Kai trūksta oro...

Nors kambaryje visiems gaivu ir lengva, vaikas skundžiasi, kad trūksta oro, dūsta. Kas jam? Yra daugybė ligų, kuriomis sergant vargina dusulys.

Konsultuoja pediatrė Virginija Lukšienė

Kas yra dusulys

Vaikas vis atsikvepia ir bando daugiau įkvėpti oro, žiopčioja lyg žuvis, mėlsta... Tai būklė, vadinama dusuliu (dispnėja), pasireiškiant labai intensyviu arba apsunkintu kvėpavimu. Dusulys gali būti ūmus, atsiradęs netikėtai užklupus ligai, ir lėtinis, kamuojantis dėl įgimtos arba įgytos ligos ar būklės bei ilgai varginantis.

Pirmi oro gurkšniai

Kai kuriems naujagimiams jau nuo pirmų gyvenimo valandų trūksta oro, nes jų kvėpavimo takai (trachėja, bronchai) ar gerklos žemiau balso klosčių yra susiaurėjusios, įkvepiant oro gerklų sienelės subliūkšta. Gali būti ir kitų įgimtų, dėl sutrikusios raidos bei sklaidos atsiradusių trūkumų (gerklų cistų, plėvių, hemangiomų bei kt.), trukdančių orui patekti į kvėpavimo takus. Kai tokie vaikučiai kvėpuoja, galima išgirsti šalutinį garsą. Pagal tai, kada atsiranda - įkvepiant ar iškvepiant ar ir vienu, ir kitu atveju, kada sustiprėja, tarkim, valgant ar miegant, kuri kūno padėtis paskatina bei kitus kūno siunčiamus ženklus, gydytojai sprendžia, kokius tyrimus vaikeliui reikia atlikti. Dažniausiai jis neišvengia kraujo ir rentgenologinio tyrimo.

Pagalba. Mažam vaikui dusulys dažniausiai pasireiškia padažnėjusiu kvėpavimu. Organizmui pritrūkus deguonies pamėlsta nosytė, lūpytės, ligoniukas tampa neramus. Būklei palengvinti skiriama deguonies terapija, vaistų, kurie mažina kvėpavimo takų paburkimą ir spazmus, gerina širdies bei kraujagyslių veiklą bei kt.

Geležies stokos mažakraujystė

Ar organizmui pakanka deguonies, labai priklauso nuo eritrocitų ir hemoglobino, nes jie perneša deguonį į visus organizmo audinius. Jei hemoglobino stinga ar sumažėja eritrocitų dydis, prasideda mažakraujystė. Jos negydant trinka įvairių organų veikla. Vaikas jaučia nuovargį, sutrinka dėmesys ir apetitas, jam silpna, atrodo blyškus, kamuoja dusulys, skauda, svaigsta galva, todėl gali alpti. Oda tampa sausesnė, gali slinkti plaukai, lėčiau augti nagai. Klausant širdelę gali būti girdimas ūžesys, dažnesnis ritmas. Geležies stokos mažakraujystė gali būti ir be jokių požymių. Ši liga gali būti įgimta arba atsiradusi po sunkios ir ilgos užkrečiamosios ligos (pvz., inkstų, plaučių uždegimo ar pūlingosios anginos).

Pagalba. Dėl užkrečiamosios ligos atsiradusi mažakraujystė gali praeiti savaime, kai vaikas visiškai pasveiksta. Tačiau dažnam reikia ilgai vartoti geležies papildų, o jei žarnynas nepasiima geležies iš maisto - nuolat. Kūdikį patartina kuo ilgiau žindyti mamos pienuku, o vyresniam kasdien duoti mėsos (jautienos, neriebios kiaulienos, kalakutienos) su daržovėmis, nes geležį organizmas geriau pasiima su vit. C. Šio mikroelemento daug turi ne tik žemuogės ir braškės, bet ir mėlynės, bruknės, spanguolės, salotos, špinatai bei kt. Reikėtų šiek tiek riboti pieno produktus, nes jame esantis kalcis suriša geležį, tad ji iš organizmo pasišalina aplenkdama kraują.

Bronchų astma

Svarbiausi šios lėtinės, neretai paveldimosios apatinių kvėpavimo takų uždegiminės ligos požymiai yra priepuolinis kosulys ir dusulys uždegimui paūmėjus. Priepuolius paskatina maisto, įkvėpiamieji aplinkos alergenai, užkrečiamosios kvėpavimo takų ligos, įtampa ir kt. Kai alergenų pakliūva į kvėpavimo takus, gleivinė paburksta, lygiųjų raumenų sienelės pradeda spazmuoti, tad vaikui sunku iškvėpti orą. Liga nėra išaugama, bet tinkamai gydant savijauta pagerėja ilgam.

Pagalba. Tai įvairių veiksnių sukeliama sunki liga, todėl ligoniuko būklę galima palengvinti tik ištyrus, kas ją pasunkina, ir duodant gydytojo vaistų nuo uždegimo, taip pat plečiančių bronchus ir kt., tinkamai tvarkant gyvenamąją aplinką, vengiant nervinės įtampos.

Užkrečiamosios kvėpavimo takų ligos

Plaučių uždegimas. Jį gali sukelti įvairios bakterijos ir virusai, kartais grybeliai, parazitai, įkvėptas skrandžio turinys bei kt. Ligonėlis karščiuoja, pablykšta, nesidomi aplinka, netenka apetito, jį vargina kosulys (neretai girdėti švokštimas, gargimas), neįprastai dažnas, paviršinis kvėpavimas. Kartais pamėlsta lūpos, skauda krūtinę, pilvą, vaikas vemia. Jei plaučių uždegimą sukelia mikoplazmos ar chlamidijos, kūno temperatūra būna neaukšta, bet ilgai vargina priepuolinis kosulys.

Pagalba. Vaikas gydomas antibiotikais, atsikosėti padedančiais ir kitais vaistais ligoninėje arba namie, priklausomai nuo būklės. Būtina gerti daug šiltos arbatos (ramunėlių, liepžiedžių, čiobrelių, aviečių). Jei namie gydomo ligoniuko tėveliai pastebi, kad mėlsta jo lūpos ir pirštų galiukai, jis atsisako gerti, laikosi aukšta temperatūra, būtina kviesti gydytoją.

Bronchitas. Maži vaikai juo serga labai dažnai. Sukelia įvairūs virusai, rečiau - bakterijos, alergenai, svetimkūnis ir kt. Iš pradžių vargina peršalimo požymiai (temperatūra, sloga, silpnumas, kosulys). Vėliau sausas kosulys tampa drėgnas, vaikas gali vemti atkosėtais skrepliais. Jie gali užkimšti kvėpavimo takus. Tada vaikas švokščia, dūsta, girdėti švilpimas iškvepiant. Tai obstrukcinis bronchitas. 6-8 mėn. kūdikiai neretai serga bronchiolitu (uždegimas apima pačius smulkiausius bronchus ir trunka gana ilgai).

Pagalba. Bronchitu sergantis vaikas gali pasveikti savaime, bet jei liga užsitęsia, gali pereiti į plaučių uždegimą. O jei bronchitas kartojasi keletą kartų per metus, gali prasidėti bronchų astma. Todėl svarbu vaiką tinkamai gydyti: vėdinti ir drėkinti kambarį, girdyti šiltais skysčiais, o esant aukštai temperatūrai duoti vaistų nuo uždegimų. Ligonėlis, kurio būklė sunki, jam vystosi kvėpavimo nepakankamumas, reikia gydyti deguonimi, kartais ir ventiliuoti plaučiukus, guldomas į ligoninę. Jei vaikutis serga dusulį sukeliančiu obstrukciniu bronchitu, skiriama kvėpavimo takus plečiančių vaistukų (tablečių ar purškiamųjų).

Laringitas. Jį sukelia paragripo ir A gripo virusas. Vaiką vargina sloga, karščiavimas, užkimęs balsas, lojimą primenantis kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, įkvėpdamas mažylis dūsta, dažniausiai naktį, gali pamėlti lūpos.

Pagalba. Kol atvyks gydytojas, svarbu gausiai drėkinti patalpas, geriausia į vonią pripilti karšto vandens ir uždarius duris leisti vaikui kvėpuoti garais. Jei nusprendžiama jį gydyti ligoninėje, čia skiriama reikiamų vaistų, adrenalino inhaliacijos bei kt. Svarbu gerti šiltų skysčių su vit. C. Laringitas be komplikacijų praeina per keletą dienų.

Epiglotitas. Ūmus antgerklio ir aplinkinių audinių bakterinis uždegimas, sukeliantis stiprų dusulį, yra pavojingas gyvybei. Be įprastų kitų peršalimo ligų požymių, epiglotitui būdinga tai, kad vaikui teka seilės, kosėja retai, bet skausmingai, giliai, dėl gerklės skausmo nenori kalbėti, ieško padėties, kuria būnant lengviau įkvėpti oro.

Pagalba. Nedelsiant būtina pagalba ligoninėje. Kol atvyks greitoji medicinos pagalba, vaiką patogiai pasodinkite, kad būtų patogiau kvėpuoti.

Tuberkuliozė

Tai labai paplitusi užkrečiamoji liga, kuria gali sirgti ir kūdikis. Mikobakterijoms plintant plaučiuose (gali daugintis ir kituose organuose), kyla šio svarbaus organo uždegimas. Vaikas kosėja, jam trūksta oro, gali švokšti, nes didėjantis limfmazgis dirgina ir spaudžia bronchą. Dusulio priepuoliai gali priminti bronchų astmą ar bronchiolitą.

Pagalba. Įtarus tuberkuliozę vaikui būtina atlikti visus reikiamus tyrimus ir kantriai, ilgai gydyti antibiotikais, saugoti nuo įtampos bei nuovargio, gerai maitinti, duoti vitaminų.

Stuburo ligos

Kai stuburas iškrypsta į šoną (skoliozė), bet vaikas negydomas, deformuojasi jo krūtinės ląsta ir sutrinka plaučių veikla. Pradeda varginti dusulys, nes plaučiuose susikaupia kraujo. Gali pasunkėti ne tik kvėpavimas, bet ir sutrikti širdies veikla, skaudėti galvą, apnikti nuovargis. Sunku kvėpuoti ir esant lordozei (juosmeninėje srityje pagilėjęs į priekį linkis arba per mažas kaklo linkis). Gali žemiau nusileisti inkstai, skrandis, sutrikti ir žarnyno veikla.

Pagalba. Pastebėjus, kad krypsta vaiko stuburas (vaikšto susikūprinęs, jo petukai skirtingame aukštyje), būtina kreiptis į ortopedą. Laikyseną gali pagerinti mankšta, plaukiojimas baseine, masažas, specialios ortopedinės priemonės. Jei iškrypimas ypač didelis, gali reikėti operacijos.

Kitos ligos ir būklės

Dusulys gali išsivystyti sergant širdies ligomis, cukriniu diabetu, nutukimu, angina, sepsiu, difterija, stablige, patyrus kaklo traumą, į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui ar įkvėpus nuodingųjų medžiagų, taip pat labai stipriai išsigandus.