Jei mažylis "pasipuošė" mėlynėmis...

Mamai ir tėčiui atrodo, kad ant vaiko kūnelio atsiradusi mėlynė - menka bėda. Tačiau mažyliui skauda ir jam reikia pagalbos. Atsiradusi kraujosruva gali būti ir rimtos ligos požymis.

Konsultuoja pediatrė Virginija Lukšienė

Trauma

Mažas vaikas dar prastai koordinuoja judesius, nemoka apsisaugoti, nes neturi gerai išlavėjusio savisaugos jausmo ir neįžvelgia pavojaus. Todėl dažnai parpuola ir užsigauna - patiria minkštųjų audinių traumą. Laimei, dažniausiai nestipriai. Sumušta, nubrozdinta vieta skauda, gali šiek tiek pakraujuoti, patinti, parausti, o vėliau pasipuošti mėlyne - melsvai rausva, purpurine dėme odoje. Ji atsiranda, nes pažeidžiamos arti odelės esančios smulkiosios kraujagyslės, išsilieja kraujo ir jo susikaupia minkštuosiuose audiniuose. Po poros dienų patinimas atlėgsta, skausmas rimsta, o mėlynė tarsi chameleonas pradeda keisti spalvą. Ji žalsvėja, gelsta, nes irsta raudonas kraujo pigmentas (hemoglobinas), kuris perneša deguonį. Po keleto dienų ar savaitės kraujosruva visai išnyksta, bet stipriau užsigavus pradingsta po 10-15 dienų.

Pagalba. Jei mažylis nestipriai užsigavo, nereikia nieko daryti, užtenka paguosti ir nuraminti. Kai vaikas susitrenkia stipriau, yra sumuštas didesnis kūnelio plotas, bet nekraujuoja, reikia pusvalandžiui ar valandai uždėti šaltą pavilgą (kompresą). Jis mažina skausmą ir patinimą, neretai padeda išvengti mėlynės.

Neretai sumušta vieta kraujuoja. Tada ją reikia nuplauti tekančiu vandeniu ir dezinfekuoti. Jei dezinfekuojamųjų medžiagų po ranka neturite, tiks muilas. Ant žaizdelės uždėjus sterilų tvarstį ar pleistrą šaldyti kompresu. Kai kompresas sušyla, maždaug po 10-20 min., reikia padaryti 10 min. pertraukėlę. Tada pavilgą atšaldyti ir vėl uždėti. Procedūrą kartoti dar keletą kartų. Jei vaikui labai skauda, galima duoti paracetamolio.

Po pusantros ar dviejų parų galima dėti šiltą kompresą, nes jis padeda nykti kraujosruvai. Pavilgai porą dienų dedami kelis kartus per dieną. Galima nupirkti tepaliuko su heparinu, kuris audiniuose susikaupusį kraują skatina greičiau „išsivaikščioti". Sumuštą vietą patartina tepti (jei nėra žaizdos) apie savaitę.

Jei kojos ar rankos skausmas nerimsta net ir po poros dienų, reikia kreiptis į gydytoją, kad patikrintų, ar nelūžo, neišniro, neįskilo kaulas.

SOS

Jei vaikas smarkiai susitrenkė galvą, veiduką, nosį, kietu daiktų susimušė pilvą, vemia, nerišliai kalba, jam trinka sąmonė, pakyla kūno temperatūra, galima įtarti lūžį ar kitą chirurginę bėdą. Į gydytoją reikia kreiptis iškart.

Kaip paruošti kompresą?

Keliais sluoksniais sulankstyti audinio gabalą ar marlę, atšaldyti labai šaltu vandeniu ir nugręžti, kad nevarvėtų. Tinka ir šaldytų daržovių, ledukų pakelis iš šaldytuvo kameros, bet reikia nepamiršti įsukti į medžiagos skiautę.

Hemofilija

Tai įgimta kraujo krešėjimo liga, atsirandanti pakitus genui, kuris lemia kraujo krešumo veiksnių gamybą. Mažiems vaikams dažniausiai nustatoma hemofilija A (dar yra B ir C). Serga beniukai. Iš naujagimio virkštelės ilgai kraujuoja, kūnelyje gali matytis kraujosruvų. O kai vaikutis pradeda vaikščioti, bėgioti, nors ir menkai užsigavus, po oda išdygsta mėlynė, didesnė, nei turėtų būti. Jei vaiko kūnelyje atsiranda žaizda, ji kraujuoja ilgiau, kraujavimą sunku sustabdyti. Kraujo gali išsilieti į raumenis ir sąnarius, todėl po kurio laiko vaikas gali susirgti kaulų liga (osteoartroze, osteoporoze). Liga nustatoma išsamiai ištyrus kraują ir nustačius krešumo bei kraujavimo laiką, kiek trūksta trūkstamo krešumo faktoriaus bei kt.

Pagalba. Po traumos vaikučiui negalima duoti nuskausminamųjų, nes daugelis šių vaistų skystina kraują, todėl jis dar labiau teka. Ypač pavojingas aspirinas ir tie vaistai, kurių sudėtyje jo yra. Galima duoti tik tų, kurių skiria gydytojas. Susižeidus kraujas stabdomas hemostatine kempine, trombino tamponais bei kt. Hemofilija gydoma perpilant kraujo plazmos ir jos preparatų, skiriant fizioterapiją, vartojant specialaus gama globulino. Svarbu, kad vaikas valgytų maisto, kuriame yra pakankamai kalcio ir saugodamasis traumų žaistų ramesnius žaidimus, nedalyvautų aktyvaus sporto varžybose, nes gali parpulti ir susižeisti. Tėveliams patartina vaikučiui nupirkti ortopedinius batukus su auliukais, kurie šiek tiek saugotų jį, kas neparpultų, o vidinėje drabužėlių pusėje, ties keliukais ir alkūnėmis, įsiūtų minkštas pagalvėles.

Hemoraginis vaskulitas

Tai kraujagyslių uždegimas, manoma, sukeltas streptokokų ar kitokio užkrato. Liga pažeidžia smulkiąsias žarnyno, odos, vidaus organų kraujagysles. Dažniau serga 5-15 m. vaikai, ypač berniukai. Būdinga tai, kad liga neretai prasideda ir bent kartą kas dvejus metus kartojasi po to, kai vaikas peršąla, įgelia koks nors vabzdys arba tam tikri maisto produktai sukelia alergiją. Hemoraginis vaskulitas, dar vadinamas Henocho ir Šionlaino liga, prasideda aukšta temperatūra, išberia kojų ir sėdmenų odą. Bėrimas gali išplisti, o po oda atsirasti labai smulkių ir itin stambių kraujosruvų, kurios kartais net išopėja. Vaikui skauda pilvą, gali vemti su krauju, tuštintis išmatomis su krauju, išsivystyti žarnų nepraeinamumas, atsirasti opų.

Pagalba. Specialaus gydymo nėra. Gydytojas skiria antibiotikų, kartais ir hormonų, pataria nealergizuojančią dietą ir gydo kitus ligos sukeltus negalavimus. Kartais net reikia persodinti pažeistus inkstus. Kai išnyksta bėrimas ir kraujosruvos, dar kelis mėnesius reikia tirti šlapimą bei išmatas ir stebėti, ar neatsiranda negerų pokyčių. Maždaug trys iš keturių vaikų per keletą savaičių pasveiksta. Deja, liga neretai pasikartoja, bet jau lengvesnė ir trunka trumpiau. Hemoraginiu vaskulitu sergantis vaikas turėtų valgyti nealergizuojančio maisto, ligai paūmėjus tėveliai turėtų atidėti skiepus.

Kiti kaltininkai

Ant vaiko kūnelio mėlynių lengvai atsiranda sergant hepatitu, stokojant vit. K, kuris svarbus kraujo krešumui. Laimei, šio vitamino stinga labai retam, šiek tiek dažniau būdinga sergančiam kepenų ligomis. O dėl vit. C stokos nusilpsta kraujagyslių sienelės, jos tampa trapios, todėl vaikučiui užsigavus tuoj pat atsiranda mėlynių.

Pagalba. Vit. K yra mėsoje bei galvijų kepenyse, kiaušinio trynyje, piene, o vit. C gausu uogose bei vaisiuose, ypač citrusiniuose, kiviuose, erškėtuogėse, juoduosiuose ir raudonuosiuose serbentuose. Ar vaikui vartoti papildų, reikėtų pasitarti su gydytoju.