Hiperaktyvus. Kaip padėti tokiam vaikui?

„Hiperaktyvus“ šnekamojoje kalboje virtęs judraus, smalsaus ir aktyvaus mažylio sinonimu. Tačiau anaiptol taip nėra. Tikrasis hiperaktyvumas, t. y. aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, ikimokyklinio amžiaus vaikams diagnozuojamas ne taip jau dažnai.

Konsultuoja gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Virginija Karalienė

Hiperkineziniams vaikų sutrikimams būdingi 3 svarbiausi požymiai:

• - Padidėjęs aktyvumas

• - Dėmesio trūkumas

• - Impulsyvumas

Diagnozė negydo

Dvejų metukų Mykolas – tikras uraganas. Mama sako, kad sulaukęs metukų jis ne vaikščiojo, o bėgiojo. Ir nesustoja iki šiol. Kol mama virtuvėje verda pietus, berniukas per kelias minutes spėja pabūti visur: ant stalo, po stalu, ant palangės ir net spintelės stalčiuje. Kaimynų bendraamžė Liepa mielai dėlioja medines dėliones, piešia kreidelėmis ir mėgsta su mama skaityti knygutes. Mykolo mama atsidūsta: jos sūnus dėmesį išlaiko geriausiu atveju vieną, na, dvi minutes ir... lekia toliau.

Dėmesio ir aktyvumo sutrikimus galima pastebėti ankstyvajame vaikų amžiuje, nors ir nelengva. Mat daugelis ankstyvos raidos sutrikimų yra susiję vienas su kitu, panašiai vystosi ir turi panašią išraišką. Tarkim, vaikas neklauso ir negirdi, ką sako tėvai. Jis nebendrauja su bendraamžiais darželyje, nežaidžia kartu, nes kai šie stato pilį, tenori ją griauti. Jis trepsi, rėkia, mėto, spjaudosi, kandžiojasi, spardosi. Panašių bruožų gali būti autistai, turintys Aspergerio sindromą. Pagaliau net ir nustačius diagnozę vaikas nuo to nepasveiks. Daug geriau tėvams nuo mažų dienų žinoti, kaip elgtis auginant tokius vaikus.

Izoliuoti – ne išeitis

Gydytoja V.Karalienė sako, kad dažnai ne tik visuomenė („Oi, koks išlepintas ir ribų neturintis vaikas, čia tikrai tėvų kaltė!“), bet ir tėvai turi klaidingų nuostatų: „Ateina pas mane tėvai su keturmečiu ir sako: „Viskas, daktare, nebegalime suvaldyti vaiko, jau viską išbandėme, padėkite.“ Aš, žinoma, klausiu, ką jie jau bandė. Pasirodo, dažniausiai tai ribojimai: „Priverčiame jį suvalgyti nemėgstamus pietus“, „Išėjus į kiemą jis spardo vaikus, iš smėlio dėžės išmėto visas mašinytes, tad stengiuosi neiti su juo prie vaikų, laikomės nuošaliai.“ Darželyje tokį vaiką nustumia į kamputį, kad tik netrukdytų kitiems, ir liepia kuo nors užsiimti. Taip „auklėjamas“ vaikas jaučiasi atstumtas ir įžeistas, todėl ima protestuoti. Daro tai taip, kaip moka: spiria, gnybia, spjaudo... Hiperaktyvūs vaikai labai jautrios prigimties, jiems labiau negu bet kam kitam reikia draugystės, bendravimo. Su tokiu vaiku reikia eiti pas vaikus, jis turi mokytis bendrauti. Ir kuo anksčiau, tuo geriau. Kai išėjus į pirmą klasę nebus šalia visada gelbstinčios mamos“, – sako pašnekovė.

Arbatos gėrimo ceremonija

Hiperaktyvus vaikas smalsus, todėl atėjęs į naują vietą nori viską pažinti. Kadangi jo dėmesys trumpalaikis, puola šen ir ten, griebia tą ir aną. Jam sunku išlaukti savo eilės, todėl pertraukia kalbėtoją ir šneka pats. Tai itin akivaizdu pradinėje mokykloje: mokytojai nespėjus baigti klausimo jis jau kelia ranką ir griūna iš suolo norėdamas atsakyti, nors atsakymo nežino. Tėvai turėtų daug dėmesio skirti aiškindami, kad reikia palaukti savo eilės, „prilaikyti“ tokį vaiką. V.Karalienė: „Siūlau šeimoms, auginančioms hiperaktyvų vaiką, rengti arbatos ar kokteilių gėrimo ceremonijas ir taip mokytis bendrauti išlaukus savo eilės. Pavyzdžiui, susėdus trumpai pasakyti gražiausią šiandien nutikusį dalyką. Tegul vaikas mokosi palaukti, kol pasisakys kitas šeimos narys, o tada – jis.“

Girti ir skatinti – už konkrečius poelgius

„Hiperaktyvus vaikas blogai jaučiasi, nes suvokia, kad neturi draugų, jam sunkiai sekasi bendrauti. Tokį vaiką būtina paskatinti. Tėvai mėgsta sakyti „Oi, mes dažnai giriame. Sakome, kad jį mylime, jis geras ir mums brangus.“ Tai neduoda rezultato. Reikia vaiką pagirti už konkrečią veiklą: „Tu šaunuolis, labai gražiai suvalgei šiandien sriubą, mažai pritaškei.“ Arba: „Tu labai stengeisi, buvo sunku, bet pavyko grįžti iš kiemo grįžti su sveikais džinsais ir abiem batais.“ Pagirkite už tai, kad mokėjo palaukti savo eilės: „Tu šaunuolis, palaukei, kol tėtis baigs pasakoti apie savo darbą, ir tik tada pradėjai kalbėti.“

Prieš miegą – jokio TV ir kompiuterio

Kaip mes leidžiame vakarus? Paprastai prie TV ar kompiuterio. Vaikų ir paauglių psichiatrė V.Karalienė pataria prieš miegą bent valandą viską išjungti, išvėdinti kambarius ar išeiti pasivaikščioti į lauką: „Tai tinka ne tik hiperaktyviems, bet apskritai visiems vaikams. Negerai, kai juos „užmigdo“ televizorius.“ Gal vaikas norėtų prieš miegą paklausyti ramios muzikos ar įgarsintos pasakos? Susitarkite, kad šiandien paklausysite pasakos iki tam tikros vietos (pvz., kol „vilkas užstaugs“). Sulaukę sutartos vietos eikite miegoti ir kitą kartą užduotį truputį padarykite ilgesnę.

Hiperaktyviems vaikams itin svarbu turėti dienos režimą – keltis kasdien panašiu laiku (ir per tėvelių laisvadienius), vienu metu pietauti, eiti miegoti. Tokia struktūruota veikla jiems padės vėliau, kai reikės eiti į mokyklą ir gyventi „pagal struktūrą“: pamokos, jų ruoša ir pan. „Sakyti tokiam vaikui: „Eik ruošti namų darbų“, beprasmiška. Reikia parodyti knygoje, nuo kur iki kur turi perskaityti, parašyti. Kai dėmesys trumpalaikis, parašęs eilutę vaikas, žiūrėk, jau muistosi ir gaudo po stalu ropojančią musytę. Tėvai dažnai skundžiasi, kad nusibosta su vaiku ruošti pamokas. Būtinai darykite pertraukėles“, – sako gydytoja.

Pasakyti iš anksto – ir ne kartą

Penkiametis Jonas žaidžia savo kambaryje. Jis mojuoja mediniu kardu ir kažką įsakinėja ant žemės išrikiuotiems žaislams. „Jonai, einame valgyti“, – kviečia mama. Tyla. Mama pakartoja. Trečią kartą jau pakeltu balsu. „Niekur aš neisiu, dink iš čia...“ – ašaromis pratrūksta berniukas. Tai tipiška hiperaktyvaus vaiko reakcija. Vaikų psichiatrė V.Karalienė sako, kad protingiau būtų buvę pakabinti vaiko kambaryje laikrodį ir parodyti, jog pietūs bus tada, kai rodyklė rodys 12. Ateiti to priminti prieš valandą, paskui dar kelis kartus. Vaikas turi tarsi „užsiprogramuoti“ kitai veiklai. Kai jau moka rašyti ir skaityti, gera išeitis būtų sudaryti dienos planą, kas kada vyksta. Daug „skandalų“ šeimose vyksta rytais, kai reikia skubėti į darželį ar mokyklą. Šeima galėtų turėti ritualą – iš vakaro vaikas pats išsirenka, kuo ryt ausis ir rengsis (beje, hiperaktyvūs vaikai jautrūs lytėjimui, todėl gali nemėgti tam tikrų megztinių ar pan.).

Karate ar dailė?

Papildomas fizinis krūvis hiperaktyviems vaikams gerai, tačiau vaikų psichiatrė V.Karalienė nerekomenduoja rinktis jėgą demonstruoti skatinančių sporto šakų. Dėl galimų konfliktų nelabai tiks komandinės sporto šakos, tačiau dviračių sportas, plaukimas, lengvoji atletika, futbolas ir kitos – kaip tik. „Problema tokia, kad jie dažnai keičia būrelius. Palanko šokius, tada karatė mėnesį... Tėvai nebenori daugiau niekur leisti. Tačiau esu tos nuomonės, kad vaikas turi rasti, kas jam įdomu. Jei nenori lankyti, vadinasi, jam ten neįdomu, ir nereikia versti“, – sako pašnekovė. Pasak jos, hiperaktyviems vaikams labai tinka dailės terapija. Ir namuose tėvai galėtų tokiam vaikui pasiūlyti teptuką ir dažų. Tik, šiukštu, neliepkite piešti konkretaus objekto – namo ar šuniuko. Pašnekovė pataria pasiūlyti vaikui nupiešti savo baimes. Arba palinkėjimą ateinančiai naktelei, pasisveikinimą su atėjusia diena. Vaikas paima teptuką, renkasi spalvą ir jo emocijos sugula popieriuje. Gal šiandien „makaliūzė“ bus mėlyna (šią spalvą vaikai renkasi jausdami nerimą), o rytoj piešinys gal jau bus šviesesnis – geltonas ar rausvas.

Tokie vaikai nemėgsta konstruoti, dėlioti, bet mielai vaidina, todėl galima žaisti vaidmeninius žaidimus. Gal žaidžiant „ligoninę“ jis bus puikus pacientas? „Tėvai turėtų pasitelkti fantaziją, kad padėtų vaikui“, – sako pašnekovė.

Vaistai – jei niekas negelbsti

Nuo penkerių metų hiperkinezinių sutrikimų turinčiam vaikui galima skirti vaistų, kurių yra daug rūšių. Tačiau jie skiriami tik išbandžius nemedikamentinį gydymą, kai šis nepadeda ir vaikui sunku prisitaikyti savo socialinėje aplinkoje. Tėvai kartais sako, kad namuose jų vaikas – „auksinis“, o mokykloje su juo nesusitvarko. Vadinasi, priežastis – ne hiperaktyvumas. Dėmesio ir aktyvumo sutrikimą turintis vaikas negali namie vaidinti gerą, o mokykloje būti blogas, jo elgesys įvairiomis aplinkybėmis (ir namuose, ir mokykloje ar kitoje ugdymo įstaigoje) toks pat.

Gydant hiperaktyvius vaikus svarbi ir sveika, suderinta mityba. Prireikus tyrimai dėl alergijos. Reguliuojant mitybą, rekomenduojama kiek įmanoma sumažinti ar visai neduoti vaikams maisto produktų, turinčių fosfatų, dirbtinių dažiklių, kvapų, konservantų, cukraus. Vadinasi, jokių „kolų“, ledų, tonizuojamųjų gėrimų ir pan. „Rekomenduojama vengti ryškių spalvų vaisių, pvz., apelsinų, vyšnių. Tačiau puikiai tinka bananai, kriaušės, slyvos, citrinos“, – sako gydytoja.

Tėvai buriasi į asociaciją

Jeigu auginate hiperaktyvų vaiką, ieškokite pagalbos jau šiandien. Vaikų ir paauglių psichiatrė V.Karalienė yra įsitikinusi, kad bendromis medikų ir tėvų pastangomis galima pasiekti gerus rezultatus. Hiperaktyvius vaikus auginantys tėvai susibūrę į asociaciją „Mes greta“ (www.mesgreta.lt). Joje galima rasti ne tik specialistų pagalbos vaikui, bet pasidalyti asmenine patirtimi.