Atopinis dermatitas. Tiesa ir mitai (2)

Atopinis dermatitas - bėda, kurią turi vos ne kas antras kūdikis. Iš kur jis atsiranda? Kaip atpažinti ir gydyti?

Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė

Atopinis dermatitas ir egzema yra tas pats.

Taip. Atopinis dermatitas - tai odos uždegimas. Jį dar galima vadinti egzema. Tai tą pačią bėdą apibūdinantys terminai, tik vienas yra lotyniškas, o kitas graikiškas. Ir reiškia pakitimus odoje - audiniuose. Tuos pakitimus gali sukelti ir vidiniai, ir išoriniai veiksniai. Išoriniai yra, pavyzdžiui, žiedadulkės, t. y. tai, kas dirgina mūsų odą iš išorės. Vidinis veiksnys yra paveldimumas. Tai reiškia, kad turime arba ne genetinį polinkį sirgti atopiniu dermatitu. Atopinės ligos - tai ir egzema, ir astma, ir šienligė. Visoms joms įgimtas polinkis reaguoti į alergenus. Egzema (odos uždegimas) gali būti labai įvairi - išplitusi po visą kūną, dalį kūno, gali būti ir pavienių židinukų.

Pati mama gali nustatyti, kad kūdikis susirgo atopiniu dermatitu.

Ne. Atopinį dermatitą gali nustatyti tik gydytojas. Net ir gydytojai kartais supainioja seborėjinę egzemą su atopine. Tikrai ne visos ligos, kurios pasireiškia odos bėrimu, yra atopinė egzema. Juo labiau ne visi bėrimai yra alerginės kilmės.

Atopinį dermatitą gali sukelti maistas.

Ir taip, ir ne. Jeigu suvalgius maisto išberia, tai maisto alergija - ne atopinis dermatitas. Tai ne tas pats. Kaip minėjau, paprastai žmogus paveldi polinkį sirgti alerginėmis arba atopinėmis ligomis. Viena galima alerginių atopinių ligų išraiška yra egzema, bet tai nėra tas pats, kas maisto alergija. Jeigu vaikas yra alergiškas kokiam nors maisto produktui, atopinis dermatitas gali paūmėti. Mokslininkai tyrinėja, tačiau vis dar nepakanka duomenų, kad būtų įrodytas tiesioginis maisto alergeno ir egzemos ryšys.

Mano patarimas yra labai konkretus. Jeigu žinote ar bent įtariate, kuris maisto produktas alergizuoja vaiką, reikėtų jo vengti. Tačiau atopinis dermatitas, kai ir minėta, nėra maisto alergija, tad gydymas dieta paprastai nepadeda. Noriu pabrėžti, kad vaikui neduoti būtinų maisto produktų yra pavojinga, nes iki 3 m. jo smegenys vystosi sparčiausiai ir jei organizmui trūks kokių nors maisto medžiagų, jos nukentės pirmiausia.

Pastaraisiais metais vaikai dažniau serga atopiniu dermatitu.

Taip. Kodėl dažnėja sergančiųjų atopiniu dermatitu, teorijų yra įvairių. Viena jų - per švariai gyvename. Tose šalyse, kuriose higienos lygis yra labai žemas, sergančiųjų alerginėmis atopinėmis ligomis yra kur kas mažiau. Mažiau ne keliais procentais, o dešimtis kartų. Pavyzdžiui, Afganistane, kuriame tik 10 proc. žmonių turi galimybę gerti normalų geriamąjį vandenį, alerginėmis ir atopinėmis ligomis serga vos 2-6 proc. gyventojų. O štai Anglijoje arba Vokietijoje - apie 35 proc. Ši liga susijusi su mūsų imunine sistema. Manoma, kad neturėdama normalaus, natūralaus priešo aplinkoje (nes viskas aplink švaru ir sterilu), imuninė sistema pradeda pulti savo organizmo audinius. Tai viena teorijų. Kita teorija: kuo geriau gyvename, tuo daugiau naudojame ir vartojame nenatūralių, cheminių medžiagų. Jas valgome, jomis plauname, valome, šveičiame, blizginame. O prieš 100 metų mūsų protėviai teturėjo vieną ūkinį muilą (tai natrio šarmas) ir jo pakakdavo visai buitinei ruošai. Dabar kiekvienam daiktui išvalyti yra sukurti vis kiti chemikalai, o ant pakuočių surašyta keliasdešimt sudedamųjų dalių. Bet tai tik teorija, nes niekas iki šiol cheminių priemonių įtakos įrodyti negali. Tačiau faktas, kad atopiniu dermatitu ir alerginėmis ligomis keliolika kartų rečiau serga neišsivysčiusių šalių vaikai ir suaugę. Ten švaros lygis toks, kad vos ne kiekvienas turi kirminų. Yra atlikti tyrimai, kurie įrodo, kad Britanijoje per pastaruosius 30 metų sergančiųjų atopiniu dermatitu padaugėjo 5 kartus. Tai daug. Ir tai rodo, kad, nepaisant genetikos, aplinka taip pat turi daug įtakos.

Atopinis dermatitas praeina savaime.

Ir taip, ir ne. Būna lengvos ir sunkios ligos formos. Lengvos labai dažnos, nes praktiškai kas antram kūdikiui sudirgsta odelė, ypač skruostukai. Tai būdinga vaikams iki 2 m. Šis sudirgimas arba praeina negydytas, arba pateptas drėkinamaisiais kremais. Ši egzema gali turėti įtakos visam žmogaus gyvenimui. Jis negali sportuoti, pasirinkti norimų drabužių, blogai miega, nes niežti. Šiais laikais atopinį dermatitą galima gydyti. Sunkių formų visiškai išgydyti neįmanoma, bet tai liga, kurią galima kontroliuoti. Pasitaiko ir vaikų, turinčių itin stiprų atopinį dermatitą - tokį, kurį mes, gydytojai, turėtume matyti tik ligų atlasuose. Yra tokių tėvų, kurie reikalauja vaikus gydyti tik natūraliomis priemonėmis, negydo šiuolaikiniais vaistais ir pasakoja baisias istorijas, kaip, pavyzdžiui, 9 m. naktimis budi prie vaiko lovos ir laiko rankas, kad šis nesusidraskytų iki kraujo. Ginkdie, neduoda jokių rimtų vaistų.

Atopinis dermatitas - tai odos uždegimas, kurį reikia gydyti. Kai vaikas suserga plaučių uždegimu, antibiotikai skiriami. Jei negydome, sutrūkinėja oda, į ją patenka bakterijų, dažniausiai auksinis stafilokokas, ir pradeda ten daugintis. Todėl rimtų ligos formų gydymas yra sudėtingas, kompleksinis, reikia odos vientisumą palaikančių kremų, antibiotikų, vietinio poveikio hormonų, kartais ir antihistamininių vaistų, kurie ramina. Beje, šių Lietuvoje nėra, ko gero, mes vienintelė šalis, kuri jų neturime. Tad tėvai važiuoja parsivežti į Lenkiją. Bet gydymą skirti gali tik gydytojas, turintis patirties gydant sunkias atopinės egzemos formas.

Kaip taisyklingai drėkinti atopinę odelę

Paprastos, lengvos atopinio dermatito formos praeina savaime arba naudojant atitinkamas odos priežiūros priemones. Iškart po maudynių, ne ilgiau nei per 10 min., būtina odelę ištepti drėkinamuoju kremu. Tuomet ji lieka lygi, neatsiranda mažyčių įtrūkimų, per kuriuos gali patekti bakterijos ir sukelti odos uždegimą.