Vaiko masturbavimasis visada turi priežastį (1)

Mažylių tėveliai nežino, ką daryti, kai vaikas save liečia ir, atrodo, per anksti ima domėtis kitos lyties atstovais.

Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė

Kartais tai vieni, tai kiti tėvai pasiguodžia, kad jų vaikas masturbuojasi. Ar išties tai paplitęs reiškinys tarp vaikų?

Išties neretai darželinukai masturbuojasi (o kartais ir kūdikiai trina užpakaliuką į sauskelnes, maitinimo kėdutės sėdynę ir pan.), keldami baimę ir tėvams, ir auklėtojoms, kurios nežino, ką daryti. Masturbuotis vaikai gali dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, suteikia sau malonumą, nusiramina, išlieja agresiją arba maištauja prieš suaugusiuosius ir jų nustatytas taisykles. Bet kuriuo atveju toks elgesys turi priežastį. Jei mažylio gyvenime kažkas vyksta, su kuo jis nesugeba susitvarkyti, ir kaip tik tuo metu atranda, kad lytinių organų lietimas gali teikti malonumo, gali pradėti masturbuotis ir taip užsimiršti, nusiraminti, atitrūkti nuo pasaulio.

Paaugliai, manau, nė už ką neprisipažintų, kad masturbuojasi, nes jiems būtų gėda. O ar maži vaikai nesigėdija, kad liečia intymias kūno vietas matant suaugusiesiems?

Darželinukai nebijo ir nesigėdija, kol suaugusieji pasako, kad tai nepadoru, netinkama, negražu ir pan. Kartais tėvai subara vaiką, nubaudžia. Tuomet mažylis išsigąsta, kad daro kažką labai baisaus, gali pasijusti esąs blogas, niekam tikęs arba, priešingai, pradeda maištauti ir tarsi tyčia masturbuojasi tėvams matant. Vaikai dažniausiai netyčia aptinka masturbacijos malonumą, nes su savo lyties organais eksperimentuoja beveik visi. Juos atranda lygiai taip pat, kaip kitados atrado rankytes, kojų pirštelius, ausis, nosį ir pan. Nieko bloga save tyrinėti, apčiupinėti. Jei kūdikis žaidžia su savo lyties organais, tėvai išsigąsta. Bet tai tas pats žaidimas, kaip ir su rankos piršteliais.

Net kai žinome, kad normalu, jog mažylis čiupinėja savo lyties organus, nejaukiai pasijuntame tai išvydę...

Čiupinėti lyties organus, jais domėtis yra įprasta reiškinys dar ir dėl to, kad taip vaikas atranda savo lytiškumą. Iki maždaug trejų metukų mažylis nesuvokia, kas jis - berniukas ar mergaitė, o vėliau, pažindamas savo lytiškumą, sužino ir savo paties lytį, kuo skiriasi berniukas nuo mergaitės. Aišku, neretai kartu sužino ir tai, kad liesti lyties organus gali būti malonu. Tai nėra blogai, tačiau kai vaiko emocinė būsena stabili, kai viskas jam gerai, jis pamiršta masturbaciją ir nesidomi ja daugiau nei kitais dalykais. Užsifiksuoja ir įpranta masturbuotis tada, kai jaučiasi nesaugiai, kai yra nuolat įsitempęs (gali būti dėl naujo darželio, mokyklos, pasikeitusios auklės, per didelių tėvų reikalavimų ir t. t.), kai yra nuvertinamas (nuolat girdi, kad elgiasi negerai), kai mano esąs niekam tikęs, blogas, prastas, negeidžiamas.

Jei vaikas patiria tokius blogus jausmus, o mes jam drausime masturbuotis, neįsuksime ydingo rato?

Taip gali atsitikti, todėl labai atsargiai reikia nukreipti vaiko dėmesį kitur, kad neužsifiksuotų ties šia veikla. Pažinojau vieną penkerių metų berniuką, kuris taip smarkiai ir dažnai masturbavosi, kad jo lyties organas buvo visą laiką paraudęs, infekuotas, lytinio organo odelė nutrinta. Berniukas masturbuodavosi ir namie, ir darželyje. Į šią jo veiklą labai audringai reagavo tėvai ir auklėtojos. Dėl audringos aplinkinių reakcijos berniukas jautė neapsakomai didelę įtampą ir atsidūrė tarsi užburtame rate. Kuo labiau suaugusieji jį barė: „Fu, negražu, bjauru, mes tau rankas pririšim, ištepsim pimpaliuką", tuo berniukas blogiau jautėsi. Nuolatinių suaugusiųjų baramas mažylis išgyveno nežmonišką įtampą, kurią nuslopinti sugebėdavo tik besimasturbuodamas. Kitų nusiraminimo būdų jis nežinojo. Tėvai ir auklėtojos, užuot „sustabdę" ydingą ratą, savo elgesiu tik stiprino berniuko poreikį masturbuotis.

Mano kaimynė, kurios septynmetė duktė masturbavosi, nes mokykloje jautė įtampą, nupirko kriaušę, kurią padaužiusi mergaitė išsikraudavo. Pasak kaimynės, taip duktė užmiršo ankstesnį pomėgį. Gal tai geresnis sprendimas, nei pasmerkti, drausti, bausti?

Aišku, kad geresnis sprendimas. Drausti apskritai negalima, nes negalima tokio vaiko elgesio sureikšminti. Tėvų užduotis - rasti daugiau atsipalaidavimo būdų.

Tam berniukui padėjo fizinis aktyvumas. Jeigu visą dieną jis kažką aktyviai veikdavo, iškraudavo susikaupusią įtampą. Bet ir vėl svarbu, kad fizinis aktyvumas teiktų malonumo, nes masturbacija vaikams jo teikia. Jeigu vaikas išsibėgioja, pasportuoja ir jam sekasi tai, ką jis daro, išsikrauna, nelieka susikaupusios energijos, tada gali nebelikti ir poreikio masturbuotis. Tiesiog vaikui reikia parodyti kitą emocinės iškrovos būdą. Pirmiausia, aišku, išsiaiškinti padėtį, suprasti, kodėl tai daro, ir ieškoti būdų problemai spręsti.

Bet kažkodėl mums, tėvams, dažnai gėda pripažinti, kad vaikas masturbuojasi...

Tai pažvelkime į tai paprasčiau ir atvirai paklauskime savęs: o kas mūsų nesimasturbavo. Kažin ar tokių atsirastų. Anaiptol nesakau, kad vaiko masturbaciją reikia skatinti. Įprastos raidos vaikas supranta, kad to demonstruoti nereikia, nes tai intymu, kaip ir higienos dalykai. Tad masturbuojasi patyliukais, tyrinėdami savo erotines galimybes. Paauglystėje, kai prasideda hormonų audros, viskas, kas susiję su seksualumu, tampa be galo svarbu. Paklausykite, kaip kalba šeštokai, septintokai. Iš jų žodyno nedingsta žodžiai: „šūdas", „šikti", „myžalas". Tai ne kas kita, tik besiveržiantis seksualumas. Tuo metu atsiranda seksualumo trauka ir baimė, tos traukos ir baimės nulemta įtampa. Berniukai pradeda skriausti mergaites, tampyti už plaukų, mergaitės muša berniukus. Taip vaikai lieja susikaupusią seksualinę įtampą. Na, o kai vaikas sulaukia 15-16 metų, jau reikia priešingosios lyties atstovo, nori intymių santykių. Ir tai įprasta.

Norite pasakyti, jog nieko keista, kad 16-mečiai mylisi?

Galima nuo vaikystės vaikus prigąsdinti, kad mylėtis negalima, bet šešiolikmečiai lytiškai jau subrendę. Apskritai berniukų lytinis seksualumas yra didžiausias nuo 15 iki 20 metų ir jeigu jis neišsikrauna, ar įsivaizduojate, kokią įtampą jaučia? Na, o mergaitėms poreikis mylėtis atsiranda vėliau, pikas - tik apie 30-uosius metus. Galbūt jos anksti ir nenorėtų pradėti lytinio gyvenimo, bet neretai nugali smalsumas. Antra vertus, jos dažnai pasiduoda berniukų spaudžiamos. Ir nors emociškai ir intelektualiai paaugliai nėra dar subrendę, fiziologiškai jau yra pasirengę mylėtis. Todėl vaikų seksualinis švietimas nuo pat vaikystės yra be galo svarbus. Aišku, maži vaikai sunkiai suvokia tokią informaciją, bet kalbėti reikia. Ko gero, tėvams sunku įveikti savo drovumą, atsikratyti gėdos, baimės ir pasakoti vaikui apie lytinį gyvenimą. Geriau, kai vaiką paruošia mokyklos specialistai, kurie apie seksą kalba ramiai, be gėdos ir baimės, mažiesiems suprantama kalba. Vaiko švietimas - labiau mokyklos, žiniasklaidos funkcija.