Kūdikio priežiūra ir mados vėjai (4)

Mūsų mamos kartais stebisi, jei pasiguodžiame, kad pavargome. „Koks gi vargas sauskelnes pakeisti! Štai aš pusę dienos vystyklus skalbdavau...“ Laikas nestovi vietoje, tad gali būti, kad prižiūrėdamos savo vaikaičius ir mes stebėsimės naujovėmis, apie kurias galėjome tik pasvajoti, pasikeitusiu požiūriu...

Tačiau ir šiandien vis dar reikia „griauti“ senuosius mitus arba... vienus jų atgaivinti, nes senolės buvo teisios.

Konsultuoja neonatologė medicinos daktarė docentė Jūratė Buinauskienė

Gimdymas namie ir ligoninėje

Gimdymą su pribuvėja pakeitė saugesnis gimdymas ligoninėje. Tačiau jau Lietuvoje ir pasaulyje atsiranda moterų, kurios gimdo namie. Ar tai rodo, kad grįžtama prie tūkstantmečių tradicijų?

Gimdymas namie susijęs su didesne rizika vaikelio gyvybei ir sveikatai. Jei gimdymas sklandus ir kūdikis sveikas, gimdyti namų aplinkoje yra jaukiau, moteris patiria mažiau įtampos. Tačiau gal geriau gimdykloje sudaryti tokias sąlygas, kad gimdyvė jaustųsi kaip namie? Būsima mama neturėtų paskutinę minutę apsispręsti, kad gimdys namie, nes reikia tam pasiruošti, lankyti paskaitas. Namiškiai taip pat turėtų būti pasiruošę. Be to, reikėtų apgalvoti, kas patikrins naujagimio būklę. Jį gydytojas turi apžiūrėti per pirmas 24 val. Gimdant namie tai galėtų padaryti šeimos gydytojas ar pediatras, kuris įprastai į vaikelio namus atvyksta pirmą iš ligoninės grįžimo dieną.

Skiepai atgyveno?

Kadaise jokių skiepų nebuvo, bet žmonija neišmirė. Todėl vis daugiau atsiranda mamų, kurios mano, kad ir jų vaikelis apsieis be skiepų. Grįžtame į viduramžius?

Dėl visų vaikučiui atliekamų procedūrų kiekviena mama turi pati apsispręsti ir savo sutikimą patvirtinti parašu, prieš jos valią skiepų neatlieka. Ligoninėje naujagimiui suleidžiama vit. K ir iš kulniuko paimama kraujuko genetiniam tyrimui. Dėl šių procedūrų tėveliai niekada neprieštarauja, nes medikams paaiškinus gerai supranta, kad visa tai atliekama naujagimio labui. Vitamino K suleidžiama hemoraginės ligos profilaktikai (kad naujagimis nekraujuotų į virškinimo sistemą ar smegenis), o genetinis tyrimas padeda nustatyti hipotireozę ir fenilketonuriją, kurias nustačius per pirmą gyvenimo mėnesį įmanoma išgydyti be padarinių, vaikutis neturės psichinės negalios. Kuo vėliau išaiškinama, pavyzdžiui, hipotireozė, tuo negalia sunkesnė.

Tačiau skiepyti naujagimį sutinka ne visos mamos. Gimdymo namuose skiepijama nuo hepatito B, kurio vis daugėja, ir tuberkuliozės, kuri Lietuvoje dabar labai išplitusi.

Kartu ar atskirai?

Anksčiau po gimdymo kūdikį išnešdavo į atskirą palatą. Dabar mama jį glaudžia prie krūtinės. Nors kartais lieka nemigusi, labai pavargsta, bijo paprašyti, kad nakčiai vaikutį išneštų ir galėtų pailsėti, nenori būti palaikyta „bloga mama". Ar vis dėlto galima laužyti naująją tvarką?

Naujagimiui tikrai geriau kartu su mama. Tačiau jei ji išvargusi ir dirgli, jis tai pajunta. Užsisuka užburtas ratas: pavargusią mamą naujagimis pradeda tarsi ir erzinti, o su pienu jis gauna streso hormonų, jaučia blogas mamos emocijas ir dar daugiau verkia. Mes labai džiaugiamės, kai naujai įrengtose palatose lieka tėvelis ir pasikeisdamas su mama prižiūri kūdikį. O jei mama patyrė cezario pjūvio operaciją, neturi sveikatos prižiūrėti naujagimį ir šalia nėra nė vieno namiškio (vyro, brolio, sesės ar vyresnio vaiko), seselės bei gydytojos tikrai nėra tokios žiaurios, kad į tai nereaguotų. Pačios pasiūlo mamai pailsėti ir išnešti naujagimį į kitą palatą. Kai mamai nepavyksta susitarti su viena sesute ar gydytoja, pasikeitus pamainai, gali pakalbėti su kita.

Režimas ar laisvė?

Prieš porą dešimtmečių kūdikį maitino griežtai pagal valandas. Paskui mitybos režimą „tvarkė" pats vaikas - valgė, kiek nori ir kada nori. Bet pasigirsta balsų, kad kūdikis, dažnai ir po mažai žįsdamas, gauna tik neriebaus pieno, todėl nepasisotina. Ar reikia, kad vaikas šiek tiek praalktų ir noriau žįstų, ar tegul maitinasi laisvu grafiku?

Ką tik gimęs kūdikėlis dažniau žinda, nes būdamas ant mamytės rankų saugiau jaučiasi. Vėliau jam visiškai užtektų valgyti kas tris valandas. Jei yra visiškai sveikas, turi teisę rinktis, kaip valgyti - rečiau ar dažniau. Tačiau kad galėtų pasirinkti, turi turėti nors šiek tiek patirties. Pasitaiko, kad naujagimis dėl mamos ar gydytojų nepastebėtų kokių nors sveikatos bėdų (širdies, neurologinių) kelis kartus neprivalgo, todėl nusilpsta ir nebeturi sveikatos iš mamos krūtų ištraukti daugiau pienuko. O mamytei atrodo, kad šiek tiek pažindęs ir užmigęs vaikutis jau sotus. Kita dažno valgymo priežastis - vaikeliui ką nors skauda, jam neramu. Juk jis žinda ne vien tam, kad pasisotintų, bet ir nusiramintų, prisiliestų prie mamos, pabūtų šalia.

Kūdikis gali labai dažnai valgyti ir ne dėl savo bėdų. Iš mamytės krūtų galbūt sunkiai išteka pienas. Šiuo atveju gydytojai siūlo šiek tiek pienuko, kuris iš pradžių teka liesesnis, ištraukti, išpilti ir tada maitinti riebesniu. Jei pienas sunkiai bėga, taip pat galima įsigyti specialų zonduką, kuriuo sumaitinamas nutrauktas pienas. Prie spenelio pritvirtinamas zondukas, vienas jo galas įkišamas į buteliuką, o kitas - į burnytę. Vaikelis jaučia mamos kvapą, čiulpa spenelį ir mano, kad valgo iš krūties. Ši priemonė sukurta, nes čiulpiant krūtį dirba vieni raumenukai, o valgant iš buteliuko - kiti, ne visi kūdikiai sugeba „mokytis iškart dviejų kalbų", t. y valgyti ir vienaip, ir kitaip. Aišku, yra tokių vaikučių, kurie valgo visaip.

Jei mamos labai maži speneliai, galima naudoti antspenį. Kūdikis gali per mažai privalgyti ir kai mamos skausmo „slenkstis" labai mažas, todėl jai labai skauda spenelius. Vaikelis tai jaučia ir tarsi saugodamas mamą žinda trumpiau.