Saulė – ne vienintelė odos vėžio priežastis

Saulė sendina ir sukelia odos vėžį – tai žinome jau seniai. Tačiau žmogus nėra kurmis – be saulės gyventi jis negali. Ji ne tik džiugina mūsų širdį, bet ir padeda gamintis vitaminui D. Ar įmanoma išmokti mėgautis saule saugiai?

Kaskart išgirdusi kalbant apie odos vėžį, prisimenu prieš bene 10 metų išklausytą vieną garsaus Lietuvos roko muzikanto išpažintį. Jis buvo ką tik palaidojęs savo 30 metų neturinčią žmoną, kurią beprotiškai mylėjo. Ji irgi buvo dainininkė, ir kaip dauguma to meto dainininkų susigundė galimybe pakoncertuoti Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tuo metu apie saulės ir odos vėžio ryšį nekalbėjo beveik niekas, o ryškus įdegis buvo kur kas populiaresnis nei apsauginiai kremai, todėl moteris džiaugėsi karštais spinduliais be baimės.

„Tai buvo tik maža žaizdelė, – pasakojo vos per kelis mėnesius našliu likęs vyras. – Kraujas šiek tiek sutepdavo palaidinukę, bet mes manėm, gal liemenėlės sagtelė šašiuką nutrynė, gal koks apgamėlis nusilupo...“

Klausytis, ką šis žmogus išgyveno budėdamas prie gęstančios savo žmonos, buvo beveik nepakeliama. Iki pat paskutinės akimirkos jis negalėjo patikėti, kad nuo to galima mirti. „Tai buvo tik maža žaizdelė“, – visą laiką kartojo jis.
Ši istorija mane paveikė kur kas labiau nei visa anti-saulės propaganda. Nesakau, kad nuo tada pradėjau bijoti saulės kaip maro, tačiau kiekviena ilgiau negyjanti žaizdelė ar kitoks neaiškus darinys ant mano ar artimųjų odos mane verčia sunerimti. O nerimauti tikrai yra dėl ko – nors informacijos apie saulės pavojus girdime vis daugiau, ir net maži vaikai žino, kad neprisidengus kūno būti saulėkaitoje negalima, melanomos atvejų ir mirčių nuo jos vis daugėja. Kodėl?

Svarbiausia – nustatyti laiku
Bene vienintelis būdas užbėgti tokioms beprasmiškoms mirtims už akių – ankstyva diagnostika. Būtent to ir siekia jau ketvirtą kartą Lietuvoje rengiama „Euromelanomos dienos“ akcija. Kodėl „euro“? Todėl, kad tuo pat metu (gegužės 9 d.) joje dalyvaus dar 26 Europos šalys. Visi norintys galės nemokamai pasitikrinti dėl galimų odos vėžio požymių. Šių metų šūkis: „SOS: Saugok Odą Saulėje!”
„Šiais laikais mirti nuo odos vėžio tiesiog neleistina, nes jį pastebėti lengviausia iš visų vėžio formų“, – teigia Euromelanomos komiteto koordinatorė Lietuvoje, VUL SK Dermatovenerologinio centro direktorė doc. Matilda Bylaitė. Tačiau nepaisant to, Lietuvoje kasmet nuo melanomos miršta apie 100 žmonių. Dar 50-60 – nuo kitų odos vėžio formų. Kodėl tai nutinka?

„Odos vėžys nesukelia funkcinių problemų – žmogui neskauda, neniežti, savijauta neblogėja, yra tik vizualiniai pakitimai, todėl jis pas gydytoją ir neina. Be to, Lietuvoje gajus prietaras, kad navikų geriau nejudinti. Neva tai pagreitina mirtį. Deja, kai pradeda skaudėti, dažniausia jau būna paskutinė stadija“, – paaiškina dr. Viktoras Sidorovas iš VU onkologijos instituto. Iš čia kilęs ir prietaras apie apgamų nejudinimą – paprastai, kai žmogus nutaria jį „pajudinti“, jau būna per vėlu. Išgydyti nepavyksta, ir jis miršta. Bet būtų miręs ir tuo atveju, jei naviko būtų nejudinęs.

„Jei melanoma „pagaunama“ iki 1mm storio, pagydoma 97 proc. pacientų. Jei daugiau nei 4 mm – 30 proc. Melanoma yra labai klastinga liga – ji gali išsivystyti tiek iš seno apgamo, tiek naujai atsirasti odoje. Kartais ji išsivysto per 4 mėn., bet yra žmonių, kurie melanomą nešioja 5 ir daugiau metų. O paskui ateina jau išplitus metastazėms“, – perspėja Viktoras Sidorovas. Ir pasidžiaugia, kad Lietuva pirmauja tarp trijų Baltijos šalių pagal ankstyvą odos navikų diagnostiką ir gydymą. „Pas mus dirba tikrai pakankamas skaičius gerai paruoštų specialistų, kad be problemų galėtų pasitikrinti visi norintys“, – sako jis.