9 tiesos apie vaiko piešinį

Konsultuoja dailės terapijos specialistė socialinių mokslų daktarė Audronė Brazauskaitė (www.artmusictherapy.lt)

1. Tėvai dažnai nežino, kada atžala nupiešė pirmą piešinį

Kas nutiks, jei metukų neturinčiam mažiukui duosime spalvotą piešimo kreidutę? Greičiausiai jis ją pauostys, apčiupinės, o tada įsikiš į burną. Kūdikėliai pasaulį pažįsta per pojūčius: skonio, regos, uoslės, lytėjimo, o piešimas yra neatskiriama vaiko raidos dalis. Pirmasis vaiko piešinys greičiausiai buvo ne tas, kurį laikote įrėmintą garbingoje vietoje, o tas, kai įmerkęs pirštuką į daržovių košę, mažylis juo perbraukė sau per nosį ar stalą. Valio! Liko žymė! Tai galima vadinti pirmąja vaiko pažintimi su daile. Vėliau, kai atsistos ant kojų ir žengs pirmuosius žingsnius, atsivers dar platesni pasaulio tyrinėjimo horizontai. Dabar, kai vaikas sulaukia metų-pusantrų, pats laikas pasidomėti pirmomis dailės priemonėmis.

2. Patiems mažiausiems rinkitės natūralius ir lengvai plaunamus dažus

Įvairios priemonės turi įvairų lavinamąjį poveikį vaikučio kūno suvokimui ir pojūčiams. Kietos piešimo priemonės (pieštukai, kreidutės, flomasteriai) leidžia vaikui matyti, stebėti savo judesius, juos keisti - taip lavinama akių ir rankos koordinacija, stambioji ir smulkioji motorika. Kitokį poveikį turi drėgnos priemonės: molis, tešla, plastilinas, pirštukų dažai. „Dirbant" pirštų galiukais, aktyvinami vaiko kalbos centrai, emocijos, pojūčiai. Rinkdamiesi dažus patiems mažiausiems, ieškokite kuo natūralesnių, skaitykite pakuočių užrašus, kuriuose nurodyta sudėtis ir kokio amžiaus vaikams jie skirti. Idealu, jei internete paieškoję receptų, dažų ar lipdymo tešlos pasigaminsite namie. Įpylę į masę maistinių dažų gausite nuostabiausią ir ekologiškiausią priemonę. Vietoj maistinių dažų tinka mėlynių, burokėlių ar aviečių sunka. Tada nebaisu, kad mažiukas jų paragaus. Dar labai svarbu, kad priemonės patiems mažiausiems būtų lengvai nuvalomos. Juk nekokybiški flomasteriai gali amžiams sugadinti drabužį ar daiktą. Tuo tarpu yra tokių, kurie lengvai išplaunami net su šaltu vandeniu.

3. Piešti pirštukais vaikui gali patikti ne iš karto

Mažiukas, kuriam pasiūlysite minkyti molį ar tapyti pirštukais, gali nustebti ir net išsigąsti. Kaip čia taip? Mama visada liepia plauti rankas, rengia švariais drabužėliais, o čia staiga siūlo kišti rankas į ... „purvą". „Vaiko reakcija labai priklauso nuo šeimos tradicijų. Jei namuose perdėtai rūpinamasi švara, vaikui sunku susitaikyti su kitokiomis žaidimo taisyklėmis. Per savo darbo praktiką turėjau mergaitę, kurią net isterija ištiko. Atėjusiai į dailės užsiėmimus mama liepdavo piešti rankomis, nors namuose nuolat girdėdavo priešingą komandą: „Neišsitepk", - pasakoja dailės terapijos Lietuvoje pradininkė A.Brazauskaitė.

4. Iki trejų metų vaiko piešinyje nėra aiškių formų ir daiktų

Ką turi mokėti nupiešti vienų, dvejų ar trejų metų mažylis? Į šį klausimą atsakyti sunku. „Šiuolaikiniai vaikai viską daro anksčiau, nei rašoma knygose. Ypač jei jos išleistos prieš kelis dešimtmečius. Jose teigiama, kad maždaug trejų metų vaikas nupiešia skritulį, ir tai galvakojo pradžia. Tačiau šiandien daug vaikų sulaukę trejų jau puikiai piešia galvakojį. Pas mus ateidavo mergaitė, kuri pusantrų metukų piešė veidukus. O būna, kad ir trejų sulaukę to dar nedaro, bet negalima teigti, kad raida vėluoja. Ateis laikas ir vaikas išmoks. Tam tikrus sugebėjimus lemia ir temperamentas, ir kiek yra išlavėjusi smulkioji motorika."Metinuko piešinys - tai atsitiktinės linijos. 2 m. vaiko piešinyje - jau daugiau įvairių linijų. Tokio amžiaus mažylis jau gali įvardyti savo keverzones: piešdamas sako, ką „piešia". Kuo vaikas vyresnis, tuo labiau koordinuoti tampa jo judesiai, piešiniuose atsiranda įvairesnių formų. 2-3 m. vaikas jau ima suprasti save kaip savarankišką žmogų, tad trimečio piešinyje jau atsiranda galvakojis: iš pradžių skritulys (galva), tada „prisiklijuoja" pagaliukai - kojos ir rankos.

5. Piešti mėgsta ir ramūs, ir judrūs vaikai

Mamos mėgsta sakyti, kad jų vaikas itin judrus ir vietoje nenusėdi nė minutės. Gal piešti mėgsta tik ramuoliai? „Turiu priešingą patirtį. Į dailės užsiėmimus ateina daug hiperaktyvių vaikų ir piešti jiems patinka. Įdomu, kad itin aktyvių vaikų piešiniai būna labai smulkūs. Kaip tik piešimas aktyviems vaikams yra galimybė mokytis susikaupti. Nieko bloga, kad pusantrų metų vaikas ne sėdės kėdutėje ir pieš, o lakstys. Kokių priemonių paprastai mamos perka vaikui? Pieštukų ir flomasterių, tačiau ne visiems mažiems vaikams jie patrauklūs. Kas kita, jei pasiūlytumėte molio. Jis ypač tinka energingiems vaikams, nes jie gali išlieti energiją: spausti, minkyti, daužyti, kočioti, „plėšyti" ir kitaip keisti formą. Nebijokime duoti ir pirštukų dažų. Vaikai turi pratintis prie įvairių priemonių. Juk tokios veiklos tikslas - lavinti smulkiąją bei stambiąją motoriką, teikti kuo įvairesnių emocinių bei jutiminių potyrių, džiaugsmo, o ne ugdyti profesionalą", - sako pašnekovė.

6. Piešti su mama ar tėčiu - smagiau!

Tarybiniais laikais buvo taip: pasisodindavo mama (auklėtoja, mokytoja) vaiką ir liepdavo „teisingai" piešti. Šiandien pastebimas kitas kraštutinumas - mamos priperka priemonių, duoda vaikui, o pačios užsiima savo reikalais. Nieko gera. Vaikas visada nori žaisti su mama ar kitu artimu žmogumi. O juk piešti vaikui ir yra žaidimas. Kaip mamai dalyvauti? Neperšant savo nuomonės. Geriausia, jei mama „suvaikėtų" ir tarsi veidrodis atkartotų jo judesius. Jei vaikas tapnoja pirštuku - ir mama iš paskos. Matydamas šalia gimdytoją, vaikas jausis saugus ir laimingas, suprastas, nes manys, kad jis viską daro gerai. Juk ir mama tą patį atlieka...

7. Daug spalvų - sunku išsirinkti

Kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau spalvų reikia. Juk kūdikio neklausiate, nori ar ne šiandien nueiti į koncertą. Vaikas dar nepajėgus atsakyti. Taip ir dėl priemonių. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo vienos spalvos, o vėliau leisti pasirinkti iš dviejų, tarkim, raudonos ir mėlynos. Iki trejų metų vaikui visiškai užtenka keturių spalvų: geltonos, raudonos, mėlynos, žalios.

8. Vaikas mėgsta ryškias tamsias spalvas

Mažylis, kuris renkasi juodą ar kitą tamsią spalvą, nebūtinai yra liūdnas ir nelaimingas. Menų terapijos specialistė sako, kad tokiais teiginiais švaistytis gali tik neišmanėliai. Vaikui piešinys - tai dar vienas pasaulio pažinimo būdas. Kada vaikas geriausiai mato savo darbo rezultatą? Kai mato aiškų kontrastą. O geriausias kontrastas - balta siena ir juodas flomasteris. Štai todėl mažas vaikas renkasi juodą spalvą. Juk piešdamas geltona spalva ant balto lapo daug nepamatysi. Vis dėlto piešinys gali rodyti apie tam tikrus vaiko emocijų, elgesio, bendravimo sutrikimus, tačiau tai išaiškinti gali tik geras specialistas.

9. Lopšeliuose ir darželiuose - pasenę būdai

„Pradės eiti į lopšelį, tada galės piešti valias. Tingiu terliotis", - sako kai kurios mamos. Deja, tikrovė šiek tiek kitokia. A.Brazauskaitė: „Daugelis darželio auklėtojų neturi reikiamos kompetencijos ir išprusimo. Kol vaikas nepradeda piešti žmogiukų, manoma, kad nieko nesugeba, todėl neverta jo paisyti. Toks požiūris pasenęs. Senais laikais geras buvo tas piešėjas, kuris spalvindamas neperžengia piešinio ribų. Tenka girdėti, jog darželiuose vaikai drausminami ir gėdinami, kad mėgsta tapyti rankomis. Šiandien dailė lavinant vaiką taikoma naudojant vaiko raidos žinias ir turi visai kitokius tikslus ir galimybes.

Mamos patirtis

Goda, 2 m. 4 mėn. Smiltės mama

„Smiltei buvo gal pusė metų, kai nupirkau dažų rankytėms ir kartu darėme kalėdinius atvirukus su jos rankų atspaudais. Buvo visiška katastrofa! Pirma, dažai pasitaikė nevykę (niekada nepirkite pigių dažų!), antra, Smiltė nesuprato, ko iš jos noriu. Be to, ji turi įgimtą švarumo jausmą, tad teplioti rankomis jai neatrodė smagu. Rimčiau į dailės studijas kibome prieš pirmą gimtadienį. Apsirūpinome storais vandeniu nuplaunamas flomasteriais ir A2 formato popieriaus lapų pluoštu. Žinoma, pirmiausia flomasterius reikėjo paragauti...Smiltė piešia flomasteriais, bet ilgainiui šie pabodo, įspūdžio nepaliko ir pieštukais bei kreidelės. Mieliausi jai dažai. Dabar Smiltė piešia teptuku. Mėgsta maišyti vandeninius dažus, guašu su teptuku nudažo savo delniuką ir tuomet daro atspaudus. Labai mėgsta tamsias spalvas. Kol nekalbėjo, mėgstamiausia buvo juoda, kai pradėjo kalbėti, išmoko sakyti „mėlyna". Dabar ši spalva yra mėgstamiausia. Padažome iš bulvių darytus atspaudus, spalviname trafaretus, darome stiklo spaudinius, traukiame nuspalvintą siūlą iš sulenkto popieriaus...Kita mėgstama veikla - plastilinas. Jį darau tik naminį, nes ne tik pigesnis, bet ir sveikesnis. Receptų yra internete, o dešimt minučių jam padaryti gali rasti bet kuri mama. Spalvas padeda išgauti naminių burokėlių sunka, kakava arba maistiniai dažai. Plastilino žaidimams naudojame sausainių, koldūnų formeles ir kočėlą... Naminis plastilinas nelimpa prie rankų, yra nenuodingas, pigus ir lengvai pagaminamas.Šiuo metu duktė pamėgo klijuoti. Smiltė jau pati žirklėmis karpo laikraščių skiauteles ir jas klijuoja ant popieriaus. Klijuoti galima viską, tarkim, prisirenkame klevo lapų. Jie irgi sugula ant popieriaus, iš spalvoto popieriaus iškerpu keturkampius, trikampius, skritulius (kiekvienai formai - sava spalva) ir juos klijuojame į jiems skirtas vietas ar ant tos pačios spalvos lapo (raudonus keturkampius ant raudono, žalius trikampius ant žalio...). Labai smagu klijuoti vilnos ar vatos gabalėlius ant popieriaus ar medinio pagrindo - mažą gniutulėlį pamirkai į klijus ir klijuoji. Vaikų darbeliams geriausiai naudoti skystus klijus, o ne sausas klijų lazdeles. Dabar svajoju išmokti gaminti vandeninius dažus namuose, o Smiltės tepliones panaudoti kalėdiniams atvirukams."

Trys piešimo idėjos:

- Ryte aprasojo lango stiklas? Puiku! Braukite pirštuku ir žiūrėkite, kas išeina.

- Ant stalo paberkite manų kruopų ar miltų. Braukite pirštuku. Smagu?

- Lauke iškrito pirmas sniegas? Braukite pirštuku per jį (žinoma, nepamirškite patikimų pirštinių).

Lipdymo tešlos receptas:

- pusė puodelio druskos;

- pusė puodelio miltų;

- 1 šaukštas aliejaus;

- 4 šaukštai vandens.

Viską suminkykite ir gausite puikią sniego baltumo masę. Lipdykite į sveikatą!