Nešioti kūdikį ant rankų ar nenešioti (6)

Savaime aišku, kad kūdikiui reikia mamos, jos rankų šilumos. Bet baisu, kad netaptų „rankinuku“, jei nuo ryto iki vakaro bus nešiojamas ant rankų. Mamos svarsto: „Gal geriau nešioti nešynėje, o gal „įstatyti“ į vaikštynes, kad būtų ne ant rankų, bet visada šalia?“ Ką apie tai mano mūsų specialistai?

Psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė: „Nešioti būtina, bet su saiku.“

Kūdikiui labai reikia fizinio kontakto su mama. Kontaktas – tai ne tik nešiojimas, bet ir lietimas, glostymas, pasūpavimas, bučiniai. Visa tai aktyvina vaiko raidą. Tai įrodė daugybė eksperimentų. Vienas jų buvo atliktas su beždžionėmis. Keliuose narveliuose buvo laikomi maži beždžioniukai. Jiems buvo sudarytos visiškai vienodos sąlygos, išskyrus tai, kad viename narvelyje beždžioniukas buvo vienas, antrame narve buvo beždžionės imitacija iš vielos, trečiame – pliušinė beždžionė, o ketvirtame – beždžioniukas su savo mama. Visi mažyliai buvo vienodai maitinami ir prižiūrimi, stebima jų raida. Paaiškėjo, kad geriausiai vystėsi kartu su mama augantis beždžioniukas, o paliktas vienas vystėsi blogiausiai.

Nešiodami kūdikį ant rankų tarsi atkuriame tą saugumo jausmą, kurį vaikutis jautė dar būdamas mamos įsčiose. Mažylis jaučia mamos kvapą, girdi raminantį, gerai pažįstamą širdies plakimą. Tačiau nuolatinis nešiojimas, kaip bet kokia kita per didelė stimuliacija, nėra labai naudinga. Galima tai palyginti su persivalgymu. Jausmas nekoks, nors maistas buvo labai naudingas ir kokybiškas. Kūdikis turi išmokti pabūti vienas, pajusti skirtumą, ką reiškia būti nešiojamam ir būti vienam. Nešioti vaiką būtina, bet su saiku.

Jeigu kūdikis vienas paliktas verkia, o nurimsta tik paimtas ant rankų, reikia ieškoti priežasčių, kodėl taip elgiasi. Mamos rankos visada mažylį ramina. Jeigu verkia, vos mama jį paguldo, galbūt jam ką nors skauda, gal yra alkanas.

Žinoma, mažylis gali būti ir pratęs „nenulipti“ mamai nuo rankų. Jei taip ir yra, reikėtų bandyti palikti trumpam jį vieną. Galima leisti kūdikiui šiek tiek paverkti (aišku, jei esate tikra, kad mažylis yra sveikas, pamaitintas, sausas, saugus), kad suprastų, jog reikia išmokti šiek tiek palaukti mamos. Pabuvimo vienam, nors ir trumpo, reikia, kad vaikas išmoktų būti savarankiškas. Taip pamažu kūdikis mokosi „atsiskirti“ nuo mamos, tai būtina jo raidai. Vaikučiui reikia suprasti, kad net tada, kai nėra mamai ant rankų, ji yra ir tikrai ateis, kai reikės. Kūdikiai „išbando“ savo mamą: verkia ir stebi, kaip greitai ji ateina. Tai irgi vienas vaiko raidos etapų. Nereikia baimintis vaikutį trumpam palikti vieną ir leisti truputį paverkti, kad sužinotų savo ribas. Tai svarbu dar ir dėl to, kad kūdikystėje mažylis išgyvena vadinamąjį visagalybės pojūtį, kai atrodo, kad viskas skirta tik jam, pasaulis sukasi tik apie jį. Kad visavertiškai vystytųsi, mažiukui reikia patirti ir nusivylimą, suvokti, kad taip nėra.“

Vaikų ligoninės VšĮ VU ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro ankstyvosios reabiliacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė: „Nuolat ant rankų nešiojamo kūdikio raida gali sušlubuoti.“

Kalbėdami apie kūdikio nešiojimą ant rankų ir vėl kalbame apie jausmą, kuris reiškia būti mama. Mama turi mylėti savo kūdikį ir matyti, kiek jam reikia meilės, prisilietimų. Kai mama glaudžia savo kūdikį prie širdies, bučiuoja, leidžia jam suprasti, kad labai jį myli. Tačiau kūdikis negali gerai vystytis nuolat būdamas mamai ant rankų. Jeigu mama savo kūdikio nepaleis nuo rankų, jis ne tik taps „rankinuku“, bet ir neišmoks gerai judėti. Nė vienas kūdikis neturėdamas galimybių treniruotis negali išmokti gerai judėti. Todėl reikia leisti pabūti ir ant grindų, kad galėtų vystytis. Net ir visai mažučiukas kūdikis turėtų būti paguldomas saugioje vietoje, kad galėtų mokytis kelti galvą, vartytis, ropoti.

Kūdikių raida labai priklauso nuo jo gyvenimo sąlygų. Štai buvo palyginti amerikiečių ir anglų vaikai. Amerikiečiai, kol nebijojo staigios mirties sindromo, dažnai kūdikius guldydavo ant pilvuko, juos taip ir migdydavo. Paaiškėjo, kad taip guldomi vaikai anksčiau pradėdavo vaikščioti. Anglų vaikai tradiciškai dažniau guldomi ant nugaros, o atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jų smulkioji motorika vystosi kur kas geriau negu amerikiečių vaikų. Tai rodo, kiek daug įtakos turi mažylio auginimo būdai. Man teko būti Tadžikijoje, kurioje mačiau labai keistų dalykų. Ten šalta, skurdu, nėra kuo kūrenti namų, tad kūdikiai auga specialiose lovose, yra apkloti storais patalais. Lovoje yra skylė, kad kūdikis galėtų pasišlapinti ir pasituštinti. Tėvai, norėdami sudurti galą su galu, labai daug dirba, o vaikai lieka vieni namuose. Tad to mažučio kūdikio aktyvinimas priklauso nuo kitų vaikų, kurie kartu lieka namuose. Jeigu yra brolių ar seserų, jie ištraukia mažylį pažaisti, pabūti kartu, jeigu nėra, jis taip ir lieka savo lovoje, iš kurios tėvai išima tik tada, kai ateina laikas valgyti. Tų kūdikių raida yra visai ne tokia kaip mūsų vaikų.

Manau, mama jaučia, kiek jos kūdikiui reikia būti ant rankų, kad jis gerai augtų, jaustųsi mylimas ir gerai vystytųsi. Ji taip pat jaus, kiek ilgai gali jį palikti vieną, kiek jam reikia bendrauti su kitais žmonėmis, žaisti vienam. Kai kurios mamos labai daug nešioja savo vaikus su nešioklėmis. Dabar manoma, kad tai nėra geras sprendimas, nes kūdikis dar nepakankamai gerai valdo savo liemenį, todėl yra tiriama, ar nešynės neturi blogos įtakos kūdikio motorikai. Tačiau mokslo darbų apie tai kol kas nėra paskelbta. Bet, pavyzdžiui, naujausiais mokslo darbais įrodyta, kad vaikštynės nėra tinkamos kūdikiui. Pirma, vaikštynėse vaikai patiria daug traumų, antra, jos lėtina kūdikio vystymąsi. Šiuo metu apskritai nerekomenduojama kūdikio dėti į vaikštynes. Mažylis būdamas vaikštynėse nesimoko ropoti, mokosi judėti – ne vaikščioti, o sėdėti ir stumtis kojomis. Kad gerai vaikščiotų, turi mokytis eiti stovėdamas. Daug laiko praleidžiančio vaikštynėse kūdikio raida vėluoja beveik du mėnesius. Jeigu kūdikis yra visiškai sveikas ir neturi jokių bėdų, galbūt vaikštynės jam neturės jokios neigiamos įtakos. Bet jeigu mažylis nepatiria judesių įvairovės ir turi vadinamąją silpną vietą smegenyse, ateityje jis gali turėti labai daug bėdų, pavyzdžiui, per fizinio lavinimo, matematikos pamokas.

Manau, galima vaiką nešioti, jeigu mamai atrodo, kad jaučiasi gerai, jeigu jaučia, kad kūdikiui to reikia, bet saikas, kaip ir visose gyvenimo srityse, būtinas. Na, o verksmas ne visada rodo, kad kūdikiui blogai. Pavyzdžiui, labai lėto būdo mažylis gali neverkti, kai jam negerai. Verksmas priklauso nuo charakterio, temperamento. Sveikam vaikui galima leisti saikingai paverkti.