Iš kur tas gastritas? (1)

Tėveliai kartais nespėja vaikui paruošti šviežio, šilto maisto arba nekreipia dėmesio, ar tai, ką jis valgo, įveiks skrandukas. Ar vaikas bus sveikas?

Konsultuoja vaikų gastroenterologas profesorius Liutauras Labanauskas

Kas yra gastritas?

Gastritas - tai skrandžio gleivinės uždegimas, kuris vaikui dažniausiai būna paviršinis ir, kitaip nei suaugusiųjų, be anatominių pokyčių. Retai kada stipriai pakeičia vaikų skrandžio gleivinės struktūrą (atsiranda erozijų, paraudimų). Bet vis tiek yra labai panašus į suaugusiųjų skrandžio gleivinės uždegimą.

Ar tiesa, kad gastritas - pirmas laiptelis į skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opą?

Vaikams dažnesnė ne skrandžio, o dvylikapirštės žarnos opa. Medicinos literatūroje dabar labai diskutuojama, ar gastritas prišaukia opą. Linkstama manyti, kad tai visai kita liga, galinti atsirasti ir juo nesergant.

Tėvai dažniausiai linkę manyti, kad gastritu vaikas suserga dėl netinkamos mitybos arba apsinuodijęs. Tačiau tai liga, kurią mažylis gali paveldėti, ji gali kilti ir dėl alergijos, užsikrėtus bakterija H. pylory.

Gastritą gali sukelti ūmi užkrečiamoji liga, dėl kurios vaikas stipriai vemia, sutrikusi medžiagų apykaita, maistas, kurio negali pakankamai gerai suvirškinti skrandis, apsinuodijimas maistu, vaistais, alergija tam tikriems maisto produktams. Dėl bakterijos H. pylory, kuri plinta per vandenį, sukelto gastrito dabar abejojama. Besivystančiose šalyse yra net iki 60 proc. H. pylory užsikrėtusių vaikų, tačiau tiek daug sergančiųjų gastritu nėra. Kyla klausimas, kodėl kiti neserga. Tikėtina, kad ši bakterija turi įtaką gastritui, bet tikrai ne lemiamą. Kad ji sukeltų gastritą, reikia dar ir papildomų sąlygų. Kiti šaltiniai teigia, kad H. pylory išskiria tam tikrų medžiagų, kenkiančių skrandžio gleivinei. Gydant bakterijos H. pylori sukeltą gastritą, reikėtų stiprios antibiotikų terapijos, todėl svarstoma, ar gydymas nepadarytų didesnės žalos nei pati bakterija. Amerikiečiai net siūlo jos sukeltą opą gydyti tik tada, kai kraujuoja. Pas mus atsižvelgiama į ligos laipsnį, bet kai serga suaugusysis. Į vaikų gastrito gydymą antibiotikais požiūris itin atsargus.

Visos jo priežastys paskatina tokius pačius skrandžio gleivinės pokyčius. Kad būtų galima skirti tinkamą gydymą, jas labai svarbu žinoti. Pavyzdžiui, bandant įveikti alerginio pobūdžio gastritą pirmiausia reikia gydyti alergiją.

O kaip dėl psichologinių gastrito priežasčių?

Nervinė įtampa, šokas, trauma gali sutrikdyti vaiko skrandžio veiklą, sukelti skausmą, bet nepaveikti gleivinės. Tačiau kartais nuo stipraus streso atsiranda net skrandžio gleivinės erozijų, pažeidžiama visa virškinimo sistema.

Ar tiesa, kad gastritu gali susirgti kūdikis?

Kūdikis labai retai serga gastritu, dažniau vargina refliuksas (atpylinėjimas). Žinoma, ši bėda gali paveikti skrandžio gleivinę, bet gastritas kūdikystėje yra itin retas. Juk kūdikis negauna maisto produktų, galinčių dirginti skrandį, nebent labai netaisyklingai maitintume, pavyzdžiui, duotume iki 3 mėn. amžiaus kategoriškai draudžiamo (o iki vienų metų nepatariamo) gryno karvės pieno, kuris gali sukelti skrandžio ir plonojo žarnyno uždegimą. Anksčiau kūdikiui būdavo duodama karvės pieno, atskiesto kruopų nuoviru. Bet dabar, jei mama nežindo, mažylis maitinamas pramoniniu būdu pagamintu specialiu pieno mišiniu.

Kokie vaikai dažniau serga?

Jei mityba neatitinka vaiko amžiaus fiziologijos (yra maitinamas netinkamai paruoštu maistu), sudaromos puikios sąlygos ligai. Mažylis, kuris geria ar valgo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę dirginančių, sintetinių maisto produktų ar priedų (acto, citrinos rūgšties, gėrimų su saldikliais, bulvių traškučių), paprastai suserga gastritu. Kartais tenka girdėti, kad vaikas triauškia traškučius ir yra sveikas. Bet tik laiko klausimas, kada susirgs.

Kokie pavojaus signalai turėtų tėvus paskatinti vaiką nuvesti pas gydytoją?

Pirmiausias ir dažniausias gastrito požymis - skausmas ir dispepsija (pykinimas, vėmimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas). Būdinga ir bendra organizmo reakcija: vaikas jaučiasi pavargęs, sutrinka jo dėmesys, gulinėja. Pastebėjus bet kurį šių požymių, tėveliams reikėtų bandyti suprasti, ar tai nėra gastrito sukeltas skausminis sindromas, nes vaikas dažniausiai nemoka papasakoti, kas jam yra, užsižaidžia ir užmiršta. Tėvai tik pastebi, kad yra nelinksmas, gulinėja, bet nesupranta, kodėl. Kai dėl pablogėjusios vaiko savijautos kreipiasi į gydytojus, šie dažnai nustato virškinimo sistemos sutrikimą.

Ar norint aptikti ligą būtina zonduoti skrandį, atlikti biopsiją?

Jei gydytojai nustato aiškią gastrito priežastį, jokiais tyrimais vaiko kankinti nepatariame, nes sutvarkius dietą, nedirginant skranduko, liga praeina maždaug per 20 dienų net ir be vaistų. Tačiau jei tris kartus per 2 mėn. užeina gastritui būdingi pilvo skausmai, patartina atlikti gastroendoskopiją ir apžiūrėti skranduko gleivinę. Paprastai kalbant, vaikui reikia praryti lanksčią žarnelę su lempute, paimti gabaliuką gleivinės biopsijai, o tada skirti gydymą. Labai mažam vaikui (iki 3 m.) prieš tyrimą skiriama raminamųjų vaistų. Vyresniam, nors tyrimas labai nemalonus, jų neprireikia. Diagnozei patvirtinti daugiau tyrimų neskiriama.

Per kiek laiko vaikas pasveiksta?

Ūmus gastritas (jis dažnesnis 2-10 m. vaikams) per 20-30 dienų turi praeiti. O lėtinis gastritas, opa iš pradžių gydoma vaistais ir dieta, paskui geriamos vaistažolių arbatos. Kitaip nei suaugusiojo, vaiko gleivinės ląstelės gretai atsigauna ir atsinaujina, tad jei mažylis laikosi skirtos dietos, gana greitai, po 1-1,5 m., visiškai pasveiksta. Opa išgydoma per 1,5-2 m. Suaugęs žmogus galutinai nepasveiksta, liga atsitraukia tik laikinai. Tačiau vaikui gresia kita bėda. Kai jis geriau jaučiasi, yra žvalus, tėveliai labai dažnai būklės pagerėjimą (remisiją) supainioja su visišku pasveikimu ir nustoja gydyti, pradeda maitinti įprastai, todėl per maždaug pusmetį gastritas pasikartoja. Jei tėveliai nenori suprasti gydymo dieta svarbos, liga per metus kartais sugrįžta net 1-3 kartus. Kai tėvai išmoksta pamoką, kad gastritas - ne juokai ir vaiką reikia gydyti taip, kaip liepia gydytojai, o ne taip, kaip jiems patiems atrodo, 60-70 proc. atvejų gydymo efektas būna garantuotas.