Pediatro priimamasis. Įsisenėjusi liga stabdo vaiko vystymąsi

Nors sakoma, kad laikas - geriausias gydytojas, tačiau auginant mažus vaikus taip manyti būtų klaida. Nes laikui bėgant ir nieko nedarant liga įsisenėja arba vaikelio raida ima dar labiau atsilikti nuo bendraamžių.

Konsultuoja pediatrė Virginija Lukšienė

3 mėn. kūdikis dar nenulaiko galvytės, mažai priauga svorio, nors geria mamos pienuką, kurio tikrai pakanka. Ar abi šios bėdos gali būti susijusios? Mama Jelena

Būdamas 1 mėn. amžiaus vaikutis turi kelti galvytę, o 2 mėn. - jau tvirtai ją laikyti. Tad jei to nedaro sulaukęs 3 mėn., reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl galimybės nuvykti pas vaikų neurologą ir pasitarti dėl sutrikusios raidos. Jis bandys ieškoti priežasčių, kodėl tokio amžiaus kūdikis dar nenulaiko galvytės.

Ar šios abi bėdos yra tikrai susijusios, pasakyti sunku, nes klausime yra pateikta per mažai duomenų apie vaikelį. Tad šiuo atveju neakivaizdinė konsultacija nebūtų tiksli. Gal mamytei tik atrodo, kad kūdikis svorio priauga per mažai? Norėčiau priminti, kad pirmą mėnesį kūdikis turėtų priaugti 400-800 g, o kitus du mėnesius - po 800-1 000 g. Bet yra tokių „drambliukų", kurie per mėnesį sugeba pasunkėti ir 2 kg.

Mano kūdikiui nustatė ekstrasistoliją. Gydytoja nieko daugiau man nepaaiškino, o informacijos apie kūdikių ekstrasistoliją neradau. Norėčiau daugiau sužinoti apie kūdikių širdies ritmo sutrikimus.

8 mėn. vaikučio mama Sandra

Širdies veikla gali sutrikti įvairaus amžiaus vaikams. Ekstrasistolija - dažniausias vaikų širdies ritmo sutrikimas, kai prieš laiką susitraukia širdis ir paskui būna pauzė. Ekstrasistolės gali kilti prieširždiuose, skilveliuose ar atrioventrikulinio mazgo srityje.

Kūdikiams dažniausiai būna skilvelinė ekstrasistolija, kuri atsiranda netekus daug skysčių (gausiau viduriuojant, vemiant, karščiuojant, prakaituojant), nes kartu su jais iš organizmo pasišalina daug kalio bei magnio. Taip kartais nutinka užsikrėtus rotavirusu. Todėl sergančiam vaikučiui svarbu pakankamai sugirdyti tirpalų, papildytų elektrolitais, tarp kurių paprastai būna kalio ir magnio. Jei elektrokardiograma rodo, kad ekstrasistolės yra pavienės, retos (palyginti su normaliais širdies susitraukimais, esti iki 5-10 proc.), tai nepavojinga. Gerybinėmis ekstrasistolėmis laikomos ir tokios, kai per fizinį krūvį ar tuoj po jo išnyksta arba jų labai sumažėja. Ekstrasistolių gali atsirasti turint širdies ydą, persirgus širdies raumens uždegimu, susijaudinus. Vieni vaikai jų net nejaučia, kiti jaučia širdies stabtelėjimą, duriantį skausmą.

Jei ekstrasistolės grupinės (dvi ar daugiau iš eilės) arba yra dažnos, gydytojas vaikutį turėtų siųsti pas kardiologą ar į ligoninę nuodugniai ištirti. Būna, net ir visai mažiems vaikučiams širdelė per dažnai plaka, pulsas siekia net iki 200 tvinksnių per minutę (tachikardija). Tada prireikia skubios pagalbos intensyviosios terapijos skyriuje ir širdies ritmą sureguliuoti vaistais, kartais būtina implantuoti širdies stimuliatorių arba operuoti širdį. Vienas mano pacientas, kuriam vos vieni metukai, nuo naujagimystės kas mėnesį važiuoja į reanimaciją.

Jei gydytoja skaitytojos kūdikio į ligoninę nesiunčia, matyt, jo širdies veikla yra gana gera.

Mano vaikui 1 m. ir 8 mėn. Jis pradėjo cypauti. Nesuprantam, kodėl. Kaip tą cypimą iš vaiko „išmušti"? Mama Jurgita

Vaikas turbūt taip išreiškia savo emocijas. Jei jis atrado tokį būdą jas perteikti ir pajuto malonumą, tai nėra blogai. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar mažylis naudoja garsažodžius, kokia jo kalbos raida. 1 m. ir 8 mėn. mažylis jau tikrai turėtų tarti skiemenis ir atskirus žodelius. Dabar yra nemažai vaikučių, kurių kalbos raida sutrikusi. Viena priežasčių - tėveliai per mažai jiems skaito pasakų, vaikai mažai girdi lietuvių kalbos. Mažyliai žiūri animacinius filmukus, įgarsintus įvairiomis kalbomis, kartais prastai įgarsintus arba veikėjai bendrauja beveik vien garsažodžiais ar filmuose girdėti nenatūralūs garsai. Mažyliui patartina parinkti jo amžiui tinkamų knygučių, paprašyti, kad kai kuriuos lengvesnius, trumpesnius žodžius pakartotų. Jei vaikas turėtų rimtų raidos sutrikimų ir sveikatos bėdų, gydytojas galėtų jį nusiųsti į tam tikrą centrą, kuriame kartu su kitais specialistais dirba ir logopedas.

Naujagimius rekomenduojama migdyti ant kieto čiužinio, kad taisyklingai formuotųsi stuburas. O nuo kelių mėnesių ar metų vaiką galima migdyti ant minkštesnio čiužinio? Ar tinka toks, kuris prisitaiko prie kūno svorio ir temperatūros (pvz., „Tempur" ar „Dormeo")? Mama Natalija

Kol dar formuojasi stuburas, visus vaikus patartina migdyti ant kietesnio čiužinuko. Ant minkštesnio būtų galima miegoti tada, kai jie nustoja augti, vadinasi, nuo 18-os ar vėliau. Prisitaikantys prie kūno svorio ir temperatūros čiužiniai yra gana kieti, todėl manau, kad vaikai gali ant jų miegoti, tačiau būtina paisyti gamintojų nuorodų ir į lovą įdėti groteles. Vertėtų pasidairyti specializuotose parduotuvėse, kuriose yra gatavų labai puikios kokybės, ekologiškų, šiek tiek minkštesnių čiužinukų ir visai mažiems vaikams, kai kuriose galima užsisakyti pagal lovytės dydį. Nebūtina mažylių migdyti tik ant grikių lukštų ar kokoso plaušo čiužinio. Dabar gaminama prie fiziologinių stuburo linkių gerai prisitaikančių čiužinių ir iš sintetinės ar pusiau sintetinės medžiagos.

„Rudenį sūnelis sirgo viduriniosios ausies uždegimu, teko gulėti ligoninėje, o pavasariop susidūrėme su kita liga - sinusitu. Abu kartus gydytojai nustatė, kad priežastis - pneumokokai. Vėl ateis ruduo, bijau, kad ir vėl prasidės ligos. Ar galima jų išvengti?" - klausia 1,5 m. Justo mama Dangira.

Bakterija Streptococcus pneumoniae gali būti daugelio ligų, kurios dažnai vadinamos peršalimo ligomis, priežastis. Užsikrėtęs šia bakterija vaikas gali sirgti ne tik sinusitu, pūlinguoju viduriniosios ausies uždegimu, pūlingąja angina, bronchitu, bet ir meningitu, pneumonija (plaučių uždegimu) ar sepsiu (kraujo užkrėtimu). Jei vaiko imunitetas silpnas, gali išsivystyti žaibinės daugelio šių ligų formos.

Mažylį nuo 2 mėn. amžiaus tėveliai gali paskiepyti efektyvia konjuguota pneumokokine vakcina. Konjuguota vakcina - tokia, kurios antigenai yra sujungti (konjuguoti) su specialiais baltymais. Kiek kartų vaikutį reikės skiepyti, priklauso nuo jo amžiaus. Po visų reikiamų skiepo dozių mažo vaiko organizmo imuninė sistema į tokį antigenų bei baltymų junginį sureaguoja ir pagamina antikūnų, kurie jungiasi prie pneumokokų ir juos neutralizuoja. Taigi kūdikis ir šiek tiek jau ūgtelėjęs mažylis išvengia sunkių, neretai įvairias komplikacijas sukeliančių ligų. Jis gali normaliai augti ir vystytis, nes ligos nesutrikdo raidos. Lietuvoje vakcina kol kas yra mokama. Kaip ir kada galima paskiepyti mažylį, tėveliai turi teirautis jo sveikatą bei raidą stebinčio gydytojo.

Vyresni vaikučiai, kurių imunitetas silpnas, linkę dažnai ir sunkiai sirgti peršalimo ligomis, kurie turi lėtinę ligą, skiepijami kita vakcina, kuri tinka ir suaugusiesiems.