22 klausimai apie alergiją (1)

Vos ne kas antra mama skundžiasi, kad vaikas alergiškas. Ką nors suvalgo – išberia, pavasarį išeina į lauką – pradeda kamuoti sloga ar prasideda astmos priepuoliai.

Konsultuoja medicinos mokslų daktarė pulmonologė Sigita Petraitienė

1. Kas lemia, kad vienas vaikas alergiškas, o kitas ne? Gyvenimo sąlygos, mityba, aplinka?

Tam, kad vaikas būtų alergiškas ir sirgtų alerginėmis ligomis, turi turėti įgimtus pakitusius genus. Yra ligų, kai vos vienas genas lemia, ar žmogus sirgs genetine liga. Alergijai įtakos turi ne vienas genas. Šiuo metu rasta apie 20 pakitusių genų (bet, ko gero, jų yra ir daugiau), kurie lemia alergines ligas. Jeigu gimsta vaikutis, turintis pakitusius, alergiją lemiančius genus, tai kuria nors alerginių ligų greičiausiai sirgs. Jeigu pakitusių genų neturi, gali gyventi bet kokioje aplinkoje, valgyti įvairiausią maistą, sirgti įvairiomis ligomis, bet tik ne alerginėmis. Taigi žmogus jau gimsta turėdamas polinkį sirgti arba ne alerginėmis ligomis.

2. Kuo alerginės ligos skiriasi nuo kitų įgimtų ligų?

Jeigu žmogus gimsta turėdamas pakitusį geną, lemiantį kurią nors genetinę ligą, vadinasi, ta liga ir sirgs. O jei gimsta turėdamas pakitusį geną, lemiantį alergijas, nebūtinai susirgs. Jis gali būti alergiškas arba turėti polinkį į alergiją. Daug reikšmės turi aplinka – ji gali lemti, susirgs vaikas kuria nors alergine liga ar ne. Kad vaikas susirgtų alergine liga, reikia dviejų veiksnių: pakitusių genų ir alergiją skatinančio aplinkos postūmio, kuris galėtų paskatinti ligą. Vaikas, kurio aplinkoje nebus tokio veiksnio, gali turėti net ir ne vieną pakitusį geną, bet nesirgti alerginėmis ligomis.

3. Kas paskatina mažų vaikų alergiją?

Dažniausiai maisto priedai ir virusinės kvėpavimo takų ligos. Vaikams tikroji dulkių ir žiedadulkių alergija dažniausiai išsivysto vėliau. Tiriant mažą vaiką alerginiai mėginiai gali nerodyti alergijos, kuri galbūt atsiras vėliau arba išvis neatsiras, o vaikas serga taip, tarsi būtų alergiškas. Tai reiškia, kad alerginius procesus sužadina virusinės ligos, kurių, tarkim, darželiuose gausu. Užsikrėtus virusu prasideda sloga, parausta gerklė ir jeigu vaikas linkęs į alergiją, prasideda vadinamasis pseudoalerginis mechanizmas, spazmuoja bronchai, išsivysto obstrukcinis bronchitas. Tuo tarpu kitas mažylis, kuris neturi alergines ligas lemiančių pakitusių genų, persirgs paprasta sloga ir pasveiks. Jis gali būti užsikrėtęs vienu ar keliais virusais, bet bronchai nespazmuos. Todėl tėvai, kurių vaikams kiekviena sloga baigiasi bronchitu, labai pyksta, kai kiti tėvai į darželį atveda sloguojantį mažylį. Šio tėvai net nesusimąsto, kad jų mažylis serga, nes žino, kad savaitę paslogavęs pasveiks. Kitam vaikučiui sloga yra didelė liga, nes dvi dienas paslogavęs trečią pradeda kosėti, o ketvirtą jau reikia antibiotikų.

4. Ar tiesa, kad alergines ligas paskatina cheminės medžiagos, esančios maiste, valymo, skalbimo priemonėse?

Jeigu mažylis turi pakitusius, alergines ligas lemiančius genus, maiste esantys konservantai, dažikliai, stabilizatoriai organizmą įjautrina. Tas pats pasakytina ir apie valiklius, miltelius ir t. t., kurių mikrodalelės, patekusios į aplinką, taip pat įjautrina vaiką. Mažylis, gyvenantis aplinkoje, kurioje yra daug tokių įjautrinančių mikrodalelių, iš pažiūros atrodo sveikas – nedūsta, nekosti, jo neberia, bet vos susidūręs su virusine liga pradeda kosėti ir dusti.

5. Mažyliui, gyvenančiam namuose, kuriuose visi kampai šveičiami cheminėmis priemonėmis, alergija pasireikš tik tada, kai susidurs su virusais?

Virusai paskatina ligą paūmėti. Tačiau vaikas kasdien įkvepia tų medžiagų, todėl, aišku, gali įsijautrinti. Antra vertus, jis pratęs gyventi tokiomis sąlygomis. Taigi tam, kad liga „sužydėtų“, reikia dar vieno dirgiklio, kuris įprastai ir būna virusinė liga. Nebūtinai ji, bet dažnai.

6. Vadinasi, teiginys, kad švariuose namuose vaikai dažniau serga alerginėmis ligomis, teisingas?

Ši teorija nėra 100 proc. teisinga. Mūsų imunitetas daugialypis. „Treniruojamas“ imunitetas susiduria su daugeliu išorės dalelių. Tada „gerasis“ imunitetas slopina blogąjį, linkusį į alergiją. Tačiau nešvara nešvarai nelygi. Vaikas turi eiti į lauką, pačiupinėti smėlį, žolę, gyvūnus, kad susidurtų su gamtoje esančiomis bakterijomis, kurios moko organizmą atpažinti svetimus mikroorganizmus. Tos bakterijos žmogui yra svetimos, bet nesukelia ligų. Vaiko nereikia leisti ten, kur gali susidurti su patologinėmis bakterijomis, t. y. į ligoninę, prekybos centrą, smėlio dėžę, po kurią vaikštinėja katės. Jam reikia būti sveikoje gamtoje, kuri gali būti ir dulkėta, ir purvina, nešvari. „Treniruotas“ organizmas lyg ir užslopina alergiją.

7. Kaip surasti tą švarių namų aukso viduriuką?

Jeigu nuo pat gimimo kūdikis alergiškas ir jį beria, diegia pilvuką, šeimoje yra alergiškų žmonių, jam nuo pirmų gyvenimo dienų reikia specialios priežiūros. Bet jeigu kūdikis gimė sveikas, jo šeimoje nėra sergančiųjų sunkiomis alerginėmis ligomis, kaskart iš burnos išimto čiulptuką, ko gero, plauti nereikia. Namai turėtų būti švarūs, bet ne nuolat šveičiami cheminėmis priemonėmis. Jeigu šeimoje nėra sergančiųjų alergija, galima ir gyvūnėlį laikyti. Per daug steriliai auginti mažylio tikrai nėra reikalo.

8. Kas lemia, kad vienas vaikas sloguoja, o kitą beria?

Alergijai atsirasti reikalingi du veiksniai. Tai pakitę genai ir kenksmingas išorės veiksnys. Trečias svarbus dalykas yra vadinamasis organas – taikinys, arba „silpnoji“ vieta. Vaiko organizmas turi įgimtą kurio nors organo (odos, plaučių, nosies, žarnyno) gleivinės savitą nevisavertiškumą. Todėl vienam nuo alergijos kenčia oda, kitam plaučiai ar žarnynas.

Anksčiau buvo teigiama, kad jeigu kūdikį beria, odos bėrimas po 2-3 m. praeina, tada prasideda alerginės kvėpavimo takų bėdos – pradeda spazmuoti bronchai, o dar vėliau, nuo 7 m. ar paauglystėje, užpuola alerginė žiedadulkių sloga. Daliai žmonių kaip tik taip ir nutinka, bet tikrai ne visiems. Vienam kurį laiką beria odą, bet bėrimas išnyksta ir alergija daugiau nepasireiškia, kitam odą beria visą gyvenimą, trečiam jos niekada neberia, bet nuo 3 m. pradeda spazmuoti bronchai. O ketvirtam viskas būna gerai iki paauglystės, kol prasideda alergija žiedadulkėms.

9. Ar tiesa, kad alergija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje?

Taip, ir keturiolikmečiai, ir penkiasdešimtmečiai gali pradėti sirgti alerginėmis ligomis. Paprastai kalbant, prasideda kokios nors lėtinės ligos, kurios išsekina gerąjį imunitetą, ir tada blogasis parodo savo „ragus“. Vaikui tą gerąjį imunitetą gali susilpninti įtampa, pavyzdžiui, išėjimas į mokyklą, jos pakeitimas, suaugusiajam – darbovietės pakeitimas ir t. t. Pati esu gydžiusi nemažai vaikų, kurie pirmą kartą susirgo astma, kai skyrėsi tėvai, atsirado nesutarimų šeimoje. Negera psichologinė atmosfera labai išsekina gerąjį (arba „teisingąjį“) imunitetą, atsiranda palanki terpė pasireikšti lėtinėms ligoms. Tas pats pasakytina ir apie gyvenimo sąlygas. Mano pačios duktė nuomojame bute dažnai sirgo, o kai įsigijome savą butą, pagerėjo gyvenimo sąlygos, baigėsi ir ligos. Gali būti ir priešingai, kai iš geresnių gyvenimo sąlygų vaikas patenka į blogesnes.

10. Kiek svarbus paveldimumas?

Jeigu vaikas alergiškas, 75 proc. atvejų jo giminėje buvo alergiškų žmonių. Kitų 25 proc. alergijos atvejų giminėje neįmanoma atsekti. Tai naujai atsiradę pakitę genai.

Dažnai minima, kad alergijos atvejų daugėja. Bet, pavyzdžiui, Vakarų Europoje iki šiol alerginių ligų kreivė augo, bet prieš 4-5 m. sustojo ir dabar jos linija tiesi (plato). Vadinasi, tiems, kuriems alergija turėjo pasireikšti, jau pasireiškė. Lietuvoje ligonių mažiau ir mes to lygio (kai ligonių nebedaugėja) dar nepasiekėme. Matyt, turi dar dalis žmonių susirgti, kad kreivė liautųsi didėjusi.