Lavinkite kūdikio pirštukus - vystykite kalbą

Vaikutis gimsta stipriai sugniaužtais kumščiukais ir pirščiukus „išlaisvina“ tik paūgėjęs. Sužinokime, kodėl svarbu vaikui turėti miklius pirštelius ir kaip namuose galime lavinti jo smulkiąją motoriką?

Konsultuoja Jolanta Danilevičienė, Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „Rūta“ auklėtoja metodininkė specialiųjų poreikių vaikų pedagogė

Maži vaikai – tikri smalsučiai, jie ir taip visą dieną ką nors liečia, čiupinėja, tyrinėja. Negi to nepakanka ir reikia specialiai lavinti pirštukus?

Gaila, kad smulkiajai motorikai tėvai neskiria daug dėmesio, nes yra įsitikinę, kad kiek vaikas pats užsiima, to gana. Iš tikrųjų reikia lavinti rankų pirštelius, plaštaką, riešą. Aktyvindami pirštukų pagalvėles skatiname vystytis kalbą, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą, o kai kurie pirštų ir riešo judesiai susiję su aplinkos suvokimu, intelektine smegenų veikla. Tačiau reikia pasidomėti, kokio amžiaus vaikui kokie žaidimai ir pratimai tinka. Mažyliui turi būti įdomu ir ne per sunku. Pradėkite nuo paprasčiausių pratimukų – delniukų masažo, glostymo, patrynimo, katučių, o tik vėliau pereikite prie sunkesnių užduočių.

Jei vaikas – krapštukas, jam tikrai tai patiks, o ką patartumėte nenuoramos mamai? Kaip sudominti aktyvuolį?

Žinoma, kad vaikų temperamentas skiriasi. Aktyvius auginantiems mamai ir tėčiui reikia parodyti daugiau iniciatyvos. Mama turėtų ir pati ropoti, dainuoti, žaisti, dėlioti. Vaikas, matydamas patenkintą mamą, ir pats įsitrauks į veiklą. Jokiu būdu nereikia užduoties „nuleisti iš dangaus“. Viskas turi būti lyg smagus bendras žaidimas.

Itin tinkamas tam šiltasis metų laikas, kai čia pat smėlis, akmenukai, spygliukai, kankorėžiai – puikios pirštukų lavinimo priemonės. Pamenate vaikystės „sekretus“ – gražiai sudėliotus lapelius, žiedelius, užkastus po žeme? Išbandykite juos su savo vaiku. O gal smalsu, kiek ramunė turi žiedlapių ar pušies šakelė spyglių? Suskaičiuokite!

Kas labiausiai lavina pirštelius?

Nepakeičiami pirštukų žaidimai, atėję iš senojo lietuvių liaudies folkloro lobyno. Jau mūsų promočiutės suprato, kad žaidimas „Virė virė košę“ skirtas rankų delniukų masažui. Daugelyje žaidinimų, mylavimų, jodinimų naudodavo pirštukus. Iš pirmo žvilgsnio primityvūs žaidimukai išties turi lavinamąją funkciją. Be to, jie visada teikia daug gerų emocijų vaikams. Tinka nuo gimimo iki...

Pirštukų žaidimai nieko nekainuoja (na, tik lašelį mamos fantazijos), juos žaisti galima ne tik namuose, bet ir gamtoje, važiuojant automobiliu ar laukiant eilės prie gydytojo kabineto. Dėmesio! Venkite stipriai baksnoti ar baladoti pirštų pagalvėles (pavyzdžiui, „Parodyk, kaip lietutis lyja“). Tai ne tik neaktyvina, bet ir blokuoja tam tikrus centrus.

Pirštukų raida

Iki 3 mėn.

Mažas kūdikėlis laiko sugniaužęs kumštukus. Naujagimis, kuriam perbrauksite ranka per plaštakos viršų, truputį atgniauš delniuką. Palengva įkiškite vieną pirštą į vaikučio rankutę ir jis sugniauš ją.

Ką žaisti? Pirmais mėnesiais užtenka švelnaus masažo – paglostyti. Kai vaikutis būdrauja, paimkite vieną jo plaštaką ir savo nykščiu lengvai masažuokite sukamuoju judesiu nuo riešo pirštukų link. Tada išmasažuokite visus pirštukus: pradėdami nuo pirštuko pamato galiuko link. Ir taip masažuokite abu mažylio delniukus ir visus pirštukus. Neskubėkite, lai tai būna smagi veikla jums abiem. Masažuodama galite niūniuoti ar dainuoti dainelę. Nors vaikas ir nesupras žodžių, jį džiugins malonus jūsų balso tembras.

3-4 mėn.

Maždaug šiuo laiku kūdikis „pamato“ savo rankas ir ima jomis žaisti. Čiupinėja jas, liečia jomis kojas, stipriai suspaudžia rankų delnus, gali net sunerti pirštus.

Ką žaisti? Galite ant vaiko riešo pririšti varpelį arba užmauti skimbčiojančią apyrankę. Judinant rankytes, varpelis skambės ir padės atkreipti dėmesį į šias kūno dalis.

Pats metas pradėti mokytis „virti košę“: kutenkite delniuką, lankstydami pirščiukus ir dainuodami daineles. Jei jų nemokate, ne bėda, galite lankstyti pirštukus juos skaičiuodama („vienas“, „du“..) arba įvardindama („didysis“, „mažylis“...), arba sakydama vaikučiui meilius žodelius („linksmutis“, „mylimukas“...).

5 -7 mėn.

Jau 5 mėn. kūdikis siekia žaislo, sugriebia jį, išlaiko, apžiūri. Iš pradžių visu delnu, vėliau išmoksta aktyviau naudoti nykštį. Įdomu, kad daikto griebimo judesys tobulėja iki 15 vaiko gyvenimo mėnesio, kol tampa panašus į suaugusiojo.

Ką žaisti? Sudarykite galimybę kūdikiui čiupinėti ir voliotis ant įvairios tekstūros audinių. Duokite čiupinėti nėrinių, mezginių, pintų daiktų. Iš namuose turimų nereikalingų audinių galite pasiūti įvairių medžiagų kilimėlį: drobės, šilko, aksomo, vilnos, kailio ir pan. Paimkite vaiko rankutę ir švelniai ja paglostykite brolio ar sesės plaukus, kačiuko nugarą. Tai ne tik suteiks progą pirštukams paliesti įvairius paviršius, bet ir mokys suprasti, kad žmones ir gyvūnus reikia liesti švelniai.

Paėmę mažiuko delniukus, plokite katutes.

7 -12 mėn.

Augant mažyliui, tobulėja jo jutimai, vystosi pažintinė veikla, įvairesni tampa ir rankučių bei pirščiukų judesiai. Šiuo laikotarpiu vaikutis mėgsta miklinti pirštukus: dviem pirštais – rodomuoju ir nykščiu suima smulkų daiktą, o stambų – visa plaštaka. Mėgsta kaišioti pirštelius į nedideles ertmes. Mokosi gniaužyti, apčiupinėti. Džiūgaudamas žaidžia pirštų žaidimus. Tačiau rankos riešo judesiai dar riboti, nes yra sukietėję tik trys kauliukai (siekiant palyginti, suaugusiojo rieše – 28). Todėl jei duodate mažyliui šaukštą į rankas, nepykite, kai jo turinys paklius ne į burnytę, o ant artimiausios sienos.

Ką žaisti?

Leiskite rankomis imti ir valgyti mažais gabaliukais pjaustytą maistą (žinoma, jei jūsiškis jau moka kramtyti ir nėra pavojaus užspringti). Žaiskite pirštukų žaidimus (jų rasite internete), tačiau labai smagu sugalvoti ką nors savo, improvizuoti. Parodykite vaikui, kaip varna sako „kar“ (visus pirštus suglauskite, tada išskėskite), kaip vienas pirštukas duoda kitam bučinuką (abiejų rankų rodomieji susiliečia) ir pan. Nebijokite eksperimentuoti ir kurti, jūsų vienintelis žiūrovas bus sužavėtas, neabejokite.

Pasiilgote teatro? Paimkite seną pirštinę, prie pirštų prisiūkite sagas (bus akys), delno viduryje nupieškite, išsiuvinėkite ar prisiūkite skritulį (lūpas) – ir pirmyn!

Ikimokyklinukai

Vaikui augant, jo rankų smulkioji motorika tampa tikslesnė, jis išmoksta valingai atlikti tikslius, koordinuotus, sklandžius, sudėtingus riešo ir pirštų judesius bei įvairius veiksmus su daiktais. Vaiko raidos psichologai tvirtina, kad vaikai, kuriems nuo mažų dienų buvo mankštinami rankų pirštukai, greičiau pradeda taisyklingai, aiškiai kalbėti, gerai artikuliuoja garsus.

Ką žaisti?

Vienų-dvejų metų mažyliui greičiausiai patiks minkyti plastiliną, molį, druskos tešlą (tinka ir ta, kurią minkote pyragui). Tikrai nesvarbu, kas – varna ar žvirblis išeis. Svarbiausia čia yra pats procesas, kad vaikas prisiliestų prie šios šiltos ir natūralios medžiagos.

• Pasiūlykite vaikui piešti pirštais. Specialiai tam skirti dažai būna nenuodingi ir lengvai plaunami.

• Daug įkvėpimo galima rasti... virtuvėje. Tarkim, verti tuščiavidurius makaronus ant siūlo ar vielutės. Arba ant plastilinu aplipdyto stiklainio (vazelės) įspausti žirnių, pupelių, makaronų. Itin puikiai pirštukų masažui tinka grikių kruopos. Kadangi mažiems pirštukams juos po vieną sugraibyti per sunku, tiesiog patepkite ant popieriaus klijų ir paėmę žiupsnelį grikių pabarstykite.

• Rankomis išlyginkite servetėlę (suglamžytą popieriaus lapą).

• Piramidė, ant kurios reikia suverti žiedus.

• Žaislai – rūšiuoklės (formų, spalvų, daiktų).

• Kelių detalių medinė dėlionė.

Dvejų-trejų metų vaikams galbūt patiks medinės kastanjetės. Tai tokie nedidukai muzikos instrumentai, kuriuos spausdamas pirštukais vaikas išgauną tam tikrą garsą. Reikalauja kruopštaus pirštukų darbo ir gerina koordinaciją.

• Kai vaikas nustoja viską kišti į burną, galima išbandyti mozaiką. Tai toks žaidimas, kai į skylėtą lentą įstatomos įvairiaspalvės mažos detalės.

• Namuose galima ir kitaip lavinti pirštukus, pavyzdžiui, mokytis užsegti drabužių sagutes, užtraukti užtrauktuką ir pan. Išradinga mama gali ant audinio prisiūti didelę sagą, o šalia iškirpti skylę jai įverti. Netikėtas ir labai naudingas žaislas.

• Tinka įvairūs varstymo žaidimai. Parduotuvėse jų būna pirkti įvairiausių – medinių, kartoninių figūrų su iš anksto padarytomis skylėmis varstymui. Nesunku pasidaryti ir patiems namuose: storame kartone išdurti skyles ir verti pro jas batų raištelį. Jeigu vaikui tai per sunki užduotis, palūkėkite, iš tiesų šie žaidimai reikalauja geros akies ir rankos judesių koordinacijos.

• Žaisdami pirštukų žaidimus, nuplaunamu flomasteriu nusipieškite ant pirštų pagalvėlių smagius veidukus: du taškelius ir šypseną. Taip žaisti bus dar linksmiau.

• Verti karoliukus.

• Knygos su lipdukais.

Vyresniems smalsučiams pasiūlykite pirštukais parodyti pirmąją jo vardo raidę. Kuriuos pirštus ir kaip kryžiuoti ar lenkti, kad jie būtų panašūs į raidę B ar K?

• Nepamirškite maždaug 3-4 m. vaiko supažindinti su žirklėmis. Jos turi būti nedidukės, apskritais galais, kad vaikas nesusižeistų. Iš pradžių parodykite jam, kaip taisyklingai jas paimti, paskui, kaip jos nori valgyti (pražiodykite), ir tada, kaip „valgo“ (kirpkite).

• Šaukštu arba pincetu dėliokite kaštonus (pupas ar pan.)

• Žaidimai su pirštukinėmis lėlėmis. Nebūtina pirkti, galite nusimegzti ar pasisiūti pati. Paprasta pasidaryti iš degtukų dėžutės: apklijuoti spalvotu popieriumi, nupiešti veiduką, priklijuoti siūlų (bus plaukai arba ūsai).

• Popieriaus lankstiniai.

• Pamenate šešėlių teatrą, kai vakare, įjungus šviesą ir žaidžiant su pirštukais prie sienos, ant jos atgyja juodi paveikslai? Būtinai pabandykite tai su saviškiu.

TAI ĮDOMU

Pedagogė J.Danilevičienė dešimtyje ikimokyklinių įstaigų atliko tiriamąjį darbą vaikų dinaminei koordinacijai ištirti. Viena iš trijų užduočių – iškirpti skritulį pagal duotą liniją. Vaikai buvo pasirinkti vienodo amžiaus – penkerių metų. Iš trijų šimtų vaikų tik 20 proc. užduotį atliko tinkamai. Daugelis nemokėjo taisyklingai laikyti žirklių, jiems buvo sunku pasukti popierių kirpimo kryptimi.