 Vienas ankstyviausių autizmo požymių – vaikas nežiūri į akis. „Corbis“ nuotrauka
Nėra tokių vaistų, nėra tokio gydymo būdo, kuris visiškai išgydytų autizmą. Tėvai, ieškodami pagalbos savo vaikams, kartais griebiasi šiaudo. Taip atsiranda puiki terpė plisti įvairiems mitams.
Konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Profilaktinės medicinos katedros docentė Europos autizmo visuomenės sveikatos aljanso narė daktarė Liudvika Starkienė 4 faktai apie autizmą: 1. Autizmas – tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir kalbos sutrikimai, elgesio bei interesų ypatumai.
2. Autizmo sutrikimų spektras itin platus – nuo atitolusių, savo uždarame pasaulyje gyvenančių iki ypatingų gebėjimų ir talentingų asmenų.
3. Europos autizmo asociacijos duomenimis, autizmo spektro sutrikimai nustatomi 1 iš 167 vaikų, JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis, – 1 iš 110 vaikų.
4. Autizmo sutrikimą galima įtarti jau metukų, o nustatyti diagnozę 1,5-2 m. mažyliui. Autizmo spektro sutrikimai :
Kas yra įrodymais pagrįsta medicina? Mūsų visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad jei tyrimas apie vaistus ar gydymo būdus yra išspausdintas internete ar spaudoje, tai jau mokslas. Toli gražu! Moksliniai straipsniai yra tik tie, kurie spausdinami recenzuojamuose žurnaluose, juos peržiūri recenzentai ir patvirtina redakcinė kolegija. Įrodymais pagrįsta medicina – tai ne pavieniai moksliniai straipsniai, o jų sisteminės apžvalgos. Surenkami ilgo laikotarpio moksliniai tyrimai (jiems taikomi griežčiausi atrankos kriterijai), išanalizuojami ir pateikiami aukščiausio lygio įrodymai.
Ką įrodymais pagrįsta medicina sako apie autizmą?
Vienas ankstyviausių autizmo požymių – kūdikis nežiūri į akis. Tiesa Kūdikis neprivalo visą laiką spoksoti į mamą, bet jei nėra akių kontakto arba žvilgsnis keistas (lyg pro šalį), tai gali išduoti autizmą. Pirmuosius autizmo požymius tėvai gali pastebėti pirmais vaiko metais: jis nečiauška, neatsako šypsena į šypseną, menkai reaguoja į vardą, kartais atrodo, kad net neprigirdi, autizmą išduoda padidėjęs ar sumažėjęs jautrumas aplinkos dirgikliams (garsui, šviesai), savitas domėjimasis žaislais, jų dalimis (pvz., mašinos rato sukimas, žaislų rikiavimas į eilę ar dėliojimas tam tikra tvarka). Antraisiais metais išryškėja noro dalytis bendra veikla ir dėmesiu su kitais stoka, atsilieka kalbos raida, būdingi smarkūs įniršio priepuoliai, pasireiškia prisirišimas prie ritualų, pvz., visuomet turi eiti į parduotuvę tuo pačiu keliu, taip pat tampa išrankus maistui ir nenori naujų patiekalų, pastebimi keisti, stereotipiniai judesiai (plasnojimas, lingavimas).
Autizmo priežastys genetinės kilmės. Tiesa Manoma, kad autizmą gali sukelti kelios genų kombinacijos, todėl jo itin platus spektras – nuo genialių iki sunkiai besiorientuojančių aplinkoje žmonių. Jungtinėje Karalystėje 1995 m. atlikto tyrimo duomenimis, vienam dvynių nustačius autizmą autizmo spektro sutrikimai buvo nustatyti apytiksliai 90 proc. identiškų ir 10 proc. neidentiškų dvynių. Kad ir kaip būtų, autizmo atvejai, kai genetinės priežastys aiškios, sudaro tik 10-15 proc. Kitais atvejais priežastys mokslininkams kol kas lieka nežinomos, manoma, kad autizmą gali lemti dar nenustatyti genetiniai veiksniai, aplinkos veiksniai arba jų deriniai.
Delfinų terapija yra vienas iš autizmo gydymo būdų. Mitas Deja, įrodymų nėra. Pavieniai tėvų subjektyvia nuomone besiremiantys pasakojimai ar net tyrimai nėra įrodymais pagrįsta medicina. Be abejo, galima kalbėti apie teigiamus vaiko psichoemocinės būklės pokyčius, tačiau jie bus trumpalaikiai, tad tėveliai, kurie iš delfinų terapijos tikisi stebuklo, klysta. Be to, delfinai nėra pliušiniai žaisliukai, kad patiktų visiems vaikams. Vieniems patinka, kitiems – ne. Taigi tai gali būti maloni laisvalaikio leidimo forma, kaip ir, tarkime, išvyka prie jūros.
Autizmą gali sukelti skiepai, ypač tymų, parotito ir raudonukės (MMR) vakcina. Mitas Ši teorija išplito, kai 1998 m. viename prestižiškiausių žurnalų „The Lancet“ buvo paskelbtas gydytojo A.Wakefieldo tyrimas, kad šie skiepai ir juose esanti medžiaga tiomersalis sukelia autizmą. Ilgai tuo tikėta, nors diskusijų, kad tyrimas buvo atliktas neetiškai, buvo visada. Taškas istorijoje padėtas 2010 m., kai Jungtinės Karalystės medicinos taryba po ilgo procesinio nagrinėjimo padarė išvadą, kad gydytojas, turėdamas tam tikrų interesų, suklastojo tyrimo rezultatus. Iš jo atimta licencija verstis gydytojo praktika, o tyrimas išbrauktas iš žurnalo archyvų. Taip pat buvo atlikti ir keli kiti tyrimai, paneigiantys ankstesnę nuomonę. Danijoje buvo ištirta daugiau kaip pusė milijono vaikų, paskiepytų ir neskiepytų MMR skiepu. Jokio skirtumo nepastebėta – ir tarp vienų, ir tarp kitų sergančių autizmu dalis nesiskiria.
MMR vakcina vaikai skiepijami metų ir penkių mėnesių, o pirmieji autizmo požymiai pasireiškia kaip tik panašiu metu, gal todėl tėvai linkę kaltinti skiepus. Informatyvūs tyrimai, leidžiantys nustatyti pirmuosius autizmo požymius, yra „namų kino tyrimai“. Naudojama filmuota medžiaga, kai tėvai filmuoja vaikus jų pirmojo gimtadienio proga (prieš juos skiepijant MMR skiepais) ir anksčiau. Namuose filmuotų vaikų, kuriems buvo diagnozuotas autizmas ir jiems šis sutrikimas nebuvo nustatytas, medžiaga buvo užkoduota ir parodyta vaikų raidos specialistams. Autizmo požymius vaikams specialistai pastebėjo anksčiau, negu kai kurie tėvai įtarė juos esant, o MMR skiepai buvo atlikti vėliau.
Autizmą galima išgydyti iš organizmo pašalinus sunkiuosius metalus. Mitas Ši teorija ypač „mėgstama“ Rusijoje, esą pašalinus iš organizmo sunkiuosius metalus vaikas pasveiks. Šis mitas gali būti pavojingas vaikų sveikatai ir netgi gyvybei. JAV maisto ir vaistų administracija praėjusių metų pabaigoje įspėjo aštuonis vaistų gamintojus apie chelatų (preparatų, šalinančių sunkiuosius metalus iš organizmo) keliamą pavoją. Šie gamintojai klaidina vartotojus, kad chelatai gali būti pasitelkiami gydant autizmą, širdies, Parkinsono ir Alzheimerio ligas. JAV registruoti keli atvejai, kai vaikai mirė, nes buvo bandyti „gydyti“ šiais vaistais nuo autizmo.
Autizmą gydo dietos. Mitas Populiariausios dietos yra be glitimo (grūdų baltymo) ir kazeino (pieno baltymo). Dar kalbama apie becukrę dietą. Jų šalininkai sako, kad nustojus vartoti šias medžiagas pagerėja autizmo sutrikimą turinčio vaiko elgsena, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai, skatinama kalbos raida. Tačiau įrodymais pagrįsta medicina tokius teiginius visiškai paneigia. Glitimo dieta padeda, kai vaikui nustatyta celiakija, liga, kai organizmas netoleruoja glitimo arba esant alergijai. Tačiau tai sprendžia gydytojas, atlikęs tam tikrus tyrimus. Omega-3 žuvų taukai, vitaminas A, vitamino C, probiotikų, melatonino, įvairūs mineralai taip pat neturi įtakos autizmo sutrikimui.
Nuo autizmo vaiką galima išgydyti. Mitas Deja, šiuo metu tai mitas. Autizmas vaistais negydomas, jie skiriami esant gretutinėms diagnozėms. Pavyzdžiui, dažnai autizmą lydi epilepsija, kuri vaistais yra gana efektyviai kontroliuojama. Arba hiperaktyvumo sindromas, taip pat koreguojamas vaistais. Autizmas nėra liga, tad jos išgydyti neįmanoma. Nuo ligos pasveiksti, miršti arba ji tampa lėtinė. Autizmas yra visą gyvenimą trunkantis sutrikimas.
Autizmas – netinkamo tėvų auklėjimo padarinys. Mitas Kadangi autizmo sutrikimą turintys vaikai neretai nekalba, jiems sunku išreikšti norus ir jausmus, pasitaiko pykčio proveržių. Jei jie nutinka viešoje vietoje, galima išgirsti replikų, kad „tėvai nemoka auklėti vaikų“. Autistams būdingas nerimas, kuris sustiprėja naujoje vietoje, patekus į nežinomą vaizdų ir garsų aplinką. Labai jautrūs jų regos ir klausos jutimai. Tarkim, apsilankymas parduotuvėje autistui gali tapti tikru išbandymu.
Autistams padeda įvairios ugdymo ir elgesio terapijos. Tiesa Tai ilgas ir sunkus darbas, kuriam reikalinga ne tik specialistų pagalba, bet ir šeimos pasiaukojimas. VUVL Vaiko raidos centre taikoma struktūrinio mokymo pagal TEACCH metodiką programa. Autizmo sutrikimą ir kitus raidos sutrikimus turinčius vaikus auginančias šeimas vienijanti asociacija „Kitoks vaikas“ taiko taikomosios elgesio analizės metodiką. Pagal ją autizmo sutrikimų turinčius vaikus galima daug ko išmokyti ir jiems padėti įsilieti į visuomenę. Pasaulyje taikoma ir daugiau kitų autizmo terapijų, tačiau jos pasiteisina maždaug pusei visų vaikų. Deja, mokslininkai kol kas negali atsakyti, kuri konkreti metodika efektyvi konkrečiam vaikui.
Metodikų taikymo sėkmė labai priklauso nuo to, ar sunkus sutrikimas, kuo jaunesniam vaikui jis nustatomas, tuo geriau, ar efektyviai taikoma programa. Kanadoje, Australijoje, pusėje JAV valstijų programos autistams yra finansuojamos valstybės. Valstybei yra pigiau vaikams suteikti galimybę įsilieti į visuomenę, nei visą gyvenimą jiems mokėti neįgalumo pašalpas.
Griežtai draudžiama moteris.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti moteris.lt kaip šaltinį.
Moteris.lt neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. moteris.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Ši naujiena neturi komentarų. Būk pirmas!
|
||||
   
|
