dalyvaudami mūsiškėje „Mados infekcijoje“ taip pat stebisi, kad mes Lietuvoje viską darome savaip. Pirmasis latvių klausimas būna „Tai kaip jūs tokią madą parduodat?“. O lietuviai, atvykę į Rygos mados savaitę, klausia: „Palaukit, o kaip gi konceptualumas?" (juokiasi) Tuo mes turbūt labiausiai ir skiriamės. Nors latviai irgi turi puikių, konceptualių prekės ženklų, pavyzdžiui „One Wolf", kuris yra tikrai konceptualus, urbanistinis. Šis mados ženklas turi labai gerą dalyką, kurio dažnam lietuviui vis dar pritrūksta – čia dirba ir kūrėjas, ir komercijos direktorius. Savo veikloje aš dažniausiai bendrauju su mados ženklų komercijos direktoriais. Jei kūrėjas ir komercijos direktorius yra viename asmenyje, kaip dažniausiai pasitaiko Lietuvoje, kyla problemų. Aš manau, kad būti tokiam universaliam žmogui yra praktiškai neįmanoma.

Papasakokite, kokia jūsų veikla Lietuvoje ir kokia – Rygoje?

Ir Lietuvoje, ir Rygoje mano veikla tokia pati – mados prekių ženklų prekyba ir plėtra. Latviams padedu atkeliauti į Lietuvą, o lietuviams – į Latviją. Tiesiog aš labiau mėgstu dirbti čia, Rygoje, nei Lietuvoje. Šiuo metu esu sudariusi kontraktą su prekių ženklu „One Wolf", tuo labai didžiuojuosi, nes tai – vienas didžiausių ir įdomiausių mados ženklų Latvijoje. Jie yra žinomi ir Berlyne, Londone, Paryžiuje, Amsterdame, o po Rygos mados savaitės vyks į Helsinkio mados savaitę. Laikau tai savo asmeniniu laimėjimu. Beje, užsitarnauti latvių pasitikėjimą nėra labai paprasta. Jie labai daug galvoja, stebi veiklą, turi gauti rekomendacijų, tik tada su žmogumi pradeda bendradarbiauti.

Jau antrą kartą Rygoje vyksta „Lietuvas modes pop up veikals“ – trumpalaikė lietuviškų prekių ženklų parduotuvė. Čia dalyvauja tokie lietuvių pamėgti prekių ženklai kaip „Rudnė", „Unlabel" (esu laiminga, kad šis ženklas vis labiau įsitvirtina Rygoje, nes jo stilius – subtilus, toks, kokio aš rygietėms labai palinkėčiau), „Distyled“. Ypač džiaugiuosi, kad „Distyled“ kūrėjos mane pasirinko išbandyti jų eksperimentinius gaminius, kaip kad rankinė, pagaminta ne iš odos. Kadangi esu gyvūnų mylėtoja, nenešioju odos, kailių, nevalgau mėsos, Rygos mados savaitės metu vaikštau nešiodama „Distyled“ delninę, kuri yra pagaminta iš perdirbto popieriaus, labai gerai atrodo ir sulaukia daug dėmesio.

Edita Vigelytė Rygos mados savaitėje
Edita Vigelytė Rygos mados savaitėje
© Organizatorių nuotr.

Dar vienas įdomus eksperimentas mano veikloje – darbas ne su lietuvišku, bet su pasauliniu prekių ženklu. Tai „JNBY Lithuania“ – lietuvių įmonės atstovaujamas kinų dizainerių prekių ženklas, kurį mes taip pat po truputėlį atvedame į Rygą. O naujausias mano projektas yra vykdomas kartu su lietuvių prekių ženklu „Salanida“. Jų kuriamus megztukus taip pat jau galima įsigyti Rygoje.

Dauguma į mūsų pop up parduotuvę atėjusių latvių lietuviškus gaminius giria dėl puikios jų kokybės ir gerų kainų. Taigi, mes turime kuo didžiuotis. Rinka, kaip ir Lietuvoje, yra maža ir sudėtinga. Bet vis pagalvoju, kad jei sujungtumėme Lietuvos ir Latvijos rinkas, jau galėtumėme žygiuoti tolyn, kelti koją į Estiją.

Tačiau minėjote, kad tarp mūsų ir latvių yra daug skirtumų, latviai daug ramesni, racionaliau žiūri į madą. Turbūt skiriasi ir mūsų stilius?

Atvažiavus į Rygos mados savaitę viskas matosi kaip ant delno. Aš į Rygą važinėju reguliariai, kartą į mėnesį, tai reikalinga ir ryšiams palaikyti, ir projektams. Pastebėjau, kad įvyko lūžis, turbūt dėl politinės ir ekonominės situacijos, čia ženkliai sumažėjo atvažiuojančių rusakalbių žmonių – turistų iš Maskvos, Sankt Peterburgo. Staiga latviams atsirado poreikis atsigręžti į savo šaknis. Juk jie gyvena Europoje, yra europiečiai! Rygos gyventojų skoniui ilgą laiką įtaką darė slaviška kultūra ir tai yra visiškai normalu, juk čia gyveno ir gyvena labai daug nepaprastai, neįprastai, tiesiog sunkiai suvokiamai turtingų žmonių iš Rusijos, kurie gali sau leisti vartoti madą. Todėl natūralu, kad dizaineriai ilgą laiką orientavosi būtent į juos. Taigi, būtent keliaudama tarp Rygos ir Lietuvos aš stebėjau tą lūžį, kurio net negalima būtų pavadinti lūžiu, greičiau tai švelnus persigrupavimas. Štai dabar Rygos mados savaitėje matome svečių, kurie yra apsirengę juodai, o prieš kelis metus to dar nebūtume matę, būtumėme stebėję papūgų paradą – daug spalvų, blizgučių, plunksnų (šypsosi). Skonis tikrai darosi subtilesnis, europietiškesnis.

„Jei šalia pastatysime tipišką rygietę ir tipišką vilnietę, jos skirsis kaip diena ir naktis. /.../ Manau, kad lietuvės yra daug laisvesnės pasirinkti savo stiliaus kryptį.“

Vis dėlto, jei šalia pastatysime tipišką rygietę ir tipišką vilnietę, jos skirsis kaip diena ir naktis. Žinoma, skonio reikalas, kuri atrodys gražiau (šypsosi). Rygietė visada pasitempusi, pasipuošusi, visada avi aukštakulnius batelius, jos plaukai šviesūs, perskirti per vidurį, ji visada pasidažiusi. Labai įdomu, kad, pavyzdžiui, mano plaukai labai trumpi, jie tokie buvo visada ir iš visų savo pažįstamų, gyvenančių Rygoje, aš vienintelė tokia. Čia neįprasta trumpai kirptis plaukus, toks jų moteriškumo supratimas. Manau, kad lietuvės yra daug laisvesnės pasirinkti savo stiliaus kryptį.

Aišku, nesinori absoliutinti, nes žmonės Rygoje tikrai išgyvena skonio virsmą. Jaunoji karta (tie, kuriems apie dvidešimt metų) atrodo labai europietiškai. Štai minimalistinės, juodos jaunos klaipėdietės dizainerės Linos Andiukonės tunikos, suknelės, palaidinės prieš Kalėdas Rygoje buvo masiškai perkamos. Tada supratau, kad tikrai viskas keičiasi į gera, latvių skonis tikrai gerėja (šypsosi). Aišku, apie jį sprendžiame žiūrėdami iš savo varpinės, vis tiek kiekviena tauta turi savo grožio suvokimą. Kad ir kur nuvyktumėme, su savo supratimu būtumėme kitokie, nei vietiniai.

Greičiausiai ta latvė, kuri Rygoje perka lietuviškus mados produktus, nėra eilinė mados produktų vartotoja?

Tikrai taip, lietuvių dizainerių drabužius perka labiau išskirtinės moterys. Bet, sakyčiau, ir Lietuvoje dizainerių drabužius perka išskirtiniai žmonės, tie, kurie domisi dizainerių darbais ir jų ieško. Ir čia į Lietuvos dizainerių pop up parduotuvę dažniausiai ateina tos klientės, kurios žino, ko ieško ir kad būtent čia gali tai rasti. Taip pat, ateina tos klientės, kurias aš pati pakviečiu. Rygoje labai svarbus pasitikėjimas, asmeninis kontaktas. Atėjusios į parduotuvę ir manęs neradusios, jos skambina, klausia kada čia būsiu, nors konsultantė taip pat puikiai galėtų jas aptarnauti. Tiesiog šios moterys pageidauja asmeninių konsultacijų, aptarnavimo, asmeninio dėmesio. Tiesą sakant, ir man malonu, kad žmonės teiraujasi manęs ir prašo mano nuomonės, nors tikrai nesu mados ekspertė.

Edita Vigelytė
Edita Vigelytė
© Asmeninio albumo nuotr.

Kokie yra kriterijai, pagal kuriuos renkatės lietuviškus prekių ženklus, kuriuos galėtumėte atsivežti į Latviją?

Jų yra daug. Dažniausiai žinau vietą ir laiką, kurioje dirbsiu ir pagal tai renkuosi ženklus, kuriuos norėčiau atsivežti. Pavyzdžiui, pirmoji pop up parduotuvė vyko prieškalėdiniu laikotarpiu, taigi ten buvo daug puošnių suknelių, gražių vaikiškų prekių. Rygos mados savaitės metu veikianti laikina parduotuvė yra skirta Rygos mados savaitei, į ją drabužius rinkau galvodama apie tai, kad turėčiau ką pasiūlyti mados savaitės renginių lankytojams. Taigi, prekių ženklus derinu prie vietos, laiko ir mano numatomų lankytojų.

Taip pat, visada norisi, kad lietuviški mados ženklai, su kuriais dirbu, būtų draugiški, atviri pokyčiams ir pasiryžę rizikuoti. Eidami į naują rinką rizikuojame visi. Tačiau kas nerizikuoja, tas negeria šampano. O mes tą šampaną šaldome, ruošiamės, kad rizikai pasiteisinus, galėtumėme šauti (juokiasi).

Koks bus kitas Jūsų projektas?

Gegužės mėnesį planuoju atvežti čia kokių nors dailių, lietuviškų mados ženklų suknelių, nes šiltasis periodas Latvijoje yra išskirtinis, jis skirtas vestuvėms. Jei Lietuvoje vestuvės vyksta visus metus, tai Latvijoje – tik vasarą. Latvės be galo mėgsta puoštis, atrodyti ypatingai. Čia yra ne vienas mados ženklas, kuriantis gražias sukneles, bet žinodama, kaip latvės vertina lietuvių subtilų skonį ir kokybę, tikiuosi rasti čia nišą.

Iš tikrųjų, tokia ir yra mano pagrindinė misija – būti naudingai lietuvių prekių ženklams Latvijoje. Aš visada nuoširdžiai rūpinuosi tais prekių ženklais, su kuriais dirbu ir labai noriu, kad jiems pasisektų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mada

Beata Tiškevič su mylimuoju tapo žiemos kolekcijos modeliais

Prieš kelias dienas savo pirmąją knygą pristačiusi Beata Tiškevič pirmą kartą mados fotosesijoje pozavo kartu su savo mylimuoju. Charizmatiškoji pora neseniai skaičiavo ir pirmuosius draugystės metus.

Jolantos Talaikytės sukurti aksesuarai garsina M.K.Čiurlionio dailę (3)

Jie yra ne tik daili puošmena, bet ir unikali dovana, reprezentuojanti garsiausio visų laikų Lietuvos menininko kūrybą, šalies kultūrą apskritai.

Stilingiausios mados tinklaraštininkės, kurioms – per keturiasdešimt

Noras atrodyti stilingai nepriklauso nuo amžiaus. Tad nieko keisto, kad pasaulyje vis daugėja vidutinio amžiaus mados tinklaraštininkių, kurių stilius įkvepia. Kuo jos skiriasi nuo jaunosios blogerių kartos? Dažniausiai brandesnio amžiaus moterys jau yra atradusios savo stilių, tad nesiblaško, jas sunku sugundyti greitos mados madomis ar drabužiais, kurie joms netinka. Šių tinklaraštininkių stilius sužavės bet kurio amžiaus moterį.

Drabužiai, kurie tiks tiek dieną, tiek vakare

Šventiniu laikotarpiu diena ir naktis tampa nepavaldi laikui. Modernaus miesto moteris renkasi būti stilinga, moteriška ir itin rafinuota bet kuriuo paros metu.

R. Kalinkino kolekcijos pristatymą stebėjo šventiškai pasipuošę žymūs svečiai

Dizaineris Robertas Kalinkinas pristatė žėrinčią žiemai skirtą kolekciją. Kūrėją palaikyti ir pasidžiaugti šventišku mados renginiu susirinko stilingas būrys artimiausių draugų bei klientų.

Kaip „prisijaukinti” pagrindinę 2018-ųjų metų spalvą? (8)

Gruodis ypatingas ne tik dėl Kalėdų laukimo, susitikimų su draugais, šeima bei daugybės dovanų, bet ir dėl to, kad būtent šis mėnuo yra tas, kuomet spalvų institutas „Pantone” paskelbia kitų metų spalvą. Dėmesio, 2018-ųjų spalva – ultra violetinė!

Ponios Almos Adamkienės stilius: rafinuotos elegancijos pamokos (25)

Prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė (90 m.) yra viena stilingiausių visų laikų Lietuvos moterų ir pavyzdys daugeliui, kaip kurti rafinuotą ir elegantišką įvaizdį. Apžvelkime nepriekaištingą jos stilių ir tai, ko galėtumėme iš jo pasimokyti ar netgi pritaikyti savo garderobui.

Mados „Injekcija“: 3 geriausios kolekcijos (FOTO)

Kaip ir kasmet, jaunųjų dizainerių konkurse „Injekcija“ išrinkti geriausi šių metų jaunieji dizaineriai. Trys konkurso laimėtojai turės galimybę savo kolekcijas pristatyti ant didžiausio Baltijos šalyse mados festivalio „Mados infekcija” podiumo. Prizo reikšmė ypatinga dar ir dėl to, kad šiemet lietuviškos mados festivalis vyks jau jubiliejinį, dvidešimtąjį kartą.

Sportinė apranga už sporto salės ribų: 5 taisyklės (1)

Sportinių drabužių mada (angl. athleisure) tapo neatsiejama miesto moterų gyvenimo dalimi, juk užimtas žmogus niekada neatsisakys tendencijos, kurioje susipina stilius ir komfortas. Kaip visą dieną vilkėti sportines tampres ir neatrodyti nederamai?

Klasikiniai, lengvai derinami drabužiai, kurie turėtų atsirasti jūsų spintoje (3)

Vis dažniau apsipirkinėjant susimąstome ne tik apie drabužio grožį, bet ir apie jo ilgaamžiškumą – ar tikrai jis reikalingas, kaip dažnai ir ar ilgai jį vilkėsime. Vertingiausia investicija yra į tokius rūbus, kurie yra nepavaldūs besikeičiančioms madoms ir morališkai nepasensta, nesvarbu, kiek kartų juos beužsivilktumėme. Klasikinis stilius visada madingas, tinka įvairioms progoms, teikia elegancijos ir rafinuoto žavesio – atrinkome pagrindinius klasikinius drabužius, kuriuos reikėtų turėti savo spintoje.