Ar yra specialių dvynukų auklėjimo ypatumų? (5)

Du kartus daugiau džiaugsmo ir du kartus daugiau rūpesčių. Iš aplinkinių - dukart daugiau dėmesio. Apie dvynukų auklėjimą ir auginimą sukurta daug mitų. Teisingi jie ar ne?

Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Lina Kalinauskienė

Kai kalbame apie dvynukų auklėjimo ypatumus, labai svarbu, ar jie gimė identiški, ar ne.

Kiek teko skaityti literatūros šia tema, galiu daryti išvadą, kad skiriasi identiškų ir neidentiškų vaikų psichologiniai ypatumai. Pirmiausia todėl, kad identiški dvyniai turi tokius pat genus, nulemiančius jų temperamentą. Vadinasi, jie būna panašiai socialūs, vienodai baugštūs arba drąsūs, turi panašų miegojimo režimą, būna panašaus emocionalumo (labai arba mažiau emocionalūs). Auklėjant tokius vaikus dažnai tai, kas tinka vienam vaikui, tiks ir kitam, nes identiškų dvynių poreikiai panašūs. Neidentiški dvyniai gali būti skirtingo temperamento, tarkime, vienas vaikas gali būti labai judrus, drąsus ir emocingas, o kitas - ramus, tylus, flegmatikas.

Kitas svarbus dalykas - aplinkinių elgesys ir bendravimas su dvyniais. Identiški dvyniai yra labai panašios išvaizdos, todėl aplinkiniai dažnai juos painioja. Dėl to identiškiems dvyniams sunkiau suformuoti savo tapatumo jausmą, sunkiau atsiskirti vienam nuo kito. Juk vaiko asmenybė didele dalimi formuojasi pagal tai, kaip aplinkiniai elgiasi su jais.

Dvynukų auklėjimo ypatumai labai skiriasi nuo vieno vaiko auklėjimo ypatumų.

Tikriausiai nėra specialių dvynukų auklėjimo ypatumų ar patarimų, kurie skirtųsi patarimų šeimoms, auginančioms tik vieną vaiką. Auginant dvynius, ypač kūdikius, vienu metu abu vaikai dažnai nori to paties, pvz., būti pakelti ant rankų, nuraminti ir pan. Vieną vaiką auginanti mama nesusiduria su tokia problema, na, o su dvyniais nėra išeities, juk tenka nuraminti vieną, o kitas turi laukti. Dvynius auginančiose šeimose anksčiau susiduriama su konkurencija ir dalinimusi, reikia palaukti savo eilės.

Dvynukams nuo mažų dienų reikia skiepyti individualumo jausmą, todėl patartini skirtingos spalvos drabužiai, skirtingos lovelės ir net kita darželio grupė.

Daug svarbiau, kaip tėvai formuos vaikų individualumo jausmą bendraudami, kaip pastebės savo vaikų individualumą ir jį puoselės. Galbūt pastebės, kad vienas vaikas labiau mėgsta muziką, o kitam labiau patinka piešti, todėl vienam nupirks muzikos instrumentų, o kitam įvairiausių dažų. Arba, tarkime, judresnis vaikas labiau mėgsta žaisti žaidimų aikštelėje, o kitas mieliau varto knygutę. Svarbu tai pastebėti ir įvardyti: „Tau patinka bėgioti aikštelėje, o tau skaityti ir piešti." Identiškų dvynių individualumą pastebėti yra sunkiau, nes jiems dėl vienodo temperamento gali patikti panaši veikla. Dėl darželio grupių. Manyčiau, geriau leisti į tą pačią, nes vaikams saugiau.

Dvyniai visada turi „kompaniją" (t. y. vienas kitą šalia), todėl išlieka galimybė, kad jiems nereikės kitų vaikų draugijos, jie nemokės bendrauti su bendraamžiais.

Tiesa. Moksliniai tyrimai rodo, kad dvynių socialiniai įgūdžiai yra blogesni negu kitų vaikų. Nežinia, ar taip yra todėl, kad jie turi šalia „kompaniją", ar todėl, kad ankstyvoje vaikystėje ir kūdikystėje mažiau bendrauja su suaugusiaisiais. Tyrimais nustatyta, kad jie to išties turi mažiau negu, tarkime, pametinukai. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad paauglystėje dvynio brolio ar sesers turėjimas tampa privalumu, o ne „trūkumu". Manoma, kad taip yra todėl, jog paauglystėje labai svarbu turėti artimą, suprantantį bendraamžį.

Dvyniai vėliau nei bendraamžiai pradeda kalbėti, nes jie tarpusavio bendravimo poreikį patenkina kitaip, neskuba to išreikšti visiems suprantamais žodžiais.

Tyrimai rodo, kad dvyniai dažniau vėliau pradeda kalbėti negu kiti vaikai. Sulėtėjusio kalbos vystymosi priežasčių gali būti labai daug, tarkime, gimdymo traumos. Juk neginčytina, kad dvyniai dažnai gimsta anksčiau laiko, būna daugiau gimdymo komplikacijų. Svarbu ir tai, kiek tėvai gali skirti laiko bendravimui su vaiku - dvynių tėvai yra labiau užsiėmę, negu auginantys vieną vaiką.

Dvynukams geriau augti viename kambaryje, turėti bendrą žaislų dėžę ir vienodus drabužius bei batus.

Man atrodo, kad tai priklauso ir nuo vaikų amžiaus, ir nuo norų. Maži vaikai tikriausiai norės daugiau laiko būti kartu, vyresni, nuo ketverių ar penkerių metų, gali norėti turėti atskirą, tik savo, kambarį, savo žaislų dėžę ir spintą. Kai kurie vaikai net ir dvejų sulaukę turi stiprų „savininko" jausmą - nenori kitiems duoti savo žaislo ar drabužio net broliui ar sesei. Tuomet geriau, kad kiekvienas turi savo ir nesikeičia drabužiais. Žaislai, ko gero, vis tiek bus bendri, kažin ar įmanoma juos padalyti. Kalbant apie būrelius būtų geriausia yra atsižvelgti į vaikų norus. Jeigu abu nori lankyti tą patį būrelį, būtų neprotinga vieną leisti, o kito ne.

Iš asmeninės patirties:

Psichologė psichoterapeutė Lina Kalinauskienė augina beveik 2 m. dvynukus Vilytę ir Valentinuką bei ketverių metų Liviją.

„Mano pačios patirtis rodo štai ką: tai, kas rašoma teoriškai, yra teisinga, tik daugelį dalykų sunku įgyvendinti praktiškai. Auginant dvynius sunkiausia buvo tai, kad žinai, kaip reikia kažką daryti ir auklėti, bet nebeturi tam jėgų. Įprastinė situacija namie: vienas vaikas neša knygutę su viltimi smagiai praleisti laiką, o kitas tuo metu ima verkti, nes jam nepavyksta pastatyti bokšto, trečias kviečia mamą atsukti čiaupą, kad galėtų nusiplauti rankytes. Ir taip beveik visą dieną.

Kelios pastabos, kurios galbūt bus naudingos ir kitoms mamoms:

• - Pats naudingiausias daiktas buvo didelė maitinimo pagalvė, skirta dvyniams žindyti. Su ja patogiai galėjau žindyti abu vienu metu, kitam netekdavo laukti eilės. Be to, rankos laisvos.

• - Su vyresniaisiais, per metukus, vaikais sunkiausia tai, kad jie atima vienas iš kito žaislus ir daiktus, todėl verkia. Mano patirtis rodo, kad geriausia ne žaislą atimti iš to, kuris jį atėmė, o nuskriaustajam pasiūlyti alternatyvą - kitą panašų žaislą ir savo dėmesį. „Atiminėtojas" netrukus pradeda suprasti, kad atėmimas ne taip jau gerai, juk mamos dėmesys tenka kitam. Pastebėjau, kad tai veiksminga, nors ir ne iš karto.

• - Kad mažyliai mažiau pyktųsi, vienu metu stengiuosi daryti tai, kas jiems abiem labai patinka: kartu maudau, vienu metu abiem skaitau knygutę (kiekvienas pasirenka savo mėgstamą)."

Mamos patirtis

Sigita, 10 m. Gabijos ir 1 m. Kristupo bei Jokūbo mama

„Sunkiausia tai, kad turi tik dvi rankas, o vienu metu reikia paimti, apkabinti, palaikyti, apsaugoti, paduoti, pakelti du žmogučius. Ir, aišku, jeigu paimi vieną, tai būtinai prašosi ir kitas. Man labai daug padėjo mama ir vyras. Jau vien dvynių maitinimas reikalauja vos ne akrobatinių gebėjimų. Pabandžiau maitinti abu iškart, „surakino" nugarą taip, kad vos atsikeldavau iš lovos. Teko po vieną. Vienas valgydavo, o kitą tekdavo nešioti, kad neįsiverktų. Užburtas ratas. Poilsiui nelikdavo laiko. Nors vyresniąją maitinau dvejus metus, mažuosius tesugebėjau 2 mėn., nes pervargau, neturėjau galimybės pailsėti ir pradėjo pamažu dingti pienas. Pasirodo, Lietuvoje sunkoka rasti ir būtiniausių prekių, skirtų dvyniams. Vežimėlio specializuotose vaikų parduotuvėse negavome, teko užsisakyti. Aišku, jis į kambarį netelpa, kiekvienąkart reikia išardyti ir vėl sudėti. Su vežimėliu taip pat neįvažiuosi į parduotuvę, polikliniką ir kitas viešas įstaigas. Buvo tokių akimirkų, kai sirgo abu iškart ir dar vyresniajai dukteriai sukilo temperatūra. Ne namai, o ligoninė.

Mamoms, auginančioms dvynius, patarčiau iškart pasirūpinti, kas galės padėti gimus mažyliams. Kad ir kokia nepavargstanti ir supermama būtų, vis tiek fiziškai neištvers. Idealiausia, kad mama ir tėtis galėtų abu išeiti vaiko priežiūros atostogų. Labai gerai apmąstykite, kokias loveles ir vežimėlį pirksite. Patarčiau atskiras, nes vienoje vienas kitą pabudina. Mums pavyko atsitiktinai nusipirkti vežimėlį, kurio gulimosios dalys atskiros. Esame labai patenkinti."

Agnė, 1 m. Evelinos ir Emilijos mama

„Kai dukrytės gimė, paguldė į vieną inkubatorių, nes jos buvo pratusios būti pilvelyje viena šalia kitos. Grįžę namo jas taip pat suguldėme į vieną lovelę. Po poros mėnesių, kai „sumažėjo" vietos, paguldžiau į skirtingus lovytės galus, bet nuo kokių 4 mėn. teko pastatyti ir antrą lovytę, nes pradėjo nebetilpti abi. Kauno klinikose pamokė, kaip maitinti abi iš karto, ir tai buvo išsigelbėjimas, nes kol maitinau po vieną, per parą miegodavau 1-2 val. Gerai, kad šalia buvo vyras, nes po cezario pjūvio sunkiai išlipdavau iš lovos. Išmokus maitinti abi, laisvo laiko padaugėjo. Nuo gimimo įsigijome universalų vežimą, kuris gelbėja iki dabar, kai važiuojame į lauką miegoti. Auginant dvynukes didžiulis pagalbininkas yra mobilioji auklė, dirbu savo darbus ir girdžiu, kada jos pabunda.
Mergaites vienodai rengiu ir aunu vienodus batukus tada, kai einame į svečius. Esu girdėjusi, kad nuo metukų dvynius reikia rengti skirtingai, juk reikia ugdyti individualybę. Aš rengsiu jas vienodai tol, kol pačios pradės reikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Žinau ir tai, kad dvyniams reikia pirkti skirtingų daiktų, per gimtadienius pirkti du tortus, ilgiausių metų dainuoti du kartus...

Tai mano pirmi vaikai, todėl negaliu palyginti, ar du sunkiau auginti negu vieną. Man nėra sunku, nes jos kartu žaidžia, miega kartu, mėgsta tą patį valgį, ropinėja kartu, bet būna, kad ir kartu verkia. Užtat gaunu visko dvigubai - juoko, šypsenų, bučkių ir net žodžio MAMA."