Puola ligos? Ne kovokite, o bendradarbiaukite (2)

Atrodo, darote viską, kad tik užbėgtumėte ligai už akių. Vos tik pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, skubate į vaistinę ir perkate vaistus, kad tik neleistumėte virusams įsisiautėti. Tačiau kiaulystės dėsnis – kuo labiau stengiatės, tuo ilgiau liga nesitraukia. Kas atsitiko?

Tokia yra visos moderniosios medicinos bėda – kovoti. Tačiau nereikia būti filosofu, kad suvoktum – kova silpnina ne tik priešą, bet ir patį kovotoją.

Kovoti ar pasiduoti?
Pasaulyje vis labiau populiarėjanti homeopatinės medicinos kryptis renkasi priešingą kelią – ne kovoti su liga, bet eiti koja kojon tiek su ja, tiek su visais natūraliais organizme tuo metu vykstančiais procesais. Sakyti, kad šis požiūris labai naujas, gal būtų ir per drąsu. Medicinos tėvu vadinamas Hipokratas, gyvenęs V amžiuje prieš Kr. pastebėjo: „Similia similibus curantur“ („Panašus panašų gydo“).

Tačiau turėjo praeiti daugybė amžių, kol ši jo išmintis pradėta taikyti praktiškai. Tik XIX amžiuje vokiečių medikas Samuelis Hahnemannas nutarė atsisakyti to meto drastiškų gydymo metodų ir pradėjo ieškoti būdų, kaip naudojant beveik neapčiuopiamas veikliųjų medžiagų dozes, gydyti žmones. Jo eksperimentai buvo itin sėkmingi ir tapo homeopatijos pradžia. Nenuostabu, kad šis gydymo būdas taip staiga išplito po visą Europą – konkuruoti jis nelabai turėjo su kuo, juk tada žmonės buvo gydomi gyvsidabrio, švino ar arseno preparatais, nuleidžiant kraują ir naudojant dėles. Tačiau ar homeopatija pajėgi atlaikyti konkurenciją šiais antibiotikų ir analgetikų laikais?

Ne konkurentės, bet partnerės
Lietuvoje praėjusią savaitę viešėjusi farmacijos daktarė Michele Boiron mano, kad kovoti dėl vietos po saule šiais laikais nebūtina – neretai homeopatija gali eiti koja kojon su akademine medicina, ir šiandien nieko nebestebina tai, kad onkologai ar kiti gydytojai į savo komandą pasikviečia homeopatus.

Apie homeopatiją M.Boiron žino jei ne viską, tai beveik viską. Ir tai nenuostabu – ji ne tik jau 40 metų dirba šios srities farmacininke, bet ir yra garsios homeopatų dinastijos atstovė – jos tėtis ir dėdė XX a. pradžioje dirbo pirmojoje homeopatinėje vaistinėje ir davė pradžią didžiausios homeopatinių preparatų gamintojos kompanijos BOIRON atsiradimui.

Būtent Jeanui ir Henri Boironams reikėtų dėkoti, kad 1965 metais homeopatija buvo įtraukta Prancūzijos farmakopėją ir tapo oficialia medicinos šaka – tai lėmė nuo pat laboratorijos įsikūrimo pradžios (1933 m.) vykdomi moksliniai tyrimai.
Šiuo metu tai yra šeiminis Boironų giminės verslas, kuriam vadovauja Michele broliai.

Tiems, kam šis pavadinimas lyg ir nieko nesako, užtektų paminėti vieną populiariausių kompanijos gaminamų preparatų „Oscillococcinum“. Be šio, plačiai žinomi yra tokie kaip „Stodal“, „Sedatif PC“, „Homeovox“ ir kt.

Homeopatiniai preparatai gali būti gaminami beveik iš visko, ką galima rasi žemėje – augalų, gyvūnų, mineralų ir t.t. Pradinė substancija yra tol skiedžiama, kol joje beveik arba visiškai nebelieka veikliosios medžiagos. Tačiau lieka informacija apie šią medžiagą. Būtent ji ir atlieka visą darbą, pranešdama organizmui apie pavojų ir pažadindama jo gynybinius resursus. Taip trumpai būtų galima apibūdinti homeopatinį veikimo principą.