Ar reikia mokyti vaiką nuo mažens užsienio kalbų? (3)

Reikia mokyti vaiką nuo mažens užsienio kalbų ar ne? Ar lengvai mokosi svetimos kalbos?

Konsultuoja anglų kalbos mokytoja Jūratė Pranckutė

Skandinavijoje mažyliai jau nuo trejų metukų yra mokomi vienos ar kelių užsienio kalbų. Mūsų vaikai nėra mažiau gabūs ir gali taip pat greitai išmokti svetimą kalbą. Kodėl greitai? Nes mažas vaikas mokosi natūraliai ir užsienio kalbą išmoksta tarsi „netyčia", visai to neplanuodamas.

Ankstyvas kalbų mokymas

Įvairių mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad kaip tik darželinio amžiaus mažyliai (maždaug nuo dvejų metukų) turi didžiausias galimybes išnaudoti tas smegenų dalis, kurios yra atsakingos už kalbų mokymąsi. Ankstyvas kalbų mokymas nekenkia mažylio kalbos raidai, jei vaikas girdi taisyklingą kalbą ir neturi logopedinių bėdų. Įdomu tai, kad dvikalbėje šeimoje dažnai vaikai pradeda vėliau kalbėti, bet iškart abiem kalbomis, kurių nepainioja. Todėl gimtosios kalbos (tos, kuria kalba tėvai) jis nesupainios su jokia kita. Labai dažnai dvikalbėje šeimoje augę vaikai apskritai geriau mokosi mokykloje. Didžiausios žmogaus galimybės mokytis yra iki aštuonerių metų. Tuo laiku smegenyse susikuria vadinamosios nervinių ląstelių jungtys - sinapsės. Kuo daugiau sinapsių, tuo geriau vystosi atmintis ir loginis mąstymas.

Kur leisti vaiką?

Anglų kalbos vaikutis gali mokytis darželyje (jeigu yra tokia galimybė) arba užsienio kalbų mokyklėlėse. Gali keli tėvai nusisamdyti užsienio kalbų mokytoją ir susikurti savo grupę. Labai svarbu pasirinkti gerą pedagogą, kad vaikutis užsienio kalbos mokytųsi lyg žaisdamas. Antraip dings visas malonumas ir atsiras priešiškumas bet kokiems mokslams. Labai gerai, jei pati bent kelis kartus dalyvausite pamokėlėse, matysite, kaip dirbama su jūsų vaikučiu. Mat prasti užsiėmimai netenka savo reikšmės. Atkreipkite dėmesį į tai, ar mokytojas randa kalbą su vaikais, ar juos supranta, ar vaikai jį mėgsta. Ar pavyksta jam atkreipti vaikų dėmesį į tai, ko nori išmokyti. Labai svarbu, kad mažyliui nebūtų nuobodu, todėl geri užsiėmimai yra tie, per kuriuos mokytojas nebijo padainuoti, pažaisti ir moka taip užimti vaikus, kad šie sugeba jo išklausyti. Kuo daugiau mokymosi priemonių (dėlionių, paveiksliukų, vaizdajuosčių) mokytojas turi - tuo geriau, nes mažiau monotonijos.

Geriau maža grupė

Geriausia lankyti mažas grupes, į kurias susirenka ne daugiau nei aštuoni vaikai. Jeigu grupėje 15-20 vaikų, mažylis gali nuobodžiauti ir naudos bus nedaug, nes mokytoja net nepastebės, kad kuris nors vaikas neaktyvus. Antra vertus, darželinukui netinka ir individualios pratybos, nes jis taip pat nuobodžiaus, jei negalės ne tik mokytis, bet ir pažaisti su bendraamžiais.

Pagalba namuose

Jeigu mokytojas paprašo, kad namuose mažylis pasiklausytų dainelių užsienio kalba, padėliotų dėliones, padėkite ir būkite kartu, kai ruoš pirmuosius namų darbus. Ir vėl svarbu, kad viskas būtų atliekama žaidžiant, todėl galite pašokti skambant kokiai nors angliškai dainelei ir bandyti kartu ją atkartoti. Stenkitės, kad pirmieji mažylio mokslai nenueitų vėjais. Mažylis dainelių, trumpučių pasakėlių gali klausytis automobilyje pakeliui į darželį arba prieš miegą. Paprašykite, kad jums parodytų, ką veikia per pamokėles skambant kuriai nors dainelei, ir pažaiskite kartu su juo.

Per daug neklausinėkite

Labai dažnai maži vaikai nenori pasakoti, nei ką veikė darželyje, nei būrelyje. Ne todėl, kad jiems buvo neįdomu. Tiesiog nemoka papasakoti. Kartais mamai atrodo, kad jos mažylis ničnieko neišmoko, nes nedainuoja angliškų dainelių namuose, nepasigiria naujai išmoktu eilėraštuku. Mamai lieka pasisemti kantrybės, nes praeina nemažai laiko, kol vaikučiui „atsiriša" kalba, kai kurie tik metams praėjus parodo mamai ko išmokę. Jeigu per daug klausinėsite, vaikas jaus nepasitenkinimą ir gali nenorėti toliau mokytis. Jei nenori kalbėti, vadinasi, reikia palaukti. O kai jau prabils užsienio kalba, per daug netaisykite - egzaminuoti dar per anksti.

Verta mažylį mokyti svetimų kalbų tik tada, jei galės tai daryti kelerius metus, antraip taip pat greitai ją pamirš, kaip ir išmoko.

Dažnai tėvai klausinėja, ar vaikutis gabus, ko išmoko, kiek naujų žodelių įsiminė. Tokiems klausimams dar per anksti. Jei norite sužinoti, kaip jūsų mažyliui sekasi, paklauskite mokytojo, ar vaikutis aktyviai dalyvauja pamokėlėse, ar mielai kartoja žodelius, ar dainuoja kartu su kitais bendraamžiais. Šiame amžiuje tai svarbiausia.

PSICHOLOGO KOMENTARAS

Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė

Ikimokyklinukai labai lengvai sugeba iškalti įvairius dalykus: skaičius, raides arba visą knygutę. Tačiau tai iškalimas, nieko bendra neturintis su suvokimu. Iki šešerių metų mažyliui visiškai nereikia mokytis skaityti. Jeigu jis mato kokią nors raidę, ja domisi ir klausinėja - kas kita, tada mamai reikia pasakyti kad ir šimtus kartų, kokia tai raidė. Svarbiausia tėvams nenuvertinti mažylio, nemenkinti to, ką jis veikia, nesišaipyti. Ir būtina neperspausti. Jei skirsite per daug dėmesio mažo vaiko ugdymui, gali pradėti nepasitikėti savo jėgomis. Per sudėtingos žinios ar mokymas vers mažylį jaustis kvaileliu. O kartais taip nutinka, kai mama pradeda klausinėti, kokių naujų žodelių išmoko per pamokėles, ir supykusi pasako, kad, matyt, nė vieno. Taip pamažu vaikutis gali tapti pasyvus. Tiesiog nebeturi vidinės energijos pasitikėti savimi. Svarbu žinoti, kad kai mažylis yra ko nors mokomas per anksti, tiesiog nesugeba taip greitai perprasti visos informacijos ir vėl gauna „antausį". Vaikutis negauna taip laukiamo ir reikalingo patvirtinimo, kad yra geras (o geras jis labai nori būti), nepatiria džiaugsmo žaisdamas ir dėliodamas ką nors nauja, todėl nuolatos jaučiasi nesvarbus.

KITA NUOMONĖ

VšĮ „Namų darželis" vadovė Audronė Kancė

Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas turi savų pliusų, bet turi ir minusų, todėl prieš apsisprendžiant siūlau apsvarstyti ir vienus, ir kitus. Reikia skirti, kai dviejų kalbų vaikas mokosi natūraliai, nes yra gimęs dvikalbėje šeimoje, ir kai vienkalbėje šeimoje augantis vaikas yra mokomas užsienio kalbos nuo 2 ar 3 m. Šiuo atveju kyla keli pavojai. Aptarsiu tik vieną. Užsienio kalbos mokymasis dar neįtvirtinus gimtosios kalbos gali kliudyti vaikui susitapatinti su gimtąja kalba, lemti jo mąstymą. Pirmame septynmetyje vaikas ne tik techniškai įvaldo gimtają kalbą - ugdomas kalbos pojūtis, kalbinis identitetas. Todėl darželinio amžiaus vaikams rekomenduojama sekti gimtosios kalbos liaudies pasakas, parinkti etnografinių dainelių ir žaidimų. Liaudies kūryba turi gražų žodyną: netipinių posakių, jaustukų, ištiktukų, todėl turtina vaiko kalbą, lavina vaizduotę, kūrybiškumą. Kalbos skambesys, fonetinė struktūra formuoja vaiko kalbos pojūtį. Vaiko mąstymas vystosi kartu su kalba. Kiekviena kalba turi specifinę, vidinę „kalbos logiką", kuri daro įtaką mąstymui. Identifikavimasis su viena tokia logine struktūra (o ne keliomis iš karto) padeda vaikui geriau išmokti gimtąją kalbą, jis mokosi mąstyti, vystosi asociatyvus jo mąstymas.