Kaip mokosi kūdikis?

Kūdikiui svarbu būti savarankiškam, bet reikia atsižvelgti ir į jo raidą. Pažvelkime, ką sugeba kūdikis pirmaisiais gyvenimo metais?

Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė

4 +

Ketvirtą mėnesį kūdikis labai aktyviai siekia žaisliuko. Jei padėsite jį toliau, nesutriks, apsivers tiek, kiek reikės, ir pasiims. Maždaug šiuo metu vaikutis jau mokosi būti savarankiškas: prilaiko buteliuką, bando pats paimti krūtį, duonytės gabaliuką dedasi į burnytę.

6 +

Šešių mėnesių dažnai jau moka savarankiškai pavalgyti. Vadinasi, mamai prasideda nuolatinio valymo, veiduko plovimo periodas. Mažiukas pats „prisisega" prie krūtinės arba įsikiša buteliuką į burnytę. Gali abiejose rankytėse laikyti po žaisliuką ir įdėmiai apžiūrinėti tai vieną, tai kitą, nė vieno nepaleisdamas. Pasibaigus pirmajam pusmečiui kūdikis jau moka žaisti abiem rankytėmis. Gali į abi rankytes paimti kubelius, barškučius, samčius ir daužydamas vieną į kitą gėrėtis. Jau moka paduoti, paimti daiktą. Jei paprašysite paduoti barškutį - paduos, jei paprašysite paimti - paims.

7 +

Maždaug septintą aštuntą mėnesį ima formuotis pincetinis griebimas (iki galo turi susiformuoti iki 11 mėnesių). Vadinasi, nykščiu ir smiliumi gali rankioti blusos dydžio smulkmes. Moka žaisti dviem skirtingais žaislais abiejose rankose.

9 +

Devynių mėnesių jau gali žaisti kamuoliuku: jį mesti ir gaudyti. Jau galima išmokyti gerti iš puodelio - laikyti jį už ąselės ir neapsipilti. Šis įgūdis turėtų būti išugdytas iki 15 mėnesių. Ar seksis gerti iš puodelio, priklauso nuo kiekvieno kūdikio ir, aišku, tėvų pastangų.

10 +

Apie dešimtą mėnesį kūdikis pradeda žaisti dar vieną žaidimą: išmoksta įdėti mažesnį daiktą į didesnį, pavyzdžiui, riešutą į puodelį. Šis įgūdis susiformuoja maždaug iki 13 mėnesių. Maždaug nuo 9 iki 12 mėnesių vaikutis labai mėgsta mėgdžioti tėvus. Kartais juokingai atrodo, kai mažas pyplys susikaupęs plauna grindis. Tai metas, kai jis labai nori padėti tėveliams.

Savarankiškas ir saugus

2 patarimai

1. Po namus ropinėjantis kūdikis gali nuryti kokią nors žaislo detalę. Todėl labai svarbu, kad jie būtų saugūs. Būtinai pasidomėkite, ar tinka iki trejų metų, mat iki to laiko vaikutis juos ragaus. Tiesa, dažniausiai į burnytę žaisliukus vaikučiai įsideda pirmaisiais ir antraisiais gyvenimo metais, bet atsarga gėdos nedaro. Šis metas gana sunkus mamai, kuri nuolat privalo stebėti, ar pypliukas nenugvelbė ir neprarijo kokio nors daikto. Todėl pasirūpinkite, kad apatinėse lentynose ir įvairiose pakampėse, kurias ropojantis skanautojas gali pasiekti, nebūtų smulkių detalių, aštrių ir pavojingų daiktų. Nepamirškite saugiai laikyti valiklių. Vis dar pasitaiko mažylių, kurie išsidegina burnytės gleivinę, pavyzdžiui, tualeto valikliais, mat susivilioja spalvotais, gražiais dangteliais.

2. Pasitaiko, kad mažylis nugvelbia gabalėlį šuns maisto ir labai greitai nuryja. Paprastai mamos labai išsigąsta, tačiau mažas sauso maisto gabalėlis vaikučio sveikatai nekenkia. Ateityje geriau gyvūno ėdalą padėti taip, kad kūdikis nepasiektų. Vaikučiai dažniau nei šuns maisto paragauja vaistų, mat jie dažnai spalvoti, gražūs, traukia akį. O paprastai dar mato, kaip juos geria mama ar močiutė. Mažiesiems labai patinka prakrapštyti pakuotę, o tada, jei padengtos saldžiu apvalkalėliu, gali suvalgyti tiek tablečių, kiek yra. Kai kurie vaistai nusėda į organizmo riebalinį sluoksnį ir medikams nėra paprasta juos išplauti. Brangesnių vaistų dangteliai yra užsukti taip, kad mažylis nesugeba atsukti, tačiau ir tokius geriau laikyti vaikui nepasiekiamoje vietoje. Vaiko organizmas turi tam tikrą apsaugą, mat jei patenka skrandžiui nepažįstama medžiaga, labai lengvai ir greitai ją išvemia. Tačiau jei prisiryja vaistų, ne visada tai padeda. Taip pat pasidomėkite, ar namuose augančios gėlės nėra nuodingos, mat neretai ir jų paragauja.