Mažylio akinukų paieškos

Mano mažajai buvo treji su puse, kai prireikė akinukų. Kadangi niekada pati jų nenešiojau, baimės akys buvo didelės: „Kaip parinkti, kad tiktų ir patiktų mažajai?" Vargu ar tokio amžiaus vaikas pasisakys, jei kas ne taip.

Konsultuoja akių ligų gydytoja Eglė Danielienė, www.akiugydytojai.lt

Kaip išsirinkti

Ką turėtų žinoti mama, susiruošusi su vaikučiu į akinių rėmelių paieškas?

Tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Geriausia, jei mamytė į optikos saloną ateis su vaiku ir atsineš receptą. Ne tik akinių lęšiai, bet ir rėmeliai parenkami pagal receptą. Labai svarbu, kokius akinių lęšius išrašė akių ligų gydytojas. Jei jis išrašė jūsų vaikui stipresnius akinių lęšius, kurie turi didesnes dioptrijas, tuomet reikalingi mažesni rėmeliai. Tarkim, trumparegių lęšiai į kraštą storėja, todėl kai rėmeliai mažesni, lęšiai atrodo plonesni ir akinukai daug gražiau žiūrisi.

Jei lęšis astigmatinis, kai vertikalia ir horizontalia kryptimi skiriasi dioptrijos, tuomet išrašant akinių receptą nurodoma lęšio ašis. Prie tokių lęšių visiškai netinka apvalūs rėmeliai. Valant gali pasisukti lęšiai ir ašis bus ne toje vietoje, kurioje turėtų būti. Tuomet vaikas matys neryškų vaizdą.

Stipresni „pliusiniai" akinių lęšiai negražiai atrodys su rėmeliais, kurie viršuje tiesiai nupjauti, tokiu atveju labiau tiks kaip tik apvalinti.

Mamytė turėtų įsidėmėti, kad tobuliausi tie rėmeliai, kurių viršus eina lygia greta su antakio linija arba net aukščiau. O apatinė linija eina pagal akiduobės apatinį kraštą. Jie neturi būti nei per siauri, nei per dideli. Jei rėmeliai labai dideli, tuomet pro kai kuriuos akinių lęšius matyti kreivas vaizdas. Kuo jie siauresni ir arčiau akių, tuo mažiau jį iškreipia. Jei rėmeliai labai maži, tuomet vaikai mėgsta žiūrėti per akinių viršų. Ypač mažesni, kuriems dažniau tenka žiūrėti aukštyn į suaugusiuosius.

Mamos dažnai svarsto, kurie geriau: metaliniai ar plastikiniai akinių rėmeliai.

Metalinių akinių rėmeliai privalumai tokie, kad sulūžusius galima sulituoti. Juos lengviau išlankstyti ir pritaikyti prie akiduobės formos ir nosies balnelio.

Plastikiniai sunkiau išsikreivina ir labai svarbu, kad nealergizuoja. Mat yra žmonių, taip pat ir vaikų, alergiškų nikeliui, kurio kaip tik ir turi kai kurie metaliniai akinių rėmeliai. Labai svarbu, kad plastikiniai rėmeliai tiktų pagal nosies balnelį. Antraip akinukai smuks.

Kuo išskirtiniai kūdikiams skirti akinukų rėmeliai?

Dabar jau yra akinukų kūdikiams nuo pusės metų. Kūdikių akinukų rėmeliai pagaminti iš ypač minkštos plastmasės, jie turi specialią prilaikančią gumutę, todėl vaikutis gali vartaliotis, tačiau rėmeliai nelūžta, nenukrinta.

Net ir vyresniems vaikams, jei veido forma ypatinga, nestandartinė ir akinukai nelabai laikosi, galima paprašyti, kad prie metalinių rėmelių specialistai pritvirtintų specialias ąseles. Tėveliai kartais riša gumutę.

Kokie reikalavimai keliami vaikiškų akinukų lęšiams?

Vaikams tinkamiausi plastikiniai akinukų lęšiai. Jie saugesni, nes vaikai labai judrūs. Stikliniai nuo smūgio gali sudužti ir sužeisti akį.

Reikia, kad lęšiai turėtų apsaugą nuo ultravioletinių saulės spindulių. Manoma, kad UV spinduliai gali paskatinti akies tinklainės pakitimus, vyresniame amžiuje gali išsivystyti katarakta.

Ar tiesa, kad labai storus akinukų stiklus galima paprašyti paploninti?

Už papildomą mokestį optikos gali pagaminti plonesnius akinukų lęšius. Akinukai su tokiais lęšiais ne tik gražiau atrodo, bet būna ir lengvesni, nenuspaudžia nosytės. Plonesni asferiniai lęšiai yra arčiau akių ir mažiau iškreipia vaizdą.

Jeigu vaikui išrašomi stiprūs „pliusiniai" akinukai, kai pliusas siekia per 4, tada jau galima paprašyti stiklus paploninti. Tačiau tai nėra būtina. Geros optikos dabar gamina pakankamai plonus stiklus.

Kokie dar reikalavimai keliami vaikiškiems akiniams?

Pageidautina, kad vaiko akys, kai dėvi akinukus, būtų rėmelių centre. Būna, kad juos padaro netinkamai ir rėmas nuslysta. Tuomet vaikas žiūri ne per lęšio centrą, kaip turėtų.

Kaip prižiūrėti

Ar atsiimant akinukus optikoje patartina įsigyti ir jų dėklą? Kokį rinktis?

Net tokiu atveju, jei vaikui akinukai išrašomi dėvėti nuolat, patarčiau nupirkti dėklą. Juk ką darysite, jei, tarkim, nuvyksite prie jūros, vaikas norės išsimaudyti, tuomet kur padėsite? Juk negali jų numesti kur papuola, galite netyčia užlipę ar prisėdę sulaužyti. Braižosi akinukų stiklai. Labai geras įprotis būtų nakčiai pratinti vaiką akinukus dėti į dėklą, kad prabudęs ranka jų nepastumtų ir nenumestų ant grindų, juk gali sulūžti.

Visada geriau rinktis kietą akinukų dėklą, o ne medžiaginį.

Apskritai, kad akinukai ilgiau laikytų, reikėtų vaiką pratinti taisyklingai juos nusiimti ir pasidėti. Nusiimti juos reikėtų būtinai abiem rankomis - taip mažiau išsiklaipys rėmeliai. Jokiu būdu negalima laikyti padėtų stiklais žemyn. Kadangi stiklai visada būna šiek tiek išgaubti, gali susiraižyti. Geriau, kad jie nesiliestų su jokiu paviršiumi.

Ar akinukų lęšių priežiūrai reikalingos specialios priemonės?

Nėra geresnės akinukų priežiūros priemonės už muilą ir šiltą vandenuką. Muilas turėtų būti be jokių priedų, ypač tinka vaikiškas. Mažiausia kartą per dieną paimame vaiko akinukus ir išplauname šiltu vandenuku su muilu. Nušluostome popierine nosinaite.

Optikos siūlo akinukų lęšių priežiūrai įsigyti specialaus skysčio ir specialių servetėlių iš audinio su mikroskaidulomis. Tai geros priemonės. Tiesa, nežinau, kuo skiriasi brangesnės ir pigesnės servetėlės, galbūt tai priklauso nuo gamintojo. Jas galima skalbti esant 30 laipsnių vandens temperatūrai, lyginti nereikia.

Nežinau, kas sugalvojo, kad specialus skystis gali pakenkti kūdikiui, nes yra „chemija". Juk jį purškiate ne kūdikiui ant veido, o ant akinukų.

Negalima akinukų stiklų valyti sausu skuduru - jie greičiau susibraižo. Ypač dažnai mamos mėgsta tai padaryti sijono skvernu. Jokiu būdu taip elgtis negalima.

Net ir naudojant specialias servetėles iš audinio su mikroskaidulomis negalima akinukų valyti sausai. Jei po ranka nėra skysčio, tuomet burna papučiame „garų" ir nuvalome.

Prekybos centruose yra specialiai akinukų priežiūrai skirtų drėgnųjų vienkartinių nosinaičių. Jos labai tinka akinukų priežiūrai.

Sulūžo!

Ką tokiu atveju daryti? Gal akinukus bandyti taisyti patiems?

Patarčiau pasiimti receptą ir kreiptis į tą pačią optiką, kurioje ir užsakėte akinukus. Juk neretai optikos dirba su įvairiais tiekėjais. Tokiu atveju, jei reikia tik akinių rėmelių kojelės, optika kreipsis į savo tiekėją ir jums nereikės keisti visų rėmelių. Pasitaiko, vaikai ima ir pirštukais išspaudžia akinių lęšius. Tėveliai kartais juos sudeda patys. Tačiau jei juos netinkamai sudėsite, vaikas blogai matys. Ypač jei lęšiai turi ašis. Paprastai apie tai, kad blogai mato, vaikai nepasako. Prieš dvidešimt metų teko dirbti sanatoriniame vaikų darželyje. Tuomet rėmeliai buvo beveik vienodi. Pastebėjau, kad vaikai užsidėdavo svetimus akinius ir nors per juos blogai matydavo, vis tiek vaikščiodavo kuo ramiausiai.

Kada reikia akių ligų gydytojo konsultacijos?

Receptai vaikams nuo trejų iki septynerių metų galioja pusę metų, mokyklinukams kartais tinka ir metus.Tačiau jei vaikui dar nėra trejų, tuomet geriau pirma kreiptis į akių ligų gydytoją ir patikrinti akytes, ar tikrai tas pats receptas dar tinkamas. Vaikų iki trejų metų rega labai greitai keičiasi. Būna, sulūžta akinukai, tėvai padaro naujus, po dviejų dienų ateina pasitikrinti regos, o ji jau pakitusi. Vadinasi, reikia naujų akinukų, o pinigai išmesti. Mažylių regą ypač sunku tiksliai patikrinti, todėl kartais tenka dažniau keisti lęšius.

Tėveliai taip pat turėtų žinoti, kad keičiant akinukus nereikia išmesti senųjų. Būna, stiklas sudūžta ar kita nelaimė nutinka, vaikas, kuriam akinukai reikalingi nuolat, kurį laiką, kol pagamins naujus stiklus, gali panešioti senuosius.

MAMŲ KLAUSIMAI

Kodėl mano dukrytei akių ligų gydytoja skyrė stipresnius akinukus, o draugės dukrytei - silpnesnius, nors jų rega nustatyta vienoda?

Nėra griežtų taisyklių, pagal kurias turėtų būti skiriami akinukai. Iš tiesų gali kiekviena akių ligų gydytoja juos skirti kitaip. Tai priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir šiek tiek gydytojo požiūrio. Stipresnius akinukus skiriame tada, kai, tarkim, yra stipri toliaregystė ir vaikas žvairuoja. Jei nežvairuoja, galima skirti ir silpnesnius. Jei mamai neramu, gali pasikonsultuoti su dar viena akių ligų gydytoja.

Ką daryti, jei vaikas nenori nešioti akinukų?

Paprastai vaikai juos noriai nešioja, jei jie tinka, t. y. jei tinka pagal stiprumą, patogūs rėmeliai. Ypač mažesni prašo juos uždėti, nes su jais geriau mato. Geriausia prie jų pratinti, kai pati esate namuose, tarkim, savaitgalį, ir galite stebėti, ar vaikas juos užsidėjęs. Galima parodyti knygutę be akinukų ir su jais, kad vaikas pamatytų skirtumą, kada geriau mato.

Jei per savaitę nepavyko vaiko pripratinti nešioti akinius, reikėtų kreiptis į akių ligų gydytoją ir įsitikinti, ar jie tinkamai padaryti.

Jei akinukai geri, o vaikas vis tiek jų nenori, akių ligų gydytojai retai, bet gali skirti tokiam vaikui vyzdžius plečiančių vaistų, kuriuos reikia lašinti namie. Tokiu atveju esant toliaregystei be akinių jis matys labai blogai, su akiniais - gerai. Ypač kūdikiai mėgsta plėšti nuo veido akinius. Tuomet yra taikoma kita gudrybė: yra tokios pripučiamosios plaukimo rankovės, jos užmaunamos vaikui ant alkūnių. Jis galės žaisti, tačiau sulenkti rankų per alkūnes ir nuplėšti akinukų nepajėgs. Sutinku, gal tai gana drastiški būdai, tačiau jie veikia.

Pirmokėliui akių ligų gydytoja išrašė akinukus, kuriuos jis turi dėvėti tik skaitydamas ir žiūrėdamas į lentą. Kaip žinoti, kad jis juos tikrai užsidės?

Ar jūsų vaikas darželinukas, ar mokyklinukas, geriausia apie tai, kad turi nešioti akinukus, pasakyti darželio auklėtojai ar mokyklos mokytojai. Paprašyti jų pagalbos, kad prižiūrėtų, ar vaikas tikrai juos dėvi. Jei vaikas - darželinukas, akinukus tenka ir pavalyti. Įdėkite į vaiko kuprinę tam tinkamų priemonių. Žinau, kad darželio auklėtojos tokios pagalbos vaikui neatsako. Juk, būna, kad vaikas ir apsiašaroja, ir pan.