Kokia sporto šaka vaikui tinkamiausia?

Vaikai paprastai nori judėti, rungtis, varžytis. Vien mokyklos veiklos jiems nepakanka, nes mažieji neiškrauna susikaupusios energijos. Ko gero, dėl to mielai lanko būrelius, kuriuose gauna papildomą fizinį krūvį. Nuo kokio amžiaus galima leisti vaiką sportuoti? Kokie tam tikros veiklos pliusai ir minusai?

Tinkamas amžius

Yra oficialūs siūlymai, nuo kada vaikai galėtų pradėti lankyti tam tikrų sporto šakų būrelius. Juos patvirtino Švietimo ir mokslo ministras bei Kūno kultūros departamento generalinis direktorius 2000 m. Šie siūlymai paremti įvairių specialistų (medikų, trenerių) rekomendacijomis. Bet gyvenime šių amžiaus normų nėra tiksliai laikomasi, mat ir tėvai, ir treneriai norėdami vaiką ruošti profesionaliam sportui, pradeda jį mokyti anksčiau. Bet visada reikia atsiminti, kad vaikų raida nėra vienoda. Vienas šešiametis gali būti fiziškai kur kas labiau subrendęs už kitą to paties amžiaus vaiką. Todėl galvojant vaiką leisti į sporto būrelį reikėtų atsižvelgti į konkrečius jo gebėjimus bei fizinį išsivystymą.

Rekomenduojamas amžius, nuo kada pradėti lankyti populiariausias sporto šakas.

6-7 metai meninė gimnastika, sportinė gimnastika, sportiniai šokiai

6-8 metai dailusis čiuožimas

7-9 metai stalo tenisas

7-10 metų tenisas

8-10 metų krepšinis, futbolas, žolės riedulys

9-11 metų tinklinis

9-11 metų dziudo mergaitėms, berniukams - 10-13 metų

10-12 metų dviračių sportas, irklavimas

12-14 metų boksas

Gebėjimai pagal raidą

Ankstyvoji vaikystė. 3-5 m.

Vaiko rega dar nevisiškai išvystyta, sunku sekti judančius objektus ir įvertinti jų greitį. Pusiausvyra taip pat dar nėra brandi. Dėmesį sukaupia trumpam, lengvai jį išblaško. Tai, ką veikia, jam reikia matyti ir girdėti (tai yra neatlieka veiksmų nesugeba atlikti automatiškai).

Rekomenduojama veikla: žaidimai, ėjimas, bėgimas, plaukimas, kūlvirsčiai. Netinka organizuoti sportinius renginius ir varžybas, nes vaikas dar nėra brandus ir tai gali sutrikdyti informacijos įsisavinimo ir įgūdžių procesą. Tokio amžiaus vaikas gali sportuoti, judėti, žaisti vien tik dėl džiaugsmo, bet ne dėl rezultatų, nes, kaip minėta, gali sulėtėti jo vystymąsi.

Vaikai labai skirtingi. Vieni darželinukai daug ir energingai juda, kiti mėgsta pasyviai žaisti, sėdėti, vartyti knygutes. Ypač šiuos, kad fiziškai vystytųsi, reikėtų sudominti ir įtraukti į judrius žaidimus, nes tinkamas judėjimas gerai veikia vaiko raumenų raidą, tonusą, sąnarių judrumą, koordinaciją, formuoja taisyklingą laikyseną, gerina vidaus organų veiklą.

Vaikystė. 6-9 m.

Vaikui vis dar sunku sekti judančių objektų greitį ir kryptį. Apie 7-uosius gyvenimo metus jis ima kontroliuoti pusiausvyrą, t. y. jis liaujasi galvojęs, kaip eiti, lipti, bėgti, šokti ir nepargriūti. 6 m. vaikas jau moka išmesti kamuolį virš galvos, 8 m. išlavėja bėgimo įgūdžiai. Dėmesio koncentracija vis dar ribota, nes vaiko dėmesį patraukia daug dalykų ir jis ilgam nesugeba susikaupti tik ties viena veikla. Dar negali greitai priimti sprendimų.

Tinka tokia veikla, kai nereikia griežtų taisyklų. Bet jeigu šio amžiaus vaikas lanko sporto būrelį, vis tiek atsiranda griežtų sporto veiklos taisyklių, nes treneriai ir sporto mokyklos siekia rezultatų. Sportuoti vien dėl malonumo nelabai pavyksta.

Sporto šakų apžvalga

PLIUSAI

Šokiai. Juos vaikai gali pradėti lankyti jau nuo 4 m., o kartais ir anksčiau (priklauso nuo vaiko). Jei vaikui patinka muzika ir judėjimas, jie labai rekomenduotini, nes formuoja taisyklingą laikyseną, skatina visų organizmo sistemų veiklą.

Meninė ir sporto gimnastikos

Meninę gimnastiką lanko tik mergaitės, sportinę - ir mergaitės, ir berniukai. Tai, ko gero, universaliausia sporto šaka, nes ja užsiimant darniai vystosi visi kūno raumenys. Gimnastiką lankančio vaiko didėja raumenų įtempimas, sąnarių lankstumas, tobulinama pusiausvyra, jis išmoksta valdyti savo judesius. Kai kurie elementai atliekami netgi jų nekontroliuojant akimis. Reikalingas kūno, pečių, klubų sąnarių ir stuburo, lankstumas, nes nuo jo priklauso judesių amplitudė. Pagal fiziologinę apkrovą meninė gimnastika mažai atsilieka nuo sportinės.

Dailusis čiuožimas

Persipina greitojo čiuožimo, meninės gimnastikos, akrobatikos, choreografijos elementai. Kojų judesiai sudėtingi, subtilūs ir įvairūs - tokie būdingi tik šiai vienai sporto šakai. Dailusis čiuožimas stiprina raumenų jėgą, pusiausvyrą, sudėtingą kojų ir rankų koordinaciją ir padeda orientuotis erdvėje.

Plaukimas

Plaukimas vysto praktiškai visas svarbiausias raumenų grupes, gerina pusiausvyrą, teigiamai veikia visą organizmą.

Visos žaidybinės sporto šakos

Vysto greitį, jėgą, vikrumą, fizinę ištvermę. Būtina judėjimo įgūdžių automatizacija - tai reiškia, kad vaikas judėtų negalvodamas, jog gali pargriūti. Tobulina nervinį procesų jautrumą. Dideli judėjimo sistemos reikalavimai.

Visos žaidybinės sporto šakos labai panašiai lavina vaiko gebėjimus ir formuoja jo kūną, bet išskirti norisi populiariausią Lietuvoje, krepšinį.

Krepšinis

Juo užsiimti visada yra daug norinčiųjų. Sveikintini ir tie, kurie neturi duomenų, nes net jei nebus žaidėjais, pramoks šio sporto. Krepšinis unikalus tuo, kad tolygiai vystosi akies raumenys. Vaikas mokosi sekti kamuolį akimis ir tuo pat metu matyti, ką kiti žaidėjai veikia aikštelėje - formuojasi erdvinis giluminis matymas. Ateityje vaikas gebės „apimti" akimis daugiau nei tie, kurie nežaidė krepšinio.

Sklando mitas, kad krepšinį žaisdamos aukštos mergaitės dar labiau ištįsta. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad ši sporto šaka paskatina ūgį. Didesnė bėda yra kaip tik ta, kad vaikai labai nori paaugti. Tokiems patarimas - pakabėti ant skersinio kasdien tiek, kiek išlaiko rankų raumenys. Šis pratimas atpalaiduoja stuburo raumenis.

MINUSAI

Bet koks sportas yra į sveikatą, jei juo neužsiimama per daug. Vaiko organizmas dar nėra brandus, todėl bet kuris fizinis krūvis turi būti „dozuotas". Bet kartais, net ir esant tinkamam fiziniam krūviui, atsiranda perkrova: patempus raiščius pradeda skaudėti kelius, čiurnas, pečius. Tėvai, tai pastebėję, turėtų kreiptis į vaikų ortopedą traumatologą, kuris nuspręs, ką toliau daryti: riboti fizinį krūvį, skirti fizioterapiją ar vaistų.

Net ir sportuojant ne visada yra tinkamai vystomi visų grupių raumenys, todėl atsiranda vadinamasis raumenų disbalansas. Pasitaiko, kad vaikui skauda blauzdų raumenis, kartais nugaros, juosmens. Nesunku atskirti, kada šis skausmas atsiranda dėl nuovargio, o kada reikėtų ieškoti pagalbos. Kai per treniruotę vaikas pavargsta, raumenyse susikaupia vadinamoji pieno rūgštis, todėl pradeda skaudėti raumenis. Šis skausmas turėtų savaime praeiti po dienos kitos. Jei jis nedingo, vadinasi, raumenų apkrova buvo netolygi (paprastai skauda nugarą, juosmenį, blauzdas, krepšiniui būdingas kelių skausmas) ir reikia kreiptis į gydytoją. Tokios bėdos nutinka dėl vaikų organizmo nebrandumo, nes jų kaulinė sistema vis dar vystosi. Tad ir taisyklingai atliekant pratimus bėdų pasitaiko. Dažniausios visų sporto šakų traumos - raiščių patempimai.

Bėdos dėl svorio

Kai kurios sporto šakos (taip pat baletas, dailusis čiuožimas, gimnastika) yra iškėlusios didelius svorio reikalavimus. Jomis užsiimant vaikui gali pritrūkti mikroelementų. Ypač lankantys baletą vaikai turi riboti tam tikrą maistą. Baleto šokėjos yra lanksčios, lengvos, parteriui jas kilnojant neįskausta nugara, bet ar dietos nežaloja sveikatos, sunku pasakyti.

Dailusis čiuožimas kartelės nėra taip aukštai užkėlęs kaip baletas, o štai meninė gimnastika taip pat kelia nemažai reikalavimų.

Vaiko normalus svoris skaičiuojamas taip: ūgis - 100 = svoris (pavyzdžiui, jei vaikas yra 140 cm ūgio, jis turėtų sverti 40 kg).

Daugelis sporto šakų iš vaikų reikalauja idealaus svorio, kuris skaičiuojamas taip: ūgis - 110 (140-110 - 30 kg), o balerinoms reikalavimai, ko gero, dar didesni. Atrodo, kad jų svoris skaičiuojamas taip: ūgis - 115 ar net 120.

Be abejo, į tai būtina atsižvelgti ir pasikonsultuoti su gydytoju, ar vaiko organizmui netrūksta svarbių medžiagų.

Ką rinktis

Renkantis sporto šaką, visada reikėtų atsižvelgti į patį vaiką, jo norus ir išsiaiškinti, kokie yra reikalavimai, galimos traumos ir privalumai. Jokia sporto šaka nepakenks, jei vaikas sportuos tik dėl malonumo. Jei nori tapti sportininku profesionalu, traumų ir raiščių patempimo tikimybė didesnė.

Pats geriausias pasirinkimo kriterijus yra paties vaiko noras ir susidomėjimai. Gerai, kai vaikai išbando įvairias sporto šakas, įvairias veiklas ir atsirenka tai, kuo norėtų užsiimti ir kokioje srityje tobulintis. Jei jie dar ir talentingi, treneriai pastebės ir kartu su tėvais spręs - profesionaliai su vaiku užsiimti, ar ne.