Ar naujagimiui reikia žaisliukų?

Ko gero, pirmąjį žaisliuką mama nuperka dar nė negimus vaikeliui – laukimo dienos prailgsta, todėl taip ir tiesiasi rankos prie įvairiausių barškučių, meškiukų, lėlyčių. Ar naujagimiui jų reikia?

Konsultuoja neonatologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Buinauskienė

Vietoj barškučio – mamos balsas

Jokių žaisliukų pirmo gyvenimo mėnesį vežimėlyje ar lovelėje kabinti nereikia, naujagimį guldyti ant žaidimų kilimėlio, linksminti barškučio garsais – taip pat. Mamos ir tėčio balsas, jų švelniai dainuojamos lopšinės ir skaitomos pasakos – pats gražiausias garsas kūdikėliui, ypač jeigu jas girdėjo dar gyvendamas mamos pilvelio rojuje. Neišnešiotukui, kuris ilgai guli ligoninėje, patartina į magnetofono juostelę ar skaitmeninę laikmeną įrašyti mamos skaitomų pasakų ir dainuojamų lopšinių. Mamos balsas vaikutį ne tik ramina. Vėliau išgirdęs tą patį balsą jau žino, kad tikrai jo mamos.

„Turbūt pastebėjote: kai ramiai kalba mama arba tėtis, naujagimis nurimsta, o prašnekus slaugutei ar gydytojai, vėl pradeda verkti? Tačiau jei ligoninėje mama su vaikučiu guli ilgiau, pamažu prisipratiname. Tačiau pirmomis dienomis nustoja verkęs tik girdėdamas mamos ar tėčio balsą. Ir mama jau nuo pirmų dienų atpažįsta savo kūdikio balselį, prie kitų verkiančių naujagimių gali saldžiai miegoti, bet pravirkus savam vaikučiui iškart prabunda. Taigi jokio barškučio kol kas nereikia. Juolab kad naujagimiui būtina daug miegoti, dažnai keisti vystyklus, maitinti. Kada barškinti? Tačiau muzika labai tinka, ypač jei groja ne orkestras, bet vienas instrumentas (geriausiai tinka fleita). Orkestrinė muzika – per daug garsų, todėl ji vargina dar nebrandžią vaikučio nervų sistemą. Mielinizacija (formuojasi tam tikras smegenų apvalkalėlis) tęsiasi iki 6 mėn. amžiaus. Todėl iki tol kūdikiui reikia mažiau garsų ir triukšmo“, – sako docentė J.Buinauskienė.

Jei nesugalvojate, ką pirkti dovanų, jei einate į mamytės ir vaikučio palankynas, ieškokite ne barškučio, o pavyzdžiui, didelio kamuolio, ant kurio vaikutį būtų galima mankštinti, masažuoti. Tai tikrai jam į sveikatą.

Pliušinukas ar marliukas?

Pirmas žaisliukas vaikui – tai daiktas, skleidžiantis mamos kūno kvapą, primenantis ją, kai nėra šalia. Tokiu žaisliuku gali būti minkštas meškiukas, žąsiukas ar paprasčiausias marlės gabaliukas, kuris labai dažnai būna pats mieliausias. Kaip ir mamos plaukai, su kuriais kūdikis žaidžia paimtas ant rankų.

Būna tokių tvirtos nuomonės kūdikių, kad jokio žaislo neįpirši, vos ne iki darželinio amžiaus reikia tik marlės, ir gana. Anksčiau gydytojai priešinosi marlei, nes bijojo į vaikučio organizmą pateksiančio užkrato. Todėl ir patardavo plastmasinį žaislą, kad jį būtų galima dezinfekuoti. Šiandieniniai gydytojai mano: geriau naminis užkratas, nei pasigautas ligoninėje.

Vieno pienuku ir mama kvepiančio marlės gabaliuko ar pliušinuko neužtenka, reikia bent trijų: vieną turi vaikelis, antrą – mama (kad prisigertų jos kvapo), o trečias guli skalbyklėje.

Didelis ar mažas?

Didelis minkštas žaislas labiau patinka tėvams, o ne mažyliui. Kūdikiui skirtas žaisliukas turėtų būti mažas, ypač jei jis glausis prie veidelio. Tačiau jei bus įkurdintas lovelėje atokiau nuo vaikučio arba jam prie rankyčių, gali būti vos didesnis. Anksčiau rankutės būdavo apmaunamos pirštinytėmis. Dabar pirštinaičių nereikia, nes liesdamas vaikutis susipažįsta su aplinka.

Kol šalia naujagimio yra mama, joks minkštas žaislas kūdikėliui nebūtinas, nedidelį ir minkštutį galima priglausti nebent tada, kai mama kuriam laikui nuo vaikučio atsitraukia. Vėliau, jau paaugęs, tokį žaisliuką mažylis galėtų nešiotis kaip savo talismaną, glausti, draugauti, kai tėvelių nėra šalia, ir kartu su juo augti.

Raudona – be konkurencijos

Žaisliukų spalva turi būti ryški. Pirmais gyvenimo mėnesiais kūdikis labiausiai atkreipia dėmesį į raudoną spalvą. Kol kas neskiria žydros nuo rožinės, jei jų intensyvumas nesiskiria – jam abi vienodos. O žaisliukai, skirti kūdikiui lavinti, turėtų būti balti ir kad susidarytų gana ryškus kontrastas, pamarginti juoda spalva. Tarkim, ne siauresniais kaip 1 cm dryžiais ar dėmėmis. Tokius zebriukus, karvytes ir dalmantinus geriau mato kūdikio akytės. Tačiau pirmą gyvenimo mėnesį net ir tokių žaislų dar nereikia.

Portretų karuselė

Kai kurie psichologai pataria į pirmo mėnesio pabaigą virš lovelės vietoj skambančių žaisliukų į muzikinę karuselę pakabinti nespalvotų šeimos narių ir giminaičių portretinių nuotraukų. Žiūrėdamas į veidų karuselę vaikelis pamažu su jais susipažins. Vėliau jau galima kabinti skambančius, spalvingus žaisliukus. Tiesdamas į juos rankytes ir bandydamas paliesti lavins savo judesius.

Žaisliukus ir nuotraukas virš lovytės reikėtų kabinti taip, kad tarp jų ir kūdikio akyčių būtų 45 laipsnių kampas ir ne mažiau nei 40 cm. Jei pakabukai per arti, vaikutis gali pradėti žvairuoti.

Svarbioji riba

Žaisliukai kūdikiui tampa labai reikalingi, kai sulaukia maždaug 3 mėn., kai „atranda“ savo rankytes ir gali juos išlaikyti, pabarškinti, perimti iš vienos į kitą. Anksčiau dažnas kūdikis barškučio neišlaiko. Nebent galima nupirkti ant rankytės užsegamą minkštą barškutį-apyrankę. Paskui geriausiai tinka labai lengvas, ryškus barškutis, kurį kūdikis pajėgtų išlaikyti, o vėliau ir pats pasiimti. Žaisliukas turėtų skleisti tik švelnų garsą ir negąsdinti vaiko. Todėl prieš pirkdami tėveliai turėtų patys paklausyti, ar garsas malonus.

Patarimas ateičiai

Didesnių barškančių ir kitokių žaislų prireiks maždaug 6-ą mėn. Jie turi būti patogūs paimti ir numesti ant grindų, kad jiems nukritus kūdikis išgirstų garsą. Vaikutis iš pradžių žaislą čiumpa visu delnu. Į pirmų metų pabaigą bando paimti pirštukais, nes atsiranda pincetinis griebimas. Todėl tuo laiku reikia taip pat ir žaislų, kuriuos galėtų paimti pirštukais. Judesius ir erdvės pojūtį puikiai lavina žaislai, turintys daugiau detalių, kurias galima dėti vieną į kitą ir paskui pirštuku iškrapštyti arba sudėti pagal formą, dydį.