Tiesa apie homoseksualumą (11)

* Kai kurie švedų filosofai rašo, kad nėra jokio skirtumo tarp vyro ir moters, - tai tik išsigalvojimas. Ar moteris gali vairuoti traktorius, o vyrai dirbti auklėmis, ir ar homoseksualizmas yra visiškai normalus žmogaus potraukis?

Skirtumas tarp vyro ir moters yra, ir didelis. Jis primena skirtumą tarp sėklos ir dirvos ar tarp akumuliatoriaus teigiamo ir neigiamo elektrodų. Elektrodų forma, juose vykstantys fizikiniai ir cheminiai procesai skiriasi, nors juose gimsta ir per juos teka ta pati elektros srovė. Poroje per vyrą ir moterį taip pat teka ta pati vitališkumo srovė ir jie turi vienas kitą atitikti. Panašiai kaip elektros šaltinyje teigiamas ir neigiamas poliai yra ne tik priešingi, bet ir papildantys, taip ir gamtoje vyras ir moteris yra ne tik skirtingi, bet ir papildo vienas kitą, aktyvuoja. Tie poliai gali būti viename šaltinyje ar organizme, gali būti skirtinguose. Štai ameba yra pirmuonis, pusiau augalas, pusiau gyvūnas ir vienoje ląstelėje turi vyrišką bei moterišką puses. Dėl to ji yra pasyvi ir labai lėta. Per valandą gali nukeliauti tik iki dviejų centimetrų. Tokio aktyvumo gyvenime dažniausiai nepakanka. Seksualinė reprodukcija atsirado maždaug prieš milijardą du šimtus milijonų metų ir labai pagreitino evoliuciją. Taigi vyriškos ir moteriškos pusių atsiskyrimas - poliarizacija - turi pozityvią reikšmę. Visi aukštesni gyvūnai yra diferencijuoti į vyriškus ir moteriškus.

Daugumoje senųjų ir tradicinių tikėjimų buvo teigiama, kad skirtumas yra begalinis - vyras turi, o moteris net neturi sielos; todėl vyras ją gali parduoti, užmušti; šiuo metu pradedama teigti atvirkščiai - kad nėra skirtumo. Tik vargu ar nėščia moteris gali vairuoti traktorių, nes prasidėjusiai gyvybei trukdo vibracijos, kratymas. Todėl nors ir akivaizdu, jog šiandien skirtumai tarp vyrų ir moterų mažėja, bet jų paskirtys gamtoje skiriasi. Dėl tos pačios priežasties ir jų kūnai yra ne tik skirtingi, bet ir papildantys. Nuo kūno iki sielos. Tik sielos nėra nei vyriškos, nei moteriškos. Kaip šviesa. Rytų mistikai teigia, jog siela vienos lyties kūne gimsta vidutiniškai po septynis gyvenimus.

Kol siela nėra pabudus, ji apibūdinama požymiais, polinkiais, prisirišimais, meile. Pagal astralinį ir mentalinį kūnus vyras gali būti moteriškesnis už vyrišką moterį, o moteris vyriškesnė už moterišką vyrą. Šiuos kūnus kūrėme per milijonus gimimų, milijonus metų. Juos žymiu mastu seka ir fizinis kūnas. Pagal juos reikėtų rinktis ir darbą bei draugą.

Homoseksualumas ar lesbianizmas gali būti karmos pasekmė. Pavyzdžiui, jeigu vyras praėjusiame gyvenime gyveno vienuolyne, seksavo su vyrais ir nepažino moterų, o tik vyrus, tai jame liks trauka vyrams - nesvarbu, ar jis gims moterimi, ar vyru. Vienodų lyčių poroje neįmanomas gilus papildymas, gilus susitikimas, gilus pasitenkinimas, todėl vieną dieną tai atkris. Jei ne šį gyvenimą, tai kitą. Nors vadinamųjų normalių žmonių sekso ir papildymo kol kas irgi nepavadinsi dievišku.

Siela su moterišku polinkiu dėl gamtos klaidų ar karmos taip pat gali gimti vyru. Mokslas dar nenustatė tokių klaidų ir polinkių priežasčių ir nenustatys, jei ieškos atsakymo tik fiziniame kūne. Fizinėms klaidoms ištaisyti jau dabar naudojami hormonai ir daromos operacijos lyčiai pakeisti, nors jos dar nėra tobulos ir dar mažiau suderintos su subtiliaisiais kūnais. Bet kuriuo atveju nereikėtų trukdyti žmogui nuo iškrypimo eiti link natūralumo ir nuo natūralumo link dieviškumo.

Nėra didelio skirtumo, ar vyras turi priklausomybę nuo sekso, maisto, sporto, kompiuterio ar dar ko nors. Pasaulietinius žmones valdo tik keli dalykai: seksas - malonumai, pinigai - turtai, garbė ir valdžia. Ant šių kelių priklausomybių ir laikosi pasaulis. Homoseksualumas ar lesbianizmas tarp jų tėra mažmožis. Jei priklausomybių nepavyksta patenkinti šiame gyvenime, jų siekiama pomirtiniame. Nors niekas to nepaliudijo ir tai nėra tikra, bet kai kuriems žmonėms tik tai ir suteikia viltį, jėgų gyventi. Tai, žinoma, nežemiškos priklausomybės ir dėl to jos sukelia nežemiškas nelaimes bei kančias. Gydyti reikia ne nuo vienos priklausomybės, o nuo visų priklausomybių iš karto.

Pirmas žmogaus gydymosi ir normalėjimo etapas prasideda nuo natūralumo, antras - kartu su mokslu, o trečias - nuo meditacijos. Todėl moteriai nereikėtų pamiršti, jog pagal natūrą ji gimdo ir geriau jaučia vaiką. Vyras gali dirbti aukle, bet mažą vaiką geriau prižiūrės motina. Be to, jei vaikas auga su motina, geriau, jei šalia yra ir vyrų. O jei vaikas auga su tėvu, tai šalia turi būti ir moterų. Ne taip svarbu, ar tai bus tėvai, bet svarbiau, kad jie mylėtų vaiką.

Homoseksualumas dažniau yra karmos pasekmė. Tai nėra didingiausia žmogaus potencija, todėl palaipsniui, žmogui psichologiškai ir dvasiškai bręstant, jis atkris. Jei ne šį gyvenimą, tai kitą. O jei negalime padėti jam, nors netrukdykime. Žengęs vieną teisingą žingsnį, žmogus lengviau ras antrą ir kitus. Taip mažės jo kančios, o jis pats sveiks ir laimingės. Savo laime jis dalinsis ir palaikys mus ir mūsų bendrą egzistenciją.

* - Citata iš Prem Budos knygos "Meditacija - sielos dalijimasis".