Supranta vienas kitą iš pusės žodžio (1)

llgus metus kartu dirbantys scenografas Marijus Jacovskis ir choreografė Anželika Cholina supranta vienas kitą iš pusės žodžio.

Su Anželika Cholina dirbate jau daug metų, esate beveik visų jos spektaklių scenografas. Kuo ypatingas jūsų kūrybinis ryšys?

Pirmą spektaklį su Anželika sukūrėme prieš septyniolika metų. Per tiek laiko išsivystė absoliutus vienas kito pajautimas. Aš žinau, kokie dalykai jai patinka scenoje, kokie – ne. Žinau, kokios atmosferos, nuotaikos jai reikia konkrečiam spektakliui. O ji žino mano teatrinį skonį. Aišku, kiekvienas naujas darbas yra tarsi žengimas į terra incognita, bet bedradarbiaujant išsivystė išankstinis suvokimas, ką ir kaip reikia daryti. Nebesiveliame į ilgas kūrybines diskusijas - jos tapo nereikalingos. Banaliai kalbant, suprantame vienas kitą iš pusės žodžio. Anželika visada išlieka atvira naujiems pasiūlymams, todėl darbas su ja niekada nebūna nuobodus.

Kaip apibūdintumėte jūsų scenografinių sprendimų stilių?

Man patinka idėja, kad visa spektaklio kūrybinė grupė – dailininkai, kompozitorius, aktoriai – yra režisieriaus tarnai. Tarnai gerąja prasme, padedantys režisieriui įgyvendinti jo sumanymus. Dirbdamas stengiuosi vadovautis šiuo principu. Svarbiausi teatre yra režisierius ir aktoriai. Scenografija - kažkelintas planas. Čia galiu pakartoti banalią, bet absoliučiai teisingą mintį: nevykusi scenografija gero spektaklio nesugadins, tačiau blogo spektaklio ir genialus scenovaizdis neišgelbės.

Man patinka daryti mažai. Juk juoda scena savaime yra graži. O gražiausia ji būna tada, kai yra tuščia. Man svarbiausia yra nesugriauti juodos tuščios erdvės grožio.

Todėl kaskart prieš pirmą sceninę repeticiją, kai scenos mašinistai atgabena dekoracijas ir pradeda montažą, man būna baisu pažvelgti į sceną. Anksčiau galvojau, kad ta baimė išnyks su patirtimi. Dabar suprantu, kad klydau. Ta baimė niekur neišnyksta. Ji tik stiprėja.

Scenoje labiau mėgstate naudoti simbolius ar dekoracijas iš realaus gyvenimo?

Tiesą pasakius, man teatre neįdomus nei simbolizmas, nei realizmas. Atmosfera, nuotaika, erdvė, šviesa, tamsa, forma, prasmė – dirbdamas stengiuosi vadovautis šiomis sąvokomis.

Vienas naujausių jūsų darbų – scenovaizdis A|CH šokio spektaklyje “Ana Karenina”. Kuo remdamasis kūrėte scenografiją šiam spektakliui?

Svarbiausia buvo atsisakyti pagundos naudoti traukinio, stoties, geležinkelio motyvus. Atrodytų, tai – teisingiausias, tiksliausias sprendimas. Tačiau suvokiau, kad tiesiog privalau visa tai užmiršti. Juk tai - tik mirties (savižudybės) įrankis, jokiu būdu negalintis tapti pagrindiniu scenografijos motyvu. Tiek Tolstojaus romanas, tiek mūsų spektaklis kalba ne apie tai. Bandome kalbėti apie aplinkybes, priverčiančias žmogų pasiryžti tokiam žingsniui. Apie aplinkybes, tiesiogine prasme užmušančias žmogų.

Neseniai su “Ana Karenina” spektakliu dalyvavote festivaliuose Turkijoje, Baltarusijoje. Kaip jus priėmė užsienio žiūrovai?

Spektaklis priimtas puikiai. Net Turkijoje, kur galima buvo būgštauti, kad šokio spektaklis klasikinio romano motyvais nebus suprastas. Tačiau būtent Turkijos gastrolės parodė, kad universalios temos yra suprantamos ir jaučiamos.

O Minske spektaklis turėjo didžiulį pasisekimą, baltarusių kritikai parašė liaupsinančias recenzijas, o tai irgi buvo maloni staigmena.

Kūrėte scenografiją ir dabar rodomame A|CH šokio spektaklyje “Vyrai ir moterys”. Kaip išreiškėte šio spektaklio tragiškumą, komiškumą?

Šio spektaklio dekoracija – siena iš pagalvių. Tai asociatyvus motyvas: siena – akmuo – pagalvė. Komiškumo aš čia neižvelgiu. Juk tai spektaklis apie desperatiškas pastangas, kad šeimyninė pagalvė nevirstų akmeniu...

Kovo mėnesį Vilniuje A|CH teatras rodys vieną seniausių šokio spektaklių “Moterų dainos”. Kokie atsiminimai jus sieja su jo pastatymu?

Tai spektaklis, kuriame man daugiau ar mažiau pavyko įgyvendinti savo siekiamybę – sukurti atmosferą iš nieko. Visa scenografija čia – šviesos pluoštai ir juose besiplaikstantys cigarečių dūmai.

Ką kuriate dabar?

Kitą savaitę vykstu i Maskvą. Vachtangovo teatre su Anželika pradedame rusiškąjį “Anos Kareninos” variantą, premjera numatyta balandį. Toliau laukia darbai Vilniuje – Friedrich’o Dürrenmatt’o “Senos damos vizitas”, Aleksandro Bloko “Balaganelis” ir kiti, apie kuriuos dar anksti pasakoti.

Ingrida Bačelytė

Vasario 15 d. Kauno “Girstutyje” ir Vasario 28 d. Nacionaliniame dramos teatre - A|CH teatro spektaklis “Ana Karenina”

Kovo 12 d. Kaune ir Kovo 13 d. Vilniuje - “Moterų dainos”.