Dešimt metų gintaro versle besisukantis politikos mokslų ir sociologijos specialistas A. Seselskis ieškojo, kaip sumaniai panaudoti tai, kas lieka apdirbus gintarą. „Bambero“ apyrankės gaminamos iš natūralaus lietuviško gintaro nuotrupų, dulkių ir šukių – antrinės gintaro gamybos žaliavos – pagal patentuotą gintaro pramonėje taikomą lydymo ir presavimo technologiją. Itin smulkios gintaro dalelės sulydomos ir supresuojamos (Algimantas atnešė parodyti tokio lydynio pavyzdį – juodą matinį kelių centimetrų storio diską), iš šios medžiagos vėliau pjaustomi ir formuojami įvairaus dydžio šratai, jie šlifuojami, poliruojami (rutuliukų paviršius gali būti matinis arba blizgus) ir veriamos apyrankės. „Ši spalva nėra chemiškai apdorota. Tokia yra natūrali termiškai apdoroto gintaro spalva. Gaminant gintaro šratus, nenaudojama jokių priemaišų“, – rodydamas žaliavos pavyzdį pasakoja A. Seselskis.
Noriu, kad iš perdirbtų medžiagų kuriami aksesuarai taptų madingu visuotiniu reiškiniu.
Visą technologijos procesą kontroliuoja pats Algimantas. Tiesa, dirbtuvėse Vilniuje, Ševčenkos gatvėje, prie staklių jam talkina keli padėjėjai. „Noriu pats dalyvauti visuose apyrankių kūrimo etapuose, – jų iš viso yra 12. Man patinka šio proceso cikliškumas, kad likučius vėl galima panaudoti. Siekiu, kad gamtos ištekliai būtų kuo racionaliau naudojami, kuo mažiau jų reiktų išmesti“, – tikina prieš metus klasikinę gintaro dirbinių rinką nestandartiniais aksesuarais iš perdirbtų medžiagų papildęs verslininkas.
„Tokia perdirbta mada (angl. sustainable fashion) labai populiari Europoje, – pastebi pašnekovas. – Pavyzdžiui, Berlyne daugumoje butikų prekiaujama iš perdirbtų medžiagų kurtais aksesuarais. Pažįstu ir taip kuriančių lietuvių. Ši filosofija sustiprino mano paties asmeninės atsakomybės jausmą, pakeitė gyvensenos įpročius. Dabar domiuosi, ką valgau, rūšiuoju šiukšles, stengiuosi kuo mažiau visko išmesti, mažiau vartoti.“
Algimantas neslepia – norėtų, kad iš perdirbtų medžiagų kuriami aksesuarai taptų madingu visuotiniu reiškiniu. „Pirminė mano idėja buvo sukurti papuošalą vyrams, – prisipažįsta rodydamas savo apyrankę ant riešo. – Žvalgydamasis į Londoną ar Paryžių, kur puoštis aksesuarais vyrams įprasta, norėjau įkvėpti drąsos ir lietuviams. Mada man nesvetima – domiuosi ja nuo vaikystės, jaučiu jos pulsą. Tokie alternatyvūs papuošalai (o ir juoda spalva) dabar išgyvena pakilimą. Noriu šia mada užkrėsti kuo daugiau žmonių.“
Pasak Algimanto, minimalistinio stiliaus „Bambero“ apyrankės puikiai atrodo ir prie sportinio džemperio, ir prie kostiumo ar laikrodžio ant riešo. Galima įverti „inkliuzų“ – kitos spalvos, skaidrių ar žalvarinių karoliukų. Tokios tinka ir moterims. „Pastebėjau, kad apyrankėmis labiau domisi dailiosios lyties atstovės – perka sau arba mylimiesiems, tačiau kreipiasi ir nemažai kostiumus vilkinčių brandžių vyrų. Esu kūręs ir vaikams, ir močiutėms. Taigi galima sakyti, kad šis papuošalas universalus, neturi nei lyties, nei amžiaus cenzo“, – sako A. Seselskis. Šį pavasarį, siekiant įrodyti, kad apyrankės gali būti ne tik puikus sporto ir laisvalaikio aksesuaras, bet ir puikus savo šalies palaikymo ženklas, gali stiprinti tautinį identitetą, kurti bendruomeniškumo jausmą, įmonė „Bambero“ pradėjo bendradarbiauti su „Audimu“ – juodomis apyrankėmis papildyta Lietuvos olimpinės rinktinės apranga, jų bus galima įsigyti ir firminėse „Audimo“ parduotuvėse.
Labiausiai su didžiuliu polėkiu ir entuziazmu dirbantį Algimantą žavi tai, kad nešiodami šį modernaus etnostiliaus papuošalą žmonės rodo ne tik mados pojūtį, asmeninį stilių, bet ir meilę savo kraštui, tradicijoms, palaiko sąmoningo vartojimo ir tvarios mados idėjas. „Mada nėra tik daiktas, tai – gyvenimo būdas“, – įsitikinęs jis.
