Žaliavalgystė – pusiaukelė link tobulos mitybos (14)

Atsisakėte mėsos, kiaušinių, pieno ir jau manote esąs sveikuolis? Patikėkite, esate dar tik pusiaukelėje. Nemirtingumo pasieksite tik tuomet, kai išmoksite visą reikalingą energijos dozę gauti iš saulės ir oro.

Ši versija gali atrodyti utopiška, tačiau neseniai Lietuvoje išleistoje lietuvių kilmės mokslininko ir žaliosios mitybos judėjimo pasaulyje pradininko Viktoro Kulvinsko knygoje „Kaip išlikti XXI amžiuje“ ji pagrindžiama istoriniais pavyzdžiais ir moksliniais tyrimais. „Gyvybinis organas yra ne skrandis, o plaučiai. Gyvybės linija slypi stubure, o ne virškinimo trakte. Svarbiausia gyvybinė funkcija yra kvėpavimas“, – rašoma joje. Tačiau perspėjama: „Grįžimas ar perėjimas prie maitinimosi saulės spinduliais, kai maistas daugiau nebėra esminis kūno stimuliacijai, turi būti lėtas ir palaipsnis.“
Šiuo metu Lietuvoje viešintis mokslininkas V. Kulvinskas juokiasi sakydamas, kad toks mitybos būdas labai paprastas ir pigus, tačiau ilgėliau ties juo neapsistoja. Mat daugumai lietuvių net ir vegetarizmas atrodo kažkas keisto, jau nekalbant apie veganizmą, kurio laikosi mokslininkas, nevartojantis jokių gyvulinės kilmės produktų.

Kuo mažiau, tuo geriau
Galbūt žiūrint lietuviškais masteliais, veganai ir atrodo kiek iškrentantys iš konteksto, tačiau, žvelgiant globaliai, išimtis esame mes – mesėdžiai. „Mūsų Žemėje kur kas daugiau žmonių yra vegetarai, o ne mesėdžai. Tai suprantama. Misti mėsa yra labai brangu ir sudėtinga. Jei visi žmonės sumanytų valgyti mėsą, jos pristigtų, bet jei visi staiga taptų vegetarais, tai ne tik jie, bet ir antra tiek žmonių galėtų išmisti. Mums nereikėtų ne tik žudyti gyvulių, bet ir karai liautųsi“, – įsitikinęs žaliavalgis V. Kulvinskas.

Pasak jo, žalias (gyvas) maistas – tai geriausias kelias ne tik į sveikatą, jaunystę, bet ir į ilgaamžiškumą. Svarbu vengti gyvulinės kilmės, aukštesnėje nei 45 laipsnių temperatūroje kepto ar virto maisto, stiprių pagardų ar nenatūralių prieskonių. Taip pat nepamirškite visą maistą labai gerai sukramtyti. Anot V. Kulvinsko, geriau jau lėtai suvalgyti gabalėlį mėsos, nei paskubomis prisiryti daug neapdoroto maisto. Be to, kramtymas – tai puiki mankšta veido raumenims, kuri padeda ne tik išsaugoti dailią veido odą, bet ir paskatina smegenų veiklą. Jei ilgai kramtyti nesinori, kiek įmanoma daugiau maisto reikėtų smulkinti trintuvu ar plaktuvu.

Mitybos guru sutinka, kad Lietuva – šaltas kraštas, todėl reikia valgyti šiek tiek kitaip. „Čia ne džiunglės ir ne tropikai, negali valgyti vaisių nuo medžių. Tačiau ilgiausiai gyvenantys žmonės gyvena būtent šaltuose kraštuose, aukštai kalnuose. Jiems užtenka 35 gramų baltymų ir vos 1500 kcal per dieną. Jie dirba daug, sunkiai ir išgyvena iki 150 metų“, – sako V. Kulvinskas.

Jis siūlo gerti šiltą vandenį (su trupučiu druskos), o sriubą ruošti iš sutrintų žalėsių ir karšto vandens. Mat jei valgai šaltą maistą, kūnas eikvoja savo energiją tam, kad jį sušildytų, todėl toks maistas gali susargdinti. V. Kulvinskas sutinka, kad žmogui reikalingi ir riebalai, ir baltymai, tačiau daug baltymų ir riebalų galima gauti nebūtinai iš gyvulinio maisto. „Riešutuose, saulėgrąžose yra net 60 proc. riebalų“, – sako jis.

Kaip pradėti?
Gali atrodyti, kad maitintis veganiškai labai sudėtinga. Tačiau Viktoras Kulvinskas teigia priešingai – tokia mityba ne tik pigi, bet ir labai paprasta. „Aš nesirūpinu dėl maisto. Dažniausiai nesijaučiu alkanas. O jei noriu užkąsti, valgau tai, ką randu. Lietuvoj valgau raugintus kopūstus, pasidarau salotų iš špinatų, daigintų sėklų, kartais darau iš viso to sriubą. Kosta Rikoje daugiau valgau vaisių, kuriuos užauginam patys. 90 proc. mano raciono sudaro užaugintas iš sėklų maistas.

Apskritai valgykite tik tada, kada iš tiesų norite. Beveik visi žmonės valgo per daug. Derinkite ir rinkitės maistą taip, kaip jums liepia jūsų kūnas. Svarbiausia, niekada nevalgykite sunkiai virškinamo maisto, prieš imdamiesi sunkaus fizinio darbo. Na, o prieš sudėtingą protinį darbą, patartina laikytis pasninko ir gerti tik sultis arba vandenį. Tokiu būdų jūsų smegenys nebus apsunkintos ir apkrautos maistu, galės efektyviau dirbti. Improvizuokite – darykite kokteilius iš visokių žalėsių, vietoj sintentinių prieskonių įsidėkite į juos druskos, svogūno, česnako. Jei einate į pasimatymą, česnaką pakeiskite imbieru.

Ryte išgerkite 2-3 stiklus vandens ir bent pusę valandos nevalgykite. Tuomet pagalvokite, ko labiausiai norėtumėte ir susiruoškite lėkštę. Pereikite prie sveiko maisto palaipsniui. Jei negalit atsisakyti kiaušinių, bent jau nekepkit jų su lašiniais – valgyk su salotom, svogūnais, bet ne su duona. Nedėkite į salotas rūgščių dalykų, jie apsunkina virškinimą. Pabandykite vieną kartą per savaitę drąsų dalyką – nevalgykit tą dieną gyvulinio maisto, ir pamatysit, tikrai išgyvensit, – nusijuokia jis. – Juk nuo seno penktadieniai būdavo pasninko diena. Ilgainiui noras valgyti keptą ar virtą maistą išvis dingsta. O jei ir suvalgai, nebėr problemos, nes jau esi gavęs pakankamai enzimų, kurie stiprina virškinimą, imuninę istemą ir metabolizmą. Tampi stipresnis, jaunesnis ir protingesnis.“