Apie pasaulio stebuklą, trunkantį 9 mėnesius (1)

Visiems žinomi didieji pasaulio stebuklai, tačiau pats didžiausias yra gyvybės stebuklas. Vaisiaus užuomazga, gyvenimas pilvelyje ir žmogaus gimimas. Ką veikia mažas žmogutis mamos pilve? Kas jam svarbiausia?

Konsultuoja gydytoja akušerė genetikė ginekologė Ingrida Kravčenkienė

Pro rakto skylutę...

Nors echoskopas atrastas prieš maždaug 20 metų, vis dar yra laikomas medicinos naujove, kuri leidžia pažvelgti į mamos įsčių gelmes ir stebėti, ką veikia, kaip vystosi kūdikis. Kai kas sako, kad kūdikis bijo echoskopo, nes slepiasi, nenori rodytis. Echoskopo tyrimas yra visiškai nežalingas, tačiau mes linkę savo mažylio elgesį interpretuoti taip, kaip patys tai suvokiame. Tarkim, gydytojas nori echoskopu apžiūrėti kūdikio galvytę, o jis kaip tik tuo metu guli rankyte užsidengęs veiduką. Tada ir pasakoma frazė: „Nenori rodytis.“ O iš tiesų nei jis nori, nei nenori, tiesiog mamos pilvuke gyvena savo gyvenimą, kurį mes galime tik stebėti.

Širdutės dūžiai

Žiūrėdami echoskopu gydytojai pirmiausia pamato embriono širdį. Tačiau kartu su širdele formuojasi ir smegenys, ir virškinimo sistema. Pradėjęs vystytis embrionas panašus į buožgalviuką ir yra sudarytas iš trijų svarbiausių dalių. Širdutė, kuri jau susitraukinėja, užima trečdalį kūno, nors kol kas ji nėra didesnė už aguonos grūdą. Formuojasi ir kiti svarbiausi organai: inkstai, kepenys, smegenys, pradeda ryškėti galvytė. Atsiranda virškinamojo trakto, pilvo, krūtinės ertmių, stuburo užuomazgų, bet kol kas jos echoskopu nematomos. Nematomos ir mažytės rankų bei kojų užuomazgos. Šalinimo sistema ir virškinamasis traktas iš pradžių būna kartu, tarsi bendra sistema. Taigi širdis, virškinimo traktas ir nervų sistema, t. y. galva, ir yra trys embrioną sudarančios dalys, kurios vadinamos gyvybės pradžia.

Natūralioji atranka

Embrionas, turintis itin didelių sklaidos trūkumų, dažniausiai žūsta ir pasišalina dar tada, kai moteris nė nenutuokia, kad buvo pastojusi. Embrionas, turintis tokių sklaidos trūkumų, kurie lemia negalią ar ligą, bet ją turėdamas kūdikis vis dėlto galės gyventi, dažnai išlieka. Didžioji dalis genetinių apsigimimų turinčių embrionų, kai genetinis kodas yra netinkamas, pasišalina pačioje nėštumo pradžioje, tik labai retais atvejais moteris ir toliau nešioja kūdikį, kuris gimęs neturi jokių galimybių išgyventi. Maždaug pusė embrionų, turinčių Dauno sindromą, pasišalina, kita pusė išlieka ir gimsta. Taip pat yra ir su širdies ar stuburo ydų turinčiais kūdikiais.

Judesiai ir kita veikla

Ką kūdikis ištisas dienas veikia pilvelyje? Ogi atlieka įvairiausius judesius. Jie skirstomi į didžiuosius ir smulkiuosius. Kuo nervų sistema brandesnė, tuo smulkesnius judesius kūdikis gali daryti.

10, 11, 12 savaičių vaisius lanksto kojas taip, tarsi plauktų, vartosi. Beje, kūlvirsčius sugeba atlikti labai anksti – nuo 9 nėštumo savaitės.

Antroje nėštumo pusėje jau geba atlikti ir smulkiuosius judesius – paliesti veidą, čiulpti pirštą.

Trečiajame trimestre jau sugeba sugriebti ir čiulpti, paliesti savo kaktą, nosį. Visa tai daro nesąmoningai. Kūdikėlis gali žįsti, priryti vandens, kuris patenka tiesiai į virškinamąjį traktą, o tada „siusioti“. Didžiąją dalį vaisiaus vandenų ir sudaro kūdikio šlapimas.

Didieji stebuklai

Iki gimimo kūdikio plaučiai yra susiskleidę, plaučiais jis nekvėpuoja, o kvėpavimo takus yra užpildęs skystis. Deguonį vaikutis gauna iš mamos per virkštelę, jos kraują. Kai kūdikis gimsta, kraujo tekėjimas iš virkštelės „blokuojamas“ ir dėl to, kad naujagimiui trūksta deguonies, jis refleksiškai įkvepia (prieš tai kuo greičiau reikia išsiurbti gleives iš kvėpavimo takų). Įtraukus pirmą oro gurkšnį išsiskleidžia plaučiai. Tai tikras pasaulio stebuklas.

Be to, kūdikiui gimus persitvarko širdies kraujagyslių sistema. Anksčiau atėjęs iš virkštelės kraujas cirkuliuodavo pro ovalinę širdies angą iš dešinės į kairę, tai yra priešinga kryptimi, nei kiekvieno gimusio žmogaus. Įkvėpus oro ovalinė anga užsidaro, naujagimis pradeda kvėpuoti plaučiais, plaučių arterijomis priteka kraujo, kurį širdis pradeda varinėti jau į priešingą pusę – iš kairės į dešinę.

Režimo užuomazgos

Atlikti tyrimai įrodė, kad nuo 26 nėštumo savaitės kūdikis jau prisitaiko prie mamos režimo. Jeigu mama keliasi rytais, dirba, jis irgi didžiąją dienos dalį būdrauja, o naktį miega kartu su mama. Jeigu ji dirba naktinėje pamainoje, kūdikis įpranta būdrauti naktį. Kartais ir gimęs toliau gyvena tuo pačiu režimu. Neretai kūdikis atspindi ir mamos emocijas. Mamos organizmas, kai ji, pavyzdžiui, susinervina, išskiria hormono adrenalino ir kūdikis į jį sureaguoja. Verta žinoti, kad mama, gerianti alkoholį, girdo ir savo mažylį, nes alkoholis cirkuliuoja kraujyje.

Žino, kad yra laukiamas

Sąmoningai kūdikis nesuvokia, kad mama jo labai laukia, arba, priešingai, nekenčia nuo pirmų nėštumo dienų. Tačiau, kai vaikutis laukiamas, dažniausiai mamos emocijos yra teigiamos, ji skiria dėmesio dar negimusiam mažyliui, taisyklingai maitinasi, paiso sveikatos patarimų ir pan. Elgiasi visai kitaip, nei moteris, kuri nešiojamo kūdikio nenori, tad jos emocijos praktiškai visą laiką yra neigiamos, būsena nestabili, hormonai cirkuliuoja netinkamai, ji rūko, geria, dalyvauja vakarėliuose. Tokios mamos kūdikis gyvena „namelyje“, kuriame niekada nebūna ramybės, todėl negali išsiugdyti miego ir būdravimo ritmo.

Gyvendamas pilvelyje kūdikėlis girdi, kaip daužosi mamos aorta, tad jam ir gimusiam svarbu jausti, kaip plaka mamos širdis, tai ramina.

Jei vos gimęs vaikutis paliekamas vienas, negirdi mamos širdies plakimo, jaučiasi nesaugus, auga dirglus.

Kaip kūdikį nešiosime, kaip prižiūrėsime, toks jis ir užaugs. Mylėti jį reikia nuo pat užsimezgimo, pačių pirmųjų dienų.

Kada yra gyvybės pradžia

• Oficialioji medicina gyvybe embriono užuomazgą laiko tada, kai pradeda plakti širdis. Tada jau galima įsitikinti, kad embrionas gyvas ir vystysis toliau. Tai nutinka 6 nėštumo savaitę. Net 96-98 proc. embrionų sėkmingai vystosi ir išauga į „leliuką“. Nėštumo savaitės skaičiuojamos nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos.

Taigi užuomazga laikoma gyvybe tada, kai nustoma, kad embrionas yra gyvas.

• Bažnyčios nuomone, gyvybė užsimezga tada, kai susijungia abi ląstelės, t. y. kai kiaušialąstę apvaisina spermatozoidas. Medikų ir Bažnyčios nuomonė nesutampa keturiomis savaitėmis. Medicinos atstovai teigia, kad ląstelių susijungimas nėra gyvybės pradžia, nes net 60 proc. tokių užuomazgų žūsta natūraliai.

• Anksčiau islamas teigė, kad tik trejų metų sulaukęs vaikas yra gyvybė, nes tik tada į kūną įsikelia dvasia. Vėliau šis amžius buvo paankstintas iki vienų metų. Anksčiau lengva ranka visi neįgalūs trejų nesulaukę vaikai buvo žudomi, nes jie nebuvo laikomi gyvybe. Tai buvo vadinama natūraliąja atranka.

• Valstybės pozicija šiuo klausimu, ko gero, yra tokia, kad vaisius gyvybe laikomas nuo 12 nėštumo savaičių, nes iki to laiko nėštumą galima nutraukti.

Kai kuriose JAV valstijose nėštumą galima nutraukti iki 26 savaitės, jeigu vaisius apsigimęs arba motina nepasirengusi turėti vaiko.

Išnaša

Iki šiol neaišku, kaip spermatozoidai nubėga 15 centimetrų kelią, kurį reikia įveikti, kad susitiktų kiaušinėlį. Neaišku, ir kodėl kaip tik tas vienintelis spermatozoidas, vienas iš 200 000, atbėgusiųjų apvaisina.

Kas lemia, kad kaip tik jis apvaisino kiaušinėlį, vis dar paslaptis.