Peršalote? Gelbsti švelnioji medicina

Populiarėjant natūralioms gydymosi bei profilaktikos priemonėms nėščios moterys vis dažniau renkasi homeopatinius ir žolinius vaistus. Manoma, kad jie visiškai saugūs. Dažniausiai taip ir yra. Tačiau kai kurie jų gali pakenkti.

Konsultuoja gydytoja terapeutė homeopatė Vilija Zurbienė

Kaip užbėgti ligai už akių, ką daryti pajutus pirmuosius peršalimo požymius?

Nėščiajai tinkamiausias peršalimo ligų gydymas yra homeopatinis ir žolinis, nes jis dažniausiai neturi šalutinio poveikio. Homeopatiniai vaistai geriausiai veikia dar neįsisenėjus ligai ir vartojant juos vos pajutus pirmuosius ligos požymius: šaltkrėtį, galvos, akių obuolių skausmą, kaulų „laužymą“. Todėl atėjus šaltajam metų laikui kiekviena nėščioji turėtų turėti kokių nors homeopatinių vaistų, skirtų gydyti peršalimo ligas. Visose vaistinėse dabar yra įvairių, skirtingų gamintojų homeopatinių vaistų. Tačiau patarčiau nueiti į specializuotą homeopatinę vaistinę, kurioje didesnė tokių vaistų pasiūla, o vaistininkė gali apie juos suteikti išsamesnę informaciją.

Puikiai tinka prieš 65 m. pagamintas vaistas iš laukinių ančių kepenų. Iki šiol nepastebėtas joks šalutinis poveikis. Taip pat tinka homeopatiniai preparatai su ežiuole. Neretai būna, kad jie neįjautrina organizmo net tada, kai jis yra jautrus pačiam augalui, nes visuose homeopatiniuose vaistuose vaistinės medžiagos (gyvūno išskyrų, augalo, mineralo ir kt.) nėra, likusi tik informacija apie ją.

Peršalus taip pat labai tinka erškėtuogių, šermukšnių, svarainių, juodųjų serbentų arbata, nes šiose gamtos gėrybėse yra labai daug vit. C. Jei po ranka jų nėra, galite vartoti šio vitamino tablečių, bet ne daugiau kaip 1 g per dieną. Kad neviršytumėte nėščiajai leistino kiekio, pasidomėkite, kiek vit. C yra vienoje tabletėje.

Kaip gydyti skystą ir tirštą slogą?

Nėščioji turėtų vengti cheminių vaistų nuo slogos, ypač iki 12-os nėštumo savaitės. Kad liga „neįsibėgėtų“, vos tik pajuntate „kutuliuką“, į nosį purkškite specialaus homeopatinio purškaliuko (pavyzdžiui, „Euphorbium compositum“, „Pukka“, „Aprospin“) arba vaistinėje įsigykite įprastą flakonėlį su jūros druska. Jei vis dėlto jau sloguojate, iš nosies bėga „vandenėlis“, bandyti jo užtvenkti nereikia. Tai virusinė sloga, kuriai šalinti dažniausiai pakanka plauti nosį jūros druska. Tačiau jei atsiranda gelsvų, tirštų išskyrų, tai rodo, kad prasidėjo bakterinė sloga, kurios negydant gali užklupti sinusitas, todėl reikia vaistų. Nepamirškite drėkinti patalpų – kai daugiau drėgmės, ir kvėpuoti lengviau.

Jei gydantis namie sloga nepraeina, po poros trejeto dienų reikėtų eiti pas gydytoją.

Kaip atsikratyti drėgno ir sauso kosulio?

Iš pradžių kosulys niekada nebūna drėgnas, toks tampa vėliau. Gerkite melisos, medetkų, ramunėlių, liepžiedžių, aviečių lapų arbatos, nes šios saugo nuo uždegimų, be to, gausiai geriami šilti skysčiai skystina išskyras, išplauna virusus bei padeda atsikosėti. Neseniai teko būti konferencijoje, kurioje dalyvavo svečias iš Vokietijos. Jis pabrėžė, kad nėščiajai jokiu būdu negalima įprastai kosuliui gydyti vartojamos čiobrelių arbatos, nes ji kelia apsigimimų pavojų. Tai buvo netikėta naujiena daugeliui homeopatų. Raudonėlis stiprina imuninę sistemą, bet laukiantis vaikelio taip pat netinka, nes galimas persileidimas ir neigiama įtaka vaisiaus raidai. Alavijo irgi vartoti negalima. Taigi net ir žolinius vaistus reikia rinktis atidžiai, pasidomėjus galimu poveikiu savo ir kūdikio sveikatai.

Jei atsikosėdama pastebėjote, kad skrepliai pakeitė spalvą, tapo gelsvi ir keletą dienų savijauta negerėja, reikia kreiptis į gydytoją, nes be tinkamo gydymo gali prasidėti bronchitas.

Ką daryti, jei skauda gerklę? Ar jau galima gydytis, kai pradeda perštėti, „kutenti“?

Jei kūno temperatūra įprasta, perštinčią ir paraudusią gerklę galima gydyti namie. Ją skalaukite ramunėlių, medetkų žiedų nuoviru, pačiulpkite pastilių su eukaliptu, islandinės kerpenos ar propolio. Geriau pasijusti padės ir inhaliacijos su kmynais, šalavijais bei ramunėlėmis. Vaistinę medžiagą pavirkite kelias minutes, nukaiskite nuo ugnies ir apsidengusi galvą rankšluosčiu pasilenkite virš indo. Lėtai ir giliai įkvėpkite ir taip pat palengva iškvėpkite. Taip kvėpuokite 10 min. Ši procedūra taip pat padeda geriau atsikosėti.

Jei savijauta negerėja arba pakyla temperatūra, nedelsdama kreipkitės į gydytoją, nes uždegimas gali pasiekti gilesnius kvėpavimo takus. Gydytojas gali paskirti antibiotikų.

Kaip numušti pakilusią temperatūrą?

Iki 38°C pakilusios temperatūros vaistais galima nemažinti, nes esant tokiai temperatūrai medžiagų apykaita ir imuninės reakcijos suaktyvėja maždaug 10 kartų. Taip organizmas kovoja su užkratu. Sergant virusinės kilmės liga, vakarais kūno temperatūra pakyla, o dienomis nukrinta. Tad vakare kūną apsitrinkite rankšluosčiu, suvilgytu šiltu (34° C) vandeniu. Karščiuojant reikia išgerti ne mažiau kaip 1,5 l skysčių, kad jie iš organizmo išplautų virusus ir bakterijas. Geriausiai tinka šiltos arbatos.

Nebijokite vėdinti kambarių, nes virusams patinka gyventi nevėdinamose patalpose.

Jei po 1-2 dienų savijauta negerėja, reikia kreiptis į gydytoją, galbūt prasidėjo bakterijų sukelta užkrečiamoji liga, kuri yra pavojingesnė, nes gali sukelti komplikacijų.

Kai kūno temperatūra aukštesnė nei 38°C, į polikliniką nereikėtų vaikščioti. Geriau kviestis gydytoją į namus.

Kaip kūdikio besilaukianti moteris turėtų saugotis, kad nesusirgtų?

Būsima mama turėtų valgyti visavertį maistą, kuo daugiau natūralių produktų, šviežių, termiškai neapdorotų vaisių, daržovių ir kuo mažiau miltinių, saldžių patiekalų. Imunitetą stiprina erškėčių, šaltalankių uogų arbata. Jei nesate alergiška, per dieną galite suvalgyti 1 arbatinį šaukštelį medaus užsigerdama šilta arbata. Išsivirkite erškėčių arbatos, nes šiuose vaisiuose gausu medžiagų, stiprinančių imunitetą. Citrusinių vaisių, kurie turi labai daug organizmo atsparumą didinančio vit. C, nepadauginkite, nes įjautrinsite vaisiaus organizmą. Imunitetą gerai stiprina imbieras, todėl yra puiki visų peršalimo ligų profilaktikos priemonė. Jis tuo pačiu metu mažina pykinimą bei gerina virškinimą. Stenkitės nepervargti, gerai pailsėti. Būtina drėgnai valyti patalpas ir grįžus iš viešosios vietos plauti rankas.

Lietuvoje dažniausiai peršalimo ligomis sergama nuo lapkričio iki balandžio. Tad šiuo laiku nereikėtų vaikščioti į žmonių susibūrimo vietas (prekybos centrus, renginius ir pan.), kuriuose galima „pasigauti“ virusų. Geriau pasivaikščioti lauke šilčiau apsirengus. Grynas oras gerina medžiagų apykaitą ir imuninę sistemą. Kai ateina gripo „banga“, vieną kartą per savaitę pasirenkant tą pačią dieną profilaktiškai galima pavartoti „Oscillococoinum“ po 1 dozę. Tinka ir homeopatinė ežiuolė.