Kodėl mažylis labai prakaituoja?

Kodėl vieno mažylio marškinėliai vis sušlampa nuo prakaito, o kitas net ir bėgiodamas beveik neprakaituoja? Nuo ko tai priklauso?

Konsultuoja pediatrė pulmonologė alergologė medicinos mokslų daktarė docentė Jolanta Kudzytė

„8 mėn. mergaitė nuo gimimo labai prakaituoja: ir delnai, ir pažastys, ir padukai. Žodžiu, ji visa šlapia. Vit. D organizme – norma, jokių kitokių sveikatos sutrikimų požymių mūsų gydytoja nemato. Ką daryti? Kokios apskritai yra prakaitavimo priežastys? Sesuo dukrytę ne visada pataiko tinkamai aprengti, todėl atsiranda slogytė, kosuliukas. Ar prakaitavimas gali būti paveldimas? Mano sesė taip pat turi šią bėdą“, – savo nerimu laiške redakcijai dalijasi mergaitės teta.

Panašių klausimų kyla ne vienai kūdikio ar jau paaugusio vaikučio mamai.

Prakaitas – būtinybė

Mes visi prakaituojame, nes mūsų kūno paviršiuje yra daugybė mažų prakaito liaukučių, ypač paduose, delnuose ir pažastyse. Šių liaukučių išskiriamas skystis garuodamas atvėsina kūną ir palaiko reikiamą jo temperatūrą. Kartu pašalina dalį vykstant medžiagų apykaitai išsiskyrusių nuodingųjų medžiagų. Taip organizmas šiek tiek valosi (kai kurios druskos vis tiek nepasišalina). Taigi prakaitavimas, kurį reguliuoja simpatinė ir parasimpatinė centrinė nervų sistema, yra būtinas kiekvienam. Pasak docentės J.Kudzytės, jei vaikščiodami, dirbdami, sirgdami ar karščiuodami neprakaituotume, turbūt mirtume perkaitę.

Genų įtaka

Jei mama skundžiasi, kad vaikas labai prakaituoja, ir klausia gydytojų, kas mažyliui yra ir ką daryti, jie dažniausiai visada pasiteirauja, ar pati mažylio mama arba tėtis neprakaituoja. Tada mama prisimena, kad ir tėčio marškiniai nuolat šlapi arba kad nei ji, nei vaikas niekada neprakaituoja net aktyviai judėdami.

Gausesnis ar silpnesnis prakaitavimas gali būti įgimtas, paveldėtas. Paveldimas gali būti net ir prakaito kvapas. Vieni žmonės prakaituoja ir jokio kvapo nėra, o kiti turi dažnai praustis, nes vos suprakaitavus pasklinda labai aštrus kvapas. Tiesa, ką tik išsiskyręs prakaitas dažniausiai būna bekvapis. Kvapą jam suteikia baltymai, irstančios odos dalelės ir ant jos esančios bakterijos. Kuo ilgiau nenuprausiamos, tuo stipresnį kvapą skleidžia. Tačiau kūdikio prakaitas neriečia nosies, nes dažnai prausiamas, ant jo kūnelio yra mažai bakterijų. Kūdikio prakaitą išskiriančios liaukutės nepakankamai išsivysčiusios. Dėl šios priežasties mažylis greitai perkaista, gali atsirasti prakaitinė (išberti pūlingomis pūslelėmis).

Kodėl prakaituoja?

Pasakyti, ar prakaituojama ne per daug, galima tik žinant vaiko amžių, kūno svorį, kada prakaituoja – dieną ar naktį, ramiai sėdėdamas ar bėgiodamas, koks prakaito kvapas, kaip prakaituoja jo tėtis ir mama, ar vaikas turi kitų ligą rodančių požymių.

Per aukšta kambario temperatūra. Kodėl gausiai prakaituoja kūdikis, gali būti kelios priežastys. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į kambario temperatūrą ir vaiko aprangą. Dažnai būna, kad oro temperatūra kambaryje siekia vos ne 30 laipsnių, o vaikas dar užklotas dviem antklodėmis. Geriausia patalpos temperatūra – 20-22 laipsniai.

Rachitas. Antra kūdikių prakaitavimo, ypač delniukų ir padukų, priežastis – rachitas. Nors patikrinus kraują nustatoma, kad vit. D pakanka, vaikas gali šia liga sirgti. Taip yra dėl to, kad tyrimo atsakymas labai priklauso nuo to, kada atliktas. Docentė J.Kudzytė siūlo gausiai prakaituojančio kūdikio mamai dar kartą pasitarti su pediatru. Vaiko sveikatos būklę stebintis gydytojas turėtų patikrinti, ar minkšti galvytės kauliukai, kokio dydžio momenėlis, nuodugniau pasidomėti, kada pradėjo prakaituoti.

Pasak docentės, maiste vit. D yra labai mažai ir gyvename šalyje, kurioje mažai saulės, todėl profilaktinė arba labai maža gydomoji vit. D dozė kūdikiui tikrai reikalinga.

Baimė, įtampa, nerimas. Turbūt dažnas pastebėjote, kad prieš egzaminą ar kitokį išbandymą ne vieną mūsų išpila prakaitas? Vaikas, kaip ir suaugęs žmogus, lieti prakaitą taip pat gali patyręs baimę, įtampą, didelį nerimą. Jautresnis vaikas gali suprakaituoti ir nuo stiprių teigiamų emocijų. Todėl tėveliai turėtų pasidomėti, ar vaikas gerai jaučiasi namuose,

darželyje, mokykloje, ar nepatiria įtampos. Gal pasikeitė vaiko elgsena ir reikia nuvesti pas psichologą?

Vaistų poveikis, ligos pradžia ar pabaiga. Vartojant kai kurių vaistų (ne tik temperatūrą mažinančių, bet ir sukeliančių vėmimą, insulino ar kt.) taip pat gali išsiskirti daugiau prakaito. Prakaitavimas gali rodyti ūmią arba lėtinę užkrečiamąją ligą, karščiavimo pradžią arba pabaigą, kai temperatūra pradeda kristi. Po ligos nusilpęs vaikas irgi gali gausiau prakaituoti. Kai kurie vaikai gali prakaituoti sutrikus medžiagų apykaitai, sirgdami diabetu, skydliaukės ligomis, širdies nepakankamumu arba ištikus alerginiam šokui. Gausiau prakaituoti skatina ir lėtinis apsinuodijimas.

Antsvoris. Suprantama, aktyvus, judrūs ir daug lakstantis vaikas taip pat labiau prakaituoja. Jei dūksta, bėgioja nutukęs vaikas, jo drabužėliai dar labiau sušlampa. Gausiai prakaituojantis storuliukas gali dažniau sirgti, nes vilkintį šlapiais drabužėliais greičiau perpučia vėjas. Todėl vos tik sušlampa drabužiai vaiką reikia perrengti, o jei nėra sausų, saugoti, kad neperpūstų vėjas, stengtis, kad nebūtų skersvėjo.

Pagalba suprakaitavusiam

Vaikui, kuris labai suprakaitavo, būtinai reikia atsigerti. Kalio papildomai duoti nereikia, nes kitaip nei vyresnių žmonių, šios mineralinės medžiagos vaiko organizmas tiek daug nepraranda kartu su prakaitu. Daug svarbiau suprakaitavusį vaiką nuprausti, kad nesidaugintų bakterijos ir odelės negraužtų prakaitas, perrengti sausais drabužiais. Pravartu prisiminti, kad jam negalima stovėti pučiant vėjui, gerti šaltų gėrimų ir valgyti šaltų ledų, nes didelis temperatūrų skirtumas gali susargdinti.