Pilvelio virusai

Vaikučiui staiga pakilo temperatūra, pradėjo vemti ir viduriuoti. Kas mažyliui, juk nebuvo peršalęs? Gali būti, kad puola pilvelio virusai. Kas jie tokie?

Konsultuoja gydytoja Liucija Akstinienė

Patys dažniausi

Virusinių žarnyno ligų sukėlėjai yra įvairūs patogeniški virusai, kurie išsiskiria su žmogaus išmatomis. Susirgimų pikas registruojamas gruodžio-balandžio mėnesiais. Dažniausiai paplitę virusai yra šie: rotavirusai, norovirusai, adenovirusai, enterovirusai. Virusinės žarnyno ligos yra užkrečiamos - virusą perduoda sergantis žmogus. Tačiau viruso nešiotoju gali būti ir žmogus, kuriam jokie ligos simptomai nepasireiškia.

Simptomai vienodi

Virusai patenka į žmogaus organizmą per burną ir pažeidžia plonąjį žarnyną, todėl visoms virusinėms žarnyno ligoms būdingi 3 pagrindiniai simptomai: vėmimas, viduriavimas, karščiavimas. Tiesa, šių simptomų intensyvumas priklauso nuo to, koks virusas sukėlė ligą.

Virusai plinta:

- per nešvarias, virusu užterštas rankas.

- per užterštą aplinką, t.y., kai sergantysis pasinaudojęs tualetu nenusiplauna rankų ir virusų palieka ant daiktų, maisto, vandenyje. Žarnyno virusai yra atsparūs karščiui (nesuyra net esant 60-70 ˚C), šalčiui bei įprastai naudojamoms dezinfekcinėms priemonėms, tačiau jautrūs chlorui bei jo turintiems preparatams.Virusai itin ilgai išlieka ant durų rankenų,vandens čiaupų.

virusinės žarnyno infekcijos greitai plinta vaikų kolektyvuose, todėl galimi protrūkiai. Neretai kolektyvą lankantys vaikai parneša virusą į namus ir kitiems šeimos nariams (itin jautrūs kūdikiai).

Rotas - populiariausias

Rotavirusinė žarnyno infekcija labiausiai paplitusi. Lietuvoje kasmet registruojama apie 3,5 tūkst. atvejų. Beveik visi šie atvejai diagnozuojami ligoninėje. Tai reiškia, kad daliai asmenų, kurie sirgo lengvai, liga net nebuvo diagnozuota, todėl buvo sėkmingai platinama.

Sukėlėjo, rotaviruso, yra žinoma keliolika variantų. Įvairiose geografinėse vietose gali dominuoti skirtingi rotaviruso serovariantai. Rotavirusas turi savybę keisti savo antigeninę struktūrą, todėl svarbu užtikrinti apsaugą nuo dažniausiai paplitusių rotavirusų serovariantų.

Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų yra 24-72 val. Besiptomis laikotarpis - 1 diena iki viduriavimo.

Rotavirusinė infekcija - tai labai paplitusi liga tarp mažų vaikų (iki 3 metų). Dažniausiai suserga 6 mėn. - 2 metų vaikai, kurie dar neturi higienos įgūdžių ir su aplinka susipažįsta viską liesdami. Rotavirusinei infekcijai imlūs ir vyresnio amžiaus žmonės, kurių imunitetas yra susilpnėjęs, neretai suserga tėveliai ir seneliai...

Liga prasideda ūmiai. Pirmiausia ligą išduoda viduriavimas, išmatos būna gausios, vandeningos be gleivių ar kraujo, gelsvos spalvos, rūgštaus kvapo. Temperatūra aukšta, pakyla iki 38-39˚C. Būdingas pilvo pūtimas, o tai dar labiau apsunkina ligonio būklę, provokuoja vėmimą.

Gausiai viduriuojant ir vemiant netenkama daug skysčių, o su jais pasišalina žmogui labai reikalingi elektrolitai. Dėl to net kyla pavojus gyvybei, gali išsivystyti traukulių priepuolis. Maži vaikai dėl besikartojančio vėmimo gali ir užspringti.

Dėl sunkios būklės vaikai dažnai patenka į ligoninės intensyvios terapijos skyrių, tai labai gąsdina tėvelius ir senelius.

Ligos įkarštis tęsiasi 3-4 paras, vėliau liga pradeda atsitraukti. Virusas organizme gyvena ir su išmatomis skiriasi nuo 7 iki 10 dienų, o jei imunitetas nusilpęs, iš organizmo virusas „išeina" tik per 15-30 dienų.

Rotaviruso „giminaitė"

Noravirusinės infekcijos pavadinimas atsirado po 1968 metais kilusio gastroenterito protrūkio Norwalk miestelio mokykloje (Ohajo valstija, JAV).

Nora virusas yra sąlyginai atsparus. Suyra gana žemoje temperatūroje iki - 20˚C, kaitinant - iki 60˚C.

Užsikrečiama dažniausiai per burną. Tačiau plinta ir oro lašeliais,

kai gausiai vemiama ir susidaro aerzoliai, kuriuose yra viruso. Norovirusai plinta ne tik per užterštą maistą ar vandenį, bet ir per jūros gėrybes, kai jos nepakankamai termiškai apdorojamos, todėl dažni protrūkiai kruiziniuose laivuose.

Noravirusine infekcija dažniausiai sergama šaltuoju metų laiku - ne veltui liga vadinama „žiemos vėmimu". Vėmimas neretai būna vienintelis simptomas, yopač tai būdinga vaikams (viduriuoja maždaug pusė ligonių, karščiuoja - trečdalis). Daugiausia virusų iš organizmo išsiskiria pirmomis ligos dienomis, tačiau po pasveikimo jis dar skiriasi 2-4 savaites (ilgiau nei rotavirusas).

Adenovirusas

Adenovirusinės infekcijos sukėlėjas - adenovirusas. Jis labai atsparus ir lengvai užkrečiamas, paplitęs ir tarp žmonių, ir tarp gyvūnų.Virusas gali būti perduodamas per junginės (tai plona plėvelė, jungianti vokus su akies obuoliu) išskyras, kraują, oro lašeliais ir per burną į žarnyną. Kai virusas patenka į žarnyną, ligonis viduriuoja,karščiuoja, gali būti ir akių junginių uždegimas, kurį lydi kiti katarinių simptomų. Dažnai serga kūdikiai, maži vaikai ir suaugę.

Gydymas namuose

Sergant visomis virusinėmis žarnyno ligomis specifinio gydymo nėra, tačiau labai svarbi pirmoji gydymo taktika namuose. Būtina atstatyti skysčių ir elektrolitų balansą, todėl labai svarbu pradėti vaiką girdyti druskų tirpalu (iš vaistinės). Girdyti reikėtų mažais gurkšneliais, palaipsniui dozę didinant pasitarus su šeimos gydytoju. Jeigu tęsiasi viduriavimas, kartojasi vėmimas, vaikas vangus - nedelsiant vykite į ligoninę.

Kaip saugotis?

- Paisyti asmens ir rankų higienos. Labai svarbu vaikams aiškinti, koėl svarbu plauti rankas.

- Užtikrinti tinkamą vandens ir maisto apsaugą. Maisto ruošimui naudoti tinkamą vandenį, termiškai gerai apdoroti maistą.

- Veiksmingiausia apsaugos priemonė - skiepai. Skiepijami tik vaikai iki 6 mėnesių amžiaus ir tik prieš rotavirusinę infekciją. Lietuvoje registruotos dvi vakcinos - „Rotarix" ir „Rota Teq".

Abi vakcinos saugios, veiksmingos; vakcinų tikslas -apsaugoti nuo susirgimo ir sunkių ligos formų.