Plaučių uždegimas ypač pavojingas mažiems vaikams

Vaikas peršalo. Atrodo, kas čia tokio? Šiek tiek pakarščiuos, pakosės ir vėl striksės. Tačiau kosulys niekaip nepraeina, nukritusi temperatūra vėl šokteli į termometro aukštumas. Mama, iš gydytojo lūpų išgirdusi, kad tai bronchopneumonija (arba židininė pneumonija), suklūsta. Kokia negirdėta viešnia čia puola?

Konsultuoja pediatrė pulmonologė alergologė docentė Jolanta Kudzytė

Mamos svarsto, ar tai bronchitas, kuris pereina į plaučių uždegimą?

Bronchitas yra bronchų, pneumonija – tai plaučių, bronchiolitas – bronchiolių uždegimas, o bronchopneumonijos termino nėra, jis Lietuvoje kartais vartojamas smulkiažidininei pneumonijos formai nusakyti. Vaiko, kuris ja serga, plaučių nuotraukoje matyti nedidelių uždegimo apimtų plotelių įvairiose plaučių vietose: skilčių viršuje arba apačioje, vienoje plaučių pusėje arba abejose.

Jei židinukai maži, gal ir uždegimas mažiau pavojingas?

Žinoma, kuo didesnis plaučių plotas yra apimtas uždegimo, tuo ligonio būklė sunkesnė. Tačiau ar liga sunki, priklauso ne vien nuo židinuko dydžio, bet ir nuo to, kokio „piktumo“ ligos sukėlėjas ir kaip reaguoja vaiko organizmas į paskirtus antibiotikus, taip pat ar ligonis yra daug jų vartojęs, ar organizmas prie jų nepriprato. Lemia ir imunitetas, ar jis aktyviai kovoja su bakterijomis.

Plaučių uždegimą sukelia tik bakterijos?

Bronchitą bakterijos sukelia retai, dažniausiai priežastis – virusai. Bronchiolitą, kuriuo dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai, taip pat sukelia virusai, bet jis gali komplikuotis plaučių uždegimu. Šis beveik visada esti bakterinis, nors pasitaiko ir virusinis, kuris gydomas be antibiotikų arba jų skiriama trumpesnį laiką – ir tik geriamųjų. Tačiau visame pasaulyje virusine pneumonija sergantį vaiką šiek tiek bijoma palikti be antibiotikų, nes liga gali greitai pereiti į bakterinę.

Sergant bronchitu pirmas tris ligos dienas dažniausiai karščiuojama kaip ir esant virusinei peršalimo ligai.

Kokios bakterijos sukelia pneumoniją?

Bene dažniausias pneumonijos kaltininkas būna pneumokokas. Vaikams, kurių odelė pažeista, plaučių uždegimą dažniau sukelia stafilokokas. Haemopfilus influenzae dabar aptinkama retai, nes nuo šios bakterijos vaikučius saugo skiepai. Nors mikoplazma dažniausiai puola bronchus, pasitaiko ir netipinė šios bakterijos sukelta pneumonija. Tada vaikas serga lengviau, kūno temperatūra būna neaukšta, bet kosulys – priepuolinis, kamuoja ilgai. Mikoplazmą aptinka tik imunologinis kraujo tyrimas.

Kaip mamai suprasti, kad vaikas karščiuoja ir kosėja ne dėl bronchito, bet dėl plaučių uždegimo?

Ligonio būklė sergant bronchitu iš tiesų lengvesnė. Bet kuo iš tiesų vaikas serga, turi pasakyti gydytojas – ne mama. Ji tikrai neįstengs nustatyti diagnozę. Atidžiau stebėdama vaiko būklę mama gali įtarti, kad uždegimas iš bronchų jau perėjo į plaučius. Tai išduoda pasikeitusi (pablogėjusi) vaiko savijauta ir atsiradę arba „sugrįžę“ tam tikri bakterinei ligai būdingi požymiai.

Kad į darbą galbūt jau stojo bakterijos ir reikia sunerimti, rodo prasidėjusi antra karščiavimo banga, kai praėjus trims ligos dienoms ir temperatūrai sumažėjus vaikas staiga vėl sukarščiuoja. Jis dejuoja, stena, jam negera, norisi gulėti, miegoti, praranda apetitą, o kūdikio ir labai mažo vaiko nosies sparneliai kvėpuojant juda. Tai rodo kvėpavimo nepakankamumą.

Plaučių uždegimas gali prasidėti ir be antros bangos, jei bakterija labai „pikta“.

Būna, poliklinikos gydytojas pneumonijos neranda, bet jau kitą dieną vaikas dėl sunkios būklės patenka į ligoninę ir čia nustato plaučių uždegimą. Ar liga gali taip greitai išsivystyti?

Taip, gali. Įtariant pneumoniją būtina gerai paklausyti plaučiukus ir nustatyti, ar yra karkalų, kur jie, vienoje pusėje, ar abiejose, kokio jie pobūdžio. Liga retkarčiais gali būti nebyli (jokių karkalų plaučiuose negirdėti, jie matyti tik plaučių rentgenoramoje).

Šeimos gydytojas ar pediatras turėtų atsižvelgti, ar vaikas tvirtas ir retai serga, ar yra dažnas sirgalius, ar virusinės ligos dažnai komplikuojasi bakterinėmis. Gydytojui svarbu žinoti, kokia temperatūra laikėsi pirmas tris dienas, ar tikrai siekė 39 laipsnius ir daugiau, ar ji krito ir vėl pakildavo, kaip ligoniukas jautėsi, ar buvo labai nusilpęs ir nenorėjo nei valgyti, nei sėdėti, nei gerti, tik gulėti ir miegoti. Tokie požymiai rodytų sunkesnę bakterinę ligą. Todėl gydytojas gali patarti atlikti rentgenologinį tyrimą. Kartais tik plaučių nuotrauka parodo pneumoniją. Tačiau pirmą parą ji gali dar neaptikti ligos (uždegimo vaizdas gerai išryškėja tik antrą parą).

Kuo serga vaikas, padeda sužinoti bendrasis kraujo ir C reaktyvinio baltymo (CRB) tyrimas iš venos. Šie tyrimai parodo, ar nepasikeitė kraujo formulė, ar yra bakterijų. Tačiau jei tėveliai į polikliniką ar ligoninės priėmimo skyrių kreipiasi vos tik vaikas suserga, tyrimas tikros padėties taip pat gali neatspindėti, nes kraujas sureaguoja į bakteriją ne anksčiau kaip po pusės paros. Todėl kai vaiko būklė nėra sunki, geriausia palaukti ir tirti po paros.

Vaiką guldyti į ligoninę ar gydyti namie?

Sprendžiant, ar ligoniuką reikia guldyti į ligoninę, atsižvelgiama į jo amžių. Jei sergantis kūdikis negeria skysčių, o kūno temperatūra labai aukšta, 39-40 laipsnių, tai pavojinga ir namie gydyti arba laukti kitos dienos nepatartina. Reikia skubiai vykti į ligoninę. Sakyčiau, visus vaikučius iki 3 m. amžiaus bent jau pirmomis ligos paromis būtų tikslinga stebėti ligoninėje, nes mažylių būklė gali labai greitai, vos per kelias valandas stipriai pablogėti. Be to, organizmą būtina papildyti skysčiais, kurių maži vaikai geria nepakankamai arba visiškai nustoja gerti. O karščiuojantis vaikas prakaituoja, dažnai kvėpuoja, todėl netenka daug skysčių. Ir kuo mažesnis, tuo jautresnis jų netekčiai. Todėl skysčių dažniausiai reikia sulašinti į veną. Kai jų pakanka, vaikas sparčiau sveiksta. Taip pat būtina sušvirkšti į veną antibiotikų, kad jie greičiau ir geriau veiktų.

Kiek laiko vaikas guli ligoninėje, priklauso nuo jo amžiaus, būklės ir pneumonijos apimties bei sukėlėjo. Kai ligonio būklė pagerėja, gydytojai jį išleidžia sveikti į namus, reikia toliau gerti antibiotikus. Jų paprastai reikia ne trumpiau nei 7 d., bet gydoma gali būti ir 10-14 d. ar ilgiau.

Lengva pneumonija sergantį darželinuką galima gydyti namie.

Kokiomis ligomis gali komplikuotis plaučių uždegimas?

Aplink plautį gali kauptis skystis (pleuritas), atsirasti pūlinys (abscesas), kurį gali tekti operuoti. Kartais plaučiuose arba šalia jų lieka sąaugos arba sukietėja plaučio dalis (fibrozė). Būna, užsikemša bronchai ir tenka taikyti bronchoskopiją, atlikti gydomuosius masažus (pliaukšnojant nugarytę), mankštą.

Ką mama turėtų žinoti, kai vaikas gydomas namie?

Pirmomis dienomis ligoniukui būtina praleisti lovoje, bet ilgai užsigulėti nepatartina. Vaikas turi pakankamai gerti šiltų skysčių. Valgyti gali mažiau ir lengviau virškinamo maisto: jogurto, įvairių košyčių. Jei nenori, nereikia kimšti prievarta. Vaikas pasveiks ir pradės valgyti. Ligoniukas turi gauti pakankamai deguonies, todėl mama, išvedusi vaiką į kitą patalpą, turi gerai vėdinti kambarį net ir žiemą. Kai kūno temperatūra nukrinta ir lauke oras gražus, nešalta, vaiką galima išleisti į kiemą, nes sveikstančiam būtinas šviežias oras.

Kas padeda sveikti?

Sveikti padeda šilta aviečių, liepžiedžių arbata, medus. Jį patartina sučiulpti, kad kartu su seilėmis tekėtų į gerklę, arba įdėti šaukštelį į drungną vandenį, pieną (karštame žūsta vertingosios savybės). Tačiau jei vaikas serga alergine liga, nuo tokių kasdien geriamųjų arbatų bei medaus gali išberti.

Atsikosėti padedančių vaistų dažniausiai nereikia. Jei vaikas nesipriešina, gali pakvėpuoti inhaliatoriumi dozuojamų eterinių aliejų. Alergiškam, astma sergančiam jų vartoti reikėtų atsargiai, nes jei sudėtyje yra eukaliptų, pušų eterinio aliejaus, gali pradėti spazmuoti bronchai. Padukų, krūtinės ir delniukų įtrynimai įvairiais tepaliukais alergiškam vaikui taip pat netinka, nes gali išberti odelę, jis gali pradėti dusti.

Ar virškinimui pagerinti reikia gerųjų bakterijų, jei vaikas vartoja antibiotikų?

Jei antibiotikų vartoja trumpai, nebūtina. Gerosios bakterijos gyvena visuose natūralios fermentacijos maisto produktuose. Taigi vaikui galima pasiūlyti jogurto, kefyro, rūgpienio, grietinės, raugintų kopūstų, agurkų, burokėlių. Jei ligoniukas mažas ir tokių produktų dar nevalgo, galima nupirkti gerųjų bakterijų. Tačiau duoti tik po antibiotikų kurso, nes jei dar neišgijo, šie vaistai sunaikins bakterijas. Tiesa, būtų galima vartoti mieliagrybių, nes jie šiems vaistams geriausiai atsilaiko. Aktimelio daug gerti negalima, ypač jei braškinis, nes pasitaiko, kad vaiką išberia.

Per kiek laiko vaikas visiškai pasveiksta?

Karkalai išnyksta po 1-2 sav. Praėjus maždaug 2 sav. rentgeno nuotraukos jau nerodo plaučių uždegimo. Tačiau mikroskopiniai pokyčiai dar išlieka 1-2 mėn. Todėl tiek laiko vaiką patartina pasaugoti, pastiprinti imunitetą, kuris per tą laiką dar nespėja atsikurti, taip pat tęsti kvėpavimo mankštas. Deja, į darželį tėveliai vaiką išleidžia anksčiau, nes tenka eiti į darbą. Todėl neretai vaikas pradeda sirgti liga „darželitis chronika“: savaitę palankęs darželį vėl savaitę ar dvi serga, o pasveikęs netrukus vėl atkrinta. Todėl kai pneumonija pasitraukia, nors 2 sav. patartina prižiūrėti vaiką namie.

Plaučių mankštelė

Sergant plaučių uždegimu svarbu iškosėti skrepliukus. Taip valosi plaučiai. Bet kuo vaikas mažesnis, tuo jis labiau nesugeba atsikosėti. Jam reikia padėti.

* Sergančio kūdikio liežuvėlio šaknį paspauskite šaukšteliu, kad pakosėtų.

* Kai nekarščiuoja, padūkite su vaikučiu, jį pajuokinkite. Galite paguldyti sau ant kelių ar didelio kamuolio pilvuku žemyn ir lengvai pastuksenti nugarytę. Žinoma, tai reikia daryti valandėlei praėjus po valgio.

* Didesniam ligonėliui duokite pūsti balionus, šiaudeliu burbuliuoti puodelio vandenį, daryti gilaus įkvėpimo ir stipraus iškvėpimo mankštą.

* Mankšteles ir pratimukus patartina atlikti išvėdintame kambaryje nors keletą kartų per dieną po 10 min.